Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-10-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-167-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
II-167-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00417-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pareiškėjas
M. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. II-167-1082/2019Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00417-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui V. R.,

dalyvaujant pareiškėjui M. M. ir jo atstovei advokatei I.R.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. M. (toliau – Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio (toliau – Institucija) specialisto V. R. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 19 d. Institucijos nutarimu M. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 12.55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,49 promilių girtumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkto reikalavimus.

M. M. skundu prašo panaikinti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, bei apklausti į teismo posėdį pakviestus liudytojus – V. P. ir M. M. kaimyną. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nutarime konstatuoto pažeidimo (KET 14 p., ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis) nepadarė. Pažymi, kad automobilį „(duomenys neskelbtini) įsigijo 2019 m. rugpjūčio 1 d., todėl 2019 m. rugpjūčio 4 d. turėdamas laisvo laiko kieme apžiūrinėjo ir tvarkėsi automobilį. Norėdamas įsijungti grotuvą, jis nepastebėjęs, kad įjungta pirma pavara, todėl nenuspaudus sankabos pedalo, automobilis nežymiai sutrūkčiojo, tačiau iš vietos nepajudėjo. Taip pat nurodo, kad besitvarkydamas automobilyje, iki atvykstant policijos pareigūnams išgėrė alaus. Patikslinant nurodo, kad kai jungė automobilio degimą ir šis sutrūkčiojo vietoje alkoholio nevartojo, o jį pavartojo kelios minutės iki atvykstant pareigūnams. Pareiškėjo manymu, pareigūnai priimdami nutarimą nesivadovavo jo paaiškinimais, rėmėsi tik nepagrįstais pranešėjos teiginiais, kurie nebuvo patikrinti, taip pat neapklausė liudytojų, neapžiūrėjo įvykio vietos. Teigia, kad pranešėjos teiginiai subjektyvūs, nes: 1) pranešėja nenurodė, kad jaunuolis yra neblaivus, piktnaudžiauja alkoholiu; 2) atstumas, kurį, anot pranešėjos, judėjo automobilis, 50 metrų yra nerealus, nes automobilių stovėjimo aikštelės ilgis iki 30 metrų; 3) pranešėja turi nusistatymą pažeidėjo atžvilgiu, nes nemėgsta jaunimo dėl automobilyje klausomos muzikos. Tvirtina, kad alkoholį vartojo po to, kai dėl neatsargumo įjungė automobilio degimą ir automobilis sutrūkčiojo iki atvykstant policijos pareigūnams.

