Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-31 · Byla Nr. N-444-402-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
N-444-402-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-402/2011Procesinio sprendimo kategorija 39.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2009 m. spalio 14 d. nutarimu nustačius, jog nėra galimybės nustatyti transporto priemonės, 2009 m. balandžio 14 d. apgadinusios automobilį „Chrysler Voyager“, nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti.

Šalies argumentai

Automobilio „Chrysler Voyager“ savininkas R. T. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. spalio 14 d. nutarimą ir įpareigoti tyrimą tęsti toliau.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi R. T. skundo netenkino. Teismas nustatė, kad tyrimas buvo vykdomas nepilnai išnaudojus galimybes, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 263 straipsnio 1 dalyje, nes nebuvo surastas ir apžiūrėtas J. Š. priklausantis automobilis „Mazda E2200“. Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo dieną 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti pasibaigė, todėl sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo teisena nepradėta teisėtai ir pagrįstai.

II.

Apeliaciniu skundu R. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį ir jo skundą tenkinti. Nurodo, kad dėl Institucijos vykdymo tyrimo metu atliktų pažeidimų nebuvo galima spręsti eismo įvykį sukėlusio asmens administracinės atsakomybėn klausimo. Teigia, kad teismas, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, turėjo pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti. Tvirtina, kad jei Institucija būtų konstatavusi, jog 2009 m. balandžio 14 d. kilo eismo įvykis, jo teisės kaip asmens, patyrusio žalą, nebūtų buvusios pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmiausia pasakytina, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta jos priėmimo data 2009 m. sausio 7 d. vertintina tik kaip elementari rašymo klaida, jokios įtakos nutarties teisėtumui neturinti, nes iš visos bylos medžiagos matyti, jog teismo procesinis dokumentas, kuriuo užbaigta administracinio teisės pažeidimo byla, buvo skelbtas 2010 m. sausio 7 d.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos vieni iš uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Patikrinusi šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad policijos pareigūnai, turėdami eismo įvykio liudininko pateiktą pirminę informaciją, kad į automobilį „Chrysler Voyager“ 2009 m. balandžio 14 d. atsitrenkė ir jį apgadino mėlynos spalvos automobilis „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atliko visapusišką nurodyto įvykio tyrimą. Tirdami šį faktą policijos pareigūnai nustatė, kad nurodytais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) yra registruotas baltos spalvos krovininis automobilis „Mazda E2200“ (b. l. 24). Susisiekus su šio krovininio automobilio savininku, pastarasis paaiškino, kad jokio eismo įvykio nepadarė. Tyrimo metu buvo susisiekta su įvykio liudininku, pranešusiu apie eismo įvykį, kuris nurodė, kad eismo įvykį sukėlė lengvasis automobilis, tamsios spalvos, greičiausiai mėlynos, o automobilio modelis galėjo būti „Mazda“ arba „Toyota“ (b. l. 42). Taip pat paaiškino, jog eismo įvykį matė pravažiuodamas, todėl galėjo suklysti dėl valstybinių numerių.

Kaip matyti byloje esančio tarnybinio pranešimo, tyrimo metu duomenų bazėje buvo mėginama ieškoti lengvųjų automobilių „Mazda“ arba „Toyota“ mėlynos spalvos, kurių valstybinis numeris būtų panašus į įvykio liudininko nurodytus, tačiau tokio automobilio nustatyti nepavyko (b. l. 43). Nesurinkus kitų, papildomų duomenų apie galimą pažeidimo įvykį ir jį padariusį asmenį, Institucija teisėtai atsisakė pradėti administracinę teiseną. Toks sprendimas yra visiškai pagrįstas ir neprieštarauja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniams, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo pradedama administracinė byla, turi būti surašomas konkrečiam asmeniui, galimai padariusiam administracinį teisės pažeidimą. Nenustačius tokio asmens, administracinė teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turėtų būti nutraukta.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tyrimas buvo vykdomas nepilnai išnaudojus galimybes, numatytas ATPK 263 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad ATPK 263 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui tvarka. Be to, kaip minėta, eismo įvykio liudininkas patvirtino, jog į automobilį „Chrysler Voyager“ atsitrenkė tamsios, galimai mėlynos spalvos lengvasis automobilis, tuo tarpu J. Š. priklausantis automobilis „Mazda E2200“ yra baltos spalvos krovininė transporto priemonė. Todėl vien tai, kad nebuvo apžiūrėtas minėtas automobilis „Mazda E2200“, nėra pagrindas konstatuoti, jog tyrimas buvo atliktas neišsamiai.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pažymėtina, kad eismo įvykis kilo 2009 m. balandžio 14 d., tačiau Institucija, nustačiusi, kad nėra galimybės nustatyti eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės ir jo vairuotojo, priimdama 2009 m. spalio 14 d. nutarimą pagrindo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą neturėjo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. T. skundą, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto termino administracinei nuobaudai skirti pratęsti negalėjo, nes sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N556-594/2008, N502-767/2008).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Institucijos nutarimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl jis paliktinas nepakeistas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria R. T. skundas netenkintas, paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius