- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-63-3161-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Advokatai
- Gitana Šimkutė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I., atstovaujamo advokatės Gitanos Šimkutės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) patrulis surašė V. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. spalio 22 d., 18.10 val., Vilniaus rajone, Bukiškių kaime, Bičiulių gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,59 promilių girtumas; lengvas girtumo laipsnis), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu V. I. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas konstatavo, kad V. I. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio rodmenimis, kita bylos medžiaga. V. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
V. I., atstovaujamas advokatės Gitanos Šimkutės, nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, taip pat paskirti ekspertizę, kuri pašalintų prieštaravimus tarp alkotesterio rodmenų ir specialisto išvados. Skundą grindžia tuo, kad prieš patikrinant jo girtumą alkotesteriu, jis naudojo burnos gaiviklį, kurio sudėtyje yra 1,5 procento etilo alkoholio, kas iškreipė alkotesterio rodmenis. Be to, policijos pareigūnai atsisakė pakartotinai patikrinti jo girtumą alkotesteriu, todėl neįvykdė pareigos surinkti pakankamus, jo neblaivumą patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, taip pat, priimdamas nutarimą, jo naudai neįvertino alkotesterio paklaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo V. I. administracinio teisės pažeidimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. I. prašė policijos pareigūnų pakartotinai patikrinti jo girtumą, o pareigūnai tai padaryti atsisakė, be to, pakartotinai tikrinti asmens girtumą jie neprivalo. Atkreipė dėmesį, kad V. I. su alkotesterio rodmenimis sutiko. Teigia, kad V. I. girtumui nustatyti panaudoto alkotesterio paklaida neturi jokios įtakos jo padaryto pažeidimo kvalifikavimui, o skirtumas tarp alkotesterio rodmenų ir specialisto išvados tik patvirtina, kad V. I. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, burnos gaiviklis jokios įtakos alkotesterio rodmenims neturėjo, tiesiog pažeidėjas per atitinkamą laikotarpį išblaivėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad 2009 m. spalio 22 d., apie 18.00 val., buvo sustabdytas V. I. vairuojamas automobilis (b. l. 7). 18.10 val. vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas, įvertinus paklaidą, 0,54 promilių girtumas (b. l. 2, 4, 10). V. I. su šiais rodmenimis sutiko, pasirašydamas nurodytoje vietoje administracinio teisės pažeidimo protokole ir alkotesterio kvite (b. l. 2, 4). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio alkotesterio rodmenimis ir jų tikslumu, nes 2009 m. gegužės 7 d. jam buvo išduotas patikros sertifikatas, galiojęs iki 2009 m. lapkričio 6 d. (b. l. 10), t. y. ir administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną. Tą pačią dieną, 20.00 val., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva medicinos įstaigoje alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,14 promilių girtumas, 20.25 val. – 0,09 promilių girtumas (b. l. 15), o 20.05 val. paimtame apelianto kraujyje buvo rasta 0,16 promilių etilo alkoholio (b. l. 16).
Apeliaciniu skundu prašoma paskirti ekspertizę prieštaravimams tarp alkotesterio rodmenų ir specialisto išvados pašalinti. ATPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Šiuo atveju tokių pagrindų nėra, nes bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad V. I. automobilį vairavo vartojęs alkoholio, tai jis patvirtino pats medicinos įstaigoje (b. l. 15) ir teismo posėdžio metu (b. l. 17). Netrukus po apelianto vairuojamo automobilio sustabdymo, jam sertifikuotu alkotesteriu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Alkotesterio paklaida apelianto padaryto administracinio teisės pažeidimo nustatymui bei kvalifikavimui įtakos neturėjo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-344/2008, 2009 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje N444-1452/2009, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje N261-3165/2009). Pažymėtina, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008), juolab, kai šiuo atveju dėl medicininės apžiūros buvo kreiptasi uždelsus, kas matyti iš nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo laiko (b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi iš karto po apelianto automobilio sustabdymo sertifikuotu alkotesteriu nustatytu jo girtumu ir nenustatė pagrindo skirti ekspertizę.
Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas iškėlė versiją, kad prieš patikrinant jo girtumą alkotesteriu, jis naudojo burnos gaviklį, kurio sudėtyje yra 1,5 procento etilo alkoholio. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto teiginiai įrodymais nepagrįsti, todėl jie, kaip ir apeliaciniame skunde iškelta versija, kad policijos pareigūnai atsisakė pakartotinai patikrinti jo girtumą alkotesteriu, laikytini apelianto pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pats apeliantas su policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio duomenimis sutiko, dėl pažeidimo padarymo neprieštaravo, patvirtino gėręs alkoholio, ir net po kelių valandų po pažeidimo nustatymo jo kraujyje buvo rasta etilo alkoholio, o naudojęs burnos gaiviklį nenurodė nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei medicininės apžiūros metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. I. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.