Pareiškėjas M. M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir papildomai parodė, kad rugpjūčio 4 d. tarp 12-13 val. prie savo namų (duomenys neskelbtini) kieme, prie garažo aikštelėje mašinoje BMW tvarkėsi saloną, panelę. Automobilis stovėjo netrukdomoje vietoje. Tvarkydamasis jis pamatė savo pažįstamą V. P. ir pasikvietė jį pasikalbėti. V. P. atsinešė vieną pūslę alaus. Jis pats sėdėjo prie vairo, o draugas buvo šturmano vietoje ir išgėrinėjo, ten sėdėjo apie 40 min. Jiems kalbantis jis panoro įjungti muzikos, bet kadangi automobilį buvo įsigijęs tik prieš keletą dienų, dar gerai buvo prie jo nepripratęs. Jis pasuko raktelį ir automobilis užsipurtė, neberodė jokių gyvybės ženklų, po ko jis susinervavęs išgėrė keletą alaus. Jis mašinoje su savimi turėjo keletą butelių alaus, tiesiog buvo nusipirkęs iš vakaro ir neparsinešęs namo. Tada iš niekur nieko atvažiavo policija ir surašė jam protokolą. Prie automobilio iki policijos atvykimo jis buvo apie 1-2 val. Iš pradžių tvarkėsi vienas. Su V. P. jie buvo apie 1-1,5 val., tada atėjo kaimynas G. R. ir buvo apie pusvalandį, kol atvažiavo policija, po ko kaimynas pasišalino. Atėjus kaimynui, jis su V. P. išlipo iš automobilio, ir su kaimynu į automobilį nesėdo. Kai automobilis užsipurtė, jis greit išgėrė vieną alaus butelį, o antrą ar visą išgėrė, nepamena. Automobilio nebandė užkurti, bandė tik įjungti degimą ir netyčia persuko raktelį, kadangi buvo įjungta pirma pavara, automobilis užsipurtė. Nuo tada, kai pavartojo alkoholio, niekur nebevažiavo, neturėjo jokių kėslų niekur važiuoti. Jis tik norėjo įjungti degimą, paskui bandė dar, bet niekas nebeveikė. Tada susinervavo ir išgėrė keletą alaus. Alų vartojo, kol buvo kaimynas ir draugas. Atėjo kaimynas ir greit atvažiavo policija. Tai buvo minučių reikalas. Įvykio metu jis buvo apsirengęs juoda maike ir juodas sportines kelnes, apranga galėjo turėti dryžių baltos spalvos. Iš vakaro jis alkoholio nevartojo. Dėl parašyto paaiškinimo jis nežino, kodėl taip jame parašė, gal streso būsenoje buvo. Nuo automobilio įsigijimo jis juo šiek tiek važinėjo. Jo vairavimo stažas 7 mėnesiai. Sankaba reikia spausti, kad lengviau užsikurtų, ar jis spaudė sankabą, neatsimena.

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Liudytoja R. K. parodė, kad viskas vyko dienos metu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) prie garažų, gali būti, kad rugpjūčio 4 d. Jos dėmesį atkreipė ne vietoje, vidury garažo kiemo stovintis juodos spalvos BMW automobilis ir du vaikinukai, vienas kurių neblaivus vaikštinėjo aplinkui bei paskui sėdėjo mašinoje keleivio vietoje, o kitas sėdėjo viduje vairuotojo vietoje. Ji matė, kad jie automobilyje sėdėdami klausėsi muzikos, kuri grojo negarsiai ir keleivis išgėrinėjo. Ji pati buvo netoliese, atstumas buvo toks, kad automobilį matė gerai, tik veidų nematė, nes buvo per toli. Juos ji pertraukiamai stebėjo kelias valandas, galimai nuo 10 val. Vairuotojo vietoje sėdėjęs vaikinas buvo apsirengęs juodais treningais, šone baltais brūkšneliais. Jai stebint matė, kad tas vairuotojas vienu metu turėjo skardinę rankose, bet kokią, nematė. Po to matė, kad mašina pradėjo važiuoti, pajudėjo nedaug, per maždaug tris garažus, gal 40 metrų, tada užvažiavo ant bortelio, po ko atsistūmė atgal ir ta mašina užgeso bei nebegalėjo išvažiuoti. Tik pradedant važiuoti ji išgirdo pokšt ir tada skambino policijai, nes bijojo, kad toliau neišvažiuotų. Jeigu tas automobilis nebūtų pajudėjęs, ji nebūtų policijai skambinusi. Policijai skambindama ji nurodė, kad automobilis manevruoja, tai turėjo omenyje, kad jie norėjo išvažiuoti iš kiemo. Jie turbūt norėjo išvažiuoti iš kiemo, bet nepavyko. Ar automobilis buvo apgadintas, negali atsakyti, bet ten jie sulindę į priekį kažką žiūrėjo. Policija atvažiavo gal per 3-4 minutes. Prieš policijai atvažiuojant atėjo trečias vaikinukas su geltona maike. Jis nė kiek nebuvo, nes tik prisistatė ir atvažiavo policija. Mašina tuo metu buvo sustojusi ir jie buvo išlipę iš mašinos. Ji matė, kaip atvažiavo policija, kaip pareigūnai po kelių minučių, gal po 5 min., tikrino vaikinams neblaivumą. Ji nepažįsta nei vieno iš matytų vaikinų ir jų veidų nematė.

Liudytojas Ž. G. parodė, kad dirbdamas su A. L., galimai rugpjūčio mėnesį pagal pranešimą dėl galimai neblaivaus BMW vairuotojo, nuvyko į (duomenys neskelbtini) kiemą, prie garažų, kur šalia garažų pastebėjo stovintį juodos spalvos BMW automobilį, kurio vairuotojo pusėje sėdėjo teismo salėje esantis pilietis (M. M.), šalia automobilio dar buvo du draugai. Ar vairuotojas laikė kažką rankose, kokį butelį, neatsimena. Paklausus jo, ar jis vairavo automobilį, jis teigė, kad jo nevairavo. Kitų asmenų taip pat buvo klausiama, ar vairavo, kas važiavo, visi teigė, kad jie nevairavo. Tada susisiekus su pranešėja dar kartą paklausė, ar tikrai matė, kas vairavo automobilį, ji teigė, kad būtent šis asmuo, kuris sėdi vairuotojo pusėje ir vairavo automobilį ir prieš tai vartojo alkoholį. Patikrinus alkotesteriu vairuotojas įpūtė 0,49 prom., su rodmenimis jis sutiko. Nuo pranešimo gavimo, jie į įvykio vietą atvyko per kelias minutes. Atvykus, alkotesterio patikrinimas truko keletą minučių. Liudytojas darė automobilio apžiūrą, bet akivaizdžiai matomų įbrėžimų nebuvo, šalia automobilio bortelio sugadinimo nebuvo. Įvykio vietoje visa aikštelė yra 40-50 metrų ilgio.

Liudytojas A. L. parodė, kad dirbdamas su Ž. G. pagal iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) prie garažų galimai neblaivus BMW automobilio vairuotojas atsitrenkė į kažkokį bordiūrą, nuvyko į nurodytą vietą, kur rado labiau link (duomenys neskelbtini) šalia garažų aikštelėje stovintį juodos spalvos BMW, už kurio vairo sėdėjo jaunuolis M., buvo dar vienas šviesių plaukų jaunuolis, kuris užėjęs už mašinos nusišlapino, po kurio laiko atėjo dar vienas jaunuolis tamsių plaukų. Jie paklausė, kas tą mašiną vairavo, pasakė, kad niekas tos mašinos nevairavo. Atėjus prie mašinos buvo juntamas alkoholio kvapas. Mašinoje buvo alkoholio, bet kieno buvo, nežino. Vairuotojas prie savęs ar turėjo alkoholio, nežino, matė automobilyje, kad mėtėsi tuščias butelis. Liudytojas paties vairavimo fakto nematė, todėl kolega paskambino telefonu pranešėjai ir paklausė, ar tikrai buvo vairavimo faktas. Pranešėja patvirtino, kad būtent tas vairavo automobilį, kuris sėdi už vairo ir su kuriuo jie bendrauja. Tada jie patikrino jaunuolio neblaivumą, kuris pripūtė neleistiną normą. Tada nuvyko pas pranešėją ir paėmė paaiškinimą, apsiklausė visas aplinkybes. Ji nurodė, kad mašina pradžioje stovėjo garažų pradžioje, o paskui pavažiavo iki galo. Ta moteris ir laiką, viską įvardino. Tas automobilis galėjo pajudėti nuo garažo pradžios iki garažo pabaigos, gal kokį 20 metrų. Taip pat paėmė paaiškinimus iš prie vairo sėdėjusio jaunuolio ir iš šalia buvusio draugo. Jie tvirtino, kad M. niekur nevažiavo, minėjo, kad sankaba užsikirto, todėl pavažiavo. Atvykus iš karto paklausus, vairuotojas kategoriškai neigė vairavęs, o paskui pradėjo minėti apie sankabą, kad pavažiavo, mašina šoko, nes kažkas su sankaba. Aplinkybes dėl alkoholio vartojimo užfiksavo tarnybiniame pranešime, kurias tvirtina. Apžiūrėjus automobilį matė, kad buvo padanga įmušta, guma pratrinta šviežiai, buvo žymė, kad į bordiūrą įremta, bordiūras, kad būtų apgadintas, akivaizdžiai nesimatė.

