- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- A-2084-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01512-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. S. padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog periodiškai laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų (drėgmė, pelėsis, netinkamas apšvietimas, ventiliacijos nebuvimas, tualetas atitvertas 1 metro aukščio sienele, negalėjimas judėti kameroje, dažnai valgant atšalusį maistą). Teigė, kad dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų jis patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nepatogumus. Manė, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, orumą žeminančioms ir nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms bei pažeidžia Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Pažymėjo, jog Konvencijos 3 straipsnis nenumato senaties termino. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.Nurodė, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. Jo laikymo Areštinėje metu galėjo pasitaikyti, kad tam tikru metu kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas galėjo nežymiai nesiekti nustatytos 5 kv. m ribos. Pažymėjo, jog siekiama, kad Areštinėje laikomi asmenys, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiko tarpą. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, duomenų, kad jis būtų kankinamas, būtų pablogintos jo buvimo Areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas, nėra. Akcentavo, kad 2005 metais atlikus Areštinės 2-osios dalies rekonstrukciją, Areštinė atitiko visus 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Pabrėžė, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje metu jis žodžiu ar raštu skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų jo teisių.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalių normas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Areštinėje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatavo, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pats pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, jeigu yra laikomasi numatytų reikalavimų, todėl sprendžiant dėl ieškinio senaties buvimo, jos taikymo sąlygų turi būti atsigręžiama į nacionalinę teisę.Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2016 m. liepos 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-13656 patvirtino, kad Areštinėje pareiškėjas periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. Su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 23 d. Kadangi laikyta, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjas į teismą kreipėsi pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuotam ieškinio senaties terminui, esant atsakovo atstovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas T. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.Nurodo, kad Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino ir, kadangi šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tokio termino negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.Mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus ir objektyviai išnagrinėjo tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes bei reikiamai pritaikė materialines teisės normas, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo T. S. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).Pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju negalima taikyti ieškinio senaties, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenumato ieškinio senaties instituto, yra nepagrįsti. Kaip matyti, ieškinio senatis yra nustatyta Lietuvos nacionalinėje teisėje, todėl nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ją esant pagrindui taiko.Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymą netinkamomis sąlygomis Areštinėje laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 4 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos AVPK byloje pateikti duomenys (b. l. 16–17) patvirtina, kad pareiškėjas Areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. birželio 23 d. (b. l. 11), t. y. pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui, numatytam Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį Klaipėdos AVPK prašė taikyti (b. l. 13–15).Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus jo atžvilgiu galimai padarytus teisės pažeidimus, t. y. tinkamų sąlygų neužtikrinimą, yra akivaizdu, kad pareiškėjas viso laikymo Areštinėje metu žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas laikymo sąlygas. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.