Liudytojas V. P. parodė, kad įvykio dieną, būdamas neblaivus ir nešinas trimis stikliniais alaus buteliais, eidamas per (duomenys neskelbtini) prie garažų jis sutiko draugą M., kuris sėdėjo juodame automobilyje BMW. Mašina stovėjo tvarkingai kampe prie bortelio, įvažiuojant į garažus šone po kaire, arčiau krepšinio aikštelės, pravažiavimui netrukdė. Jis taip pat atsisėdo į mašiną. Ką M. mašinoje veikė, nežino, gal kažką tvarkė. Mašinoje sėdėdami jie kalbėjo, muzikos nesiklausė, nes po keleto minučių, kai atsisėdo į mašiną, norėdamas pasiklausyti muzikos M. bandė užkurti, bet jam nepavyko, mašina visa užsipurtė, kažkas nesuveikė. Užsitampiusi mašina nepavažiavo į priekį. Kiek laiko jie praleido mašinoje, nelabai pamena. Po pabandymo užkurti toliau jiems sėdint automobilyje, gal po kokių 20 minučių jis padavė M. išgerti iš savo butelio alaus, nes šis su savimi neturėjo. M. iki tol buvo blaivus, pats nieko neturėjo, tad jis pasidalino. M. išgėrė butelį. Iki policijos atvažiavimo M. dar buvo susitikęs su vienu žmogumi. Atvažiavus policijai jis pats buvo nuėjęs nusišlapinti, o jie buvo prie suoliuko. Nuo nepasisekimo užkurti iki policijos atvykimo praėjo gal kokia valanda. Jie gal ir būtų kažkur važiavę, bet kai alkoholio išgėrė, niekur nebevažiavo. Nežino, ar automobilis turėjo kokių apgadinimų, nežiūrėjo.

Liudytojas G. R. parodė, kad gal rugpjūčio pradžioje, buvo sekmadienis, apie 12 val. jis ėjo pro (duomenys neskelbtini) kieme esančius garažus, kur pamatė prie BMW mašinos stovintį kaimyną M., su kuriuo jo santykiai draugiški, tad priėjo pasisveikinti, pašnekėjo kokį 15 min., dar buvo neblaivus kaimyno draugas ir, jiems stovint kieme prie mašinos, atvažiavo policija. Policijai atvažiavus, M. automobilyje nesėdėjo. Mašina stovėjo ant kampo prie bortelio, ne garažų gale, o arčiau, grynai sankirtoje. Kaimynas jam pasirodė blaivus, kvapo nejuto. Jie kalbėjo šalia mašinos, liudytojas į ją įsėdęs nebuvo, apžiūrėjo tik iš išorės. Per tas 15 min. kol kalbėjo, M. mašinoje nebuvo įsėdęs ir nevairavo. Jokių sugadinimų automobilis neturėjo, jokių matomų žymių ant padangų nebuvo. Policininkai jiems pasakė, kad gavo iškvietimą, kad apgadinta mašina. Jie nustebo. Pareigūnams paprašius dokumentų, jis padėjo kaimynui jų ieškoti automobilyje, tuomet buvo į jį įlindęs, ar jame buvo alkoholinių gėrimų, jis nematė. Kadangi viskas ten ilgai truko, jis nebelaukė ir išėjo namo.

Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti ir palikti galioti pareiškėjo skundžiamą Institucijos nutarimą. Pareiškėjas ir jo atstovė prašė tenkinti skundą ir teiseną M. M. atžvilgiu nutraukti.

Skundas netenkinamas.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, M. M. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, teigia apie nepagrįstą jo nubaudimą už jį bei neteisingą byloje esančių aplinkybių įvertinimą. Tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad Institucija (pareigūnas) byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei pareiškėjas (ar jo atstovas), kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė Institucija. Skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą.

Nagrinėjamoje byloje M. M. nubaustas už (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kuris įtvirtina atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Iš administracinio kaltinimo matyti, kad pareiškėjas nubaustas, nes kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,49 promilių neblaivumas.

Nors M. M. neigia vairavimo administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis esant neblaiviam faktą bei pateikia savo įvykių versiją, kurią iš dalies patvirtina jo į teismo posėdį atsivesti bei teismo apklausti liudytojai V. P. ir G. R., teismas sprendžia apie pagrindo M. M. bei minėtų liudytojų parodymus vertinti kritiškai buvimą, ir įrodymų pakankamumą pareiškėjo kaltei pagal administracinį kaltinimą pagrįsti.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas M. M. grindžiamas liudytojos R. K. paaiškinimu, policijos pareigūno A. L. tarnybiniu pranešimu, administracinio nusižengimo protokolu, ataskaitų žiūryklės išrašu.

Teisme apklausta liudytoja R. K. parodė, kad matė administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiuojantį juodos spalvos automobilį BMW, apie ką, įtardama galimą vairuotojo neblaivumą, telefonu pranešė policijai, kuriai atvykus 3-4 minučių bėgyje, matė, kaip buvo tikrinamas minėtą BMW vairavusio asmens neblaivumas. Tokie liudytojos parodymai atitinka ir jos rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jie neprieštarauja ir policijos pareigūno A. L. tarnybiniame pranešime bei ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuotoms aplinkybėms. Pagal ataskaitų žiūryklės duomenis, pranešimas dėl galimo neblaivaus vairuotojo gautas 2019-08-04 12.36 val., o pareigūnai į nurodytą vietą atvyko 12.43 val. Greitai, per kelias minutes pagal pranešimą į nurodytą vietą nuvykę parodė ir teisme apklausti policijos pareigūnai A. L. ir Ž. G.. Sutinkamai su policijos pareigūnų parodymais, jiems nuvykus, administraciniame kaltinime nurodytas automobilis stovėjo ir to automobilio važiuojančio jie nematė, tačiau telefonu susisiekus su pranešėja, ji, matydama atvykusius policijos pareigūnus bei automobilį BMW, patvirtino, kad būtent tas automobilis, prie kurio policijos pareigūnai sustojo, važiavo ir jį prieš pat atvykstant pareigūnams vairavo būtent policijos pareigūnų kalbinamas asmuo (pareigūnų nustatytas M. M.). Be to, liudytojas A. L. teisme parodė, kad apžiūrėjus automobilį matė, kad buvo padanga įmušta, guma pratrinta šviežiai, buvo žymė, kad į bordiūrą įremta, apie ką pranešdama policijai ir vėliau parodė liudytoja R. K.. Netikėti liudytojos R. K. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes nėra jokių duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota apkalbėti ar kitaip pakenkti pareiškėjui, tuo labiau, kad ir pats M. M. tokių aplinkybių teismui nenurodė, tokias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų nepateikė. Teismas sprendžia, kad liudytojos R. K. parodymų nuoseklumas ir jų atitikimas kitiems objektyviems byloje esantiems įrodymams, sudaro pagrindą juos laikyti patikimais.

Pranešėjai patvirtinus M. M. automobilio vairavimo faktą, policijos pareigūnai, įtardami galimą pastarojo neblaivumą, alkotesteriu patikrino ir nustatė jam 0,49 promilių neblaivumą. Tiek iš rašytinių bylos duomenų, tiek iš policijos pareigūnų A. L. ir Ž. G., taip pat paties M. M. parodymų matyti, kad nustatyto neblaivumo M. M. neginčijo ir nuo pat pradžių sutiko su alkotesterio rodmenimis, tačiau, kaip minėta, nuo pat policijos pareigūnų atvykimo, taip pat ir teisme jis neigė būdamas neblaivus vairavęs automobilį.

Kaip matyti iš byloje esančio M. M. raštiško paaiškinimo, jis jame nurodė, kad automobiliui nutiko kažkoks gedimas, kai tik paspaudė pedalus, pamatė, kad įjungta pirma pavara, vis vien minkė sankabą, bet mašina nepajudėjo, suprato, kad kažkas nutiko, tad greit sustabdė, pats išgėrė du butelius alaus, kurie buvo mašinoje, jokių ketinimų važiuoti neturėjo. Tuo tarpu tą pačią po įvykio policijos pareigūno A. L. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojas (M. M.) žodžiu jam nurodė įvykio dieną alkoholio nevartojęs, bet nedaug jo gėręs praeitą dieną vakare. Šias tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes A. L. patvirtino ir teisme, papildomai paaiškindamas, jog atvykus iš karto paklausus dėl vairavimo, vairuotojas kategoriškai neigė vairavęs, o paskui pradėjo minėti apie sankabą, kad pavažiavo, mašina šoko, nes kažkas su sankaba.

Skunde teismui bei teismo posėdžio metu M. M. gi teigė, kad norėdamas įsijungti grotuvą, jis nepastebėjęs, kad įjungta pirma pavara, todėl nenuspaudus sankabos pedalo, automobilis nežymiai sutrūkčiojo, tačiau iš vietos nepajudėjo, tuo metu alkoholio nevartojo, o kelios minutės iki atvykstant pareigūnams išgėrė alaus.

Aukščiau nurodytų aplinkybių analizė rodo, kad M. M. nebuvo nuoseklus. Įvykio dieną rašydamas paaiškinimą jis nurodė vienas aplinkybes dėl automobilio vairavimo ir alkoholio vartojimo, policijos pareigūnui A. L. žodžiu nurodė kitas aplinkybes, vėliau gi skunde teismui bei teisme pripažino alkoholio vartojimo įvykio dieną aplinkybę bei, nepripažindamas vairavimo fakto, pateikė dar kitą versiją dėl automobilio užvedimo raktelio netyčinio persukimo ir automobilio sutrūkčiojimo. Teismo vertinimu, toks M. M. parodymų nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme aiškinant alkoholio vartojimo, taip pat ir automobilio sutrūkčiojimo aplinkybes, pareiškėjas buvo nekonkretus, nenuoseklus, dinamiškas įvykių eigos bei laiko kontekste. Nors pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl automobilio nevairavimo administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis teisme tvirtino jo iniciatyva teisme apklausti liudytojai V. P. ir G. R., tarp M. M. ir pastarųjų liudytojų parodymų yra prieštaravimų, kurie, įvertinus ir pareiškėjo draugiškus santykius su šiais asmenimis, sudaro pagrindą pastaruosius vertinti kaip nepatikimus. Be to, tokius M. M. parodymus dėl nevažiavimo automobiliu ir alkoholio vartojimo kelios minutės iki atvykstant policijai paneigia liudytojos R. K. parodymai, iš dalies – ir policijos pareigūnų A. L., Ž. G. parodymai, ataskaitų žiūryklės išrašo duomenys. Kad prieš pat atvykstant policijos pareigūnams M. M. vartojo alkoholį neparodė ir liudytojai V. P. bei G. R..

Sutinkamai su M. M. kintančiais, vėlesniais parodymais teisme, su V. P. jis kartu buvo apie 1-1,5 val., o jo nurodomas automobilio sutrūkčiojimas buvo prieš policijos atvykimą, bet po sutrūkčiojimo jis dar spėjęs išgerti alaus, kurį buvo nusipirkęs iš vakaro ir pamiršęs parsinešti į namus, alų jis gėrė esant kaimynui ir draugui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme M. M. nebuvo nuoseklus dėl įvykio metu išgerto alkoholio kiekio – vienu metu teigė išgėręs vieną butelį, o ar antrą išgėręs – nepamena, kitu kartu jau teigė išgėręs keletą butelių.

Tuo tarpu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad jam sutikus draugą M. ir įsėdus į jo automobilį, po kelių minučių M. bandė užkurti automobilį, bet jam nepavyko, automobilis užsipurtė, po ko praėjus kokioms 20 minučių, jis – V. P. davė M. išgerti su savimi turėto alaus, nes M. jo neturėjo, M. išgėrė butelį, nuo nepasisekimo užkurti iki policijos atvykimo praėjo gal kokia valanda. Taigi, liudytojo V. P. parodymai dėl įvykių sekos, laiko, M. vartoto alkoholio (kieno alkoholis buvo, kada vartojo, kiek) skiriasi nuo paties M. M. nurodytų aplinkybių, jie neatitinka ir liudytojos R. K. parodymų.

Pažymėtina ir tai, kad nei V. P., nei Ž. R. nepatvirtino pareiškėjo teisme duotų parodymų, pagal kuriuos jis – M. M. alų vartojo esant kaimynui (Ž. R.). Priešingai, teisme apklausiamas Ž. R. parodė, kad kaimynas M. jam pasirodė blaivus ir alkoholio kvapo jis nuo jo nejautė. Šios liudytojo Ž. R. nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai – liudytojų A. L., Ž. G., V. P., paties M. M. parodymams, byloje esantiems rašytiniams duomenims, patvirtinantiems pareiškėjo neblaivumo faktą, kas leidžia manyti apie Ž. R. bandymą padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės. Teismo manymu, toks liudytojo Ž. R. parodymų neatitikimas kitiems bylos duomenims sąlygoja kritišką jo parodymų vertinimą. Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutinkamai su visais bylos duomenimis, Ž. R. nebuvo įvykio vietoje nei liudytojos R. K. nurodomo automobilio važiavimo metu, nei M. M. ir V. P. nurodomo automobilio sutrūkčiojimo metu. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas liudytojo Ž. R. parodymai dėl M. M. nevairavimo esant neblaiviam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vertintini kritiškai.

Nors liudytoja R. K. nematė konkretaus M. M. alkoholio vartojimo fakto ir laiko, bet ji matė patį administraciniame kaltinime nurodytą automobilio vairavimo faktą, kurio metu paskambino į policiją, pranešdama apie galimą neblaivaus asmens vairavimą, ir jai matant policijos pareigūnai atvyko iškart po jos stebimo automobilio sustojimo. Nei vienas kartu su M. M. buvęs asmuo nepatvirtino, kad M. M. alkoholį vartotų prieš pat policijos atvykimą, o įvertinus liudytojos R. K. nuoseklių parodymų turinį, policijos pareigūnų operatyvų atvykimą į įvykio vietą, ataskaitų žiūryklės duomenis, atsižvelgiant ir į M. M. bei liudytojų V. P., Ž. R. parodymų nepatikimumą, yra pagrindas konstatuoti, kad M. M. iki kaltinime nurodyto automobilio vairavimo vartojo alkoholį, po ko jau būdamas neblaivus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį – jam nustatytas 0,49 promilių girtumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus. Tokie M. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį ir nutraukti teiseną jo atžvilgiu dėl šio nusižengimo nėra jokio pagrindo.

Skundžiamu nutarimu teisingai nustačiusi, kad M. M. padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, Institucija atsižvelgusį į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes M. M., už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – baudą, bei privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui. Tokią pareiškėjui paskirtą administracinę sankciją laikyti per griežta ar neteisinga nėra pagrindo. Skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, teismas pagrindo nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Institucijos 2019 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo M. M. skundą ir naikinti minėtą Institucijos nutarimą nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. M. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialisto V. R. 2019 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė