Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. J. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. J. pratęstas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartimi G. J., padaręs veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo pripažintas nepakaltinamu, jam taikyta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi G. J. taikoma priverčiamoji medicininio poveikio priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą G. J. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi pagrįstai G. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš 2016 m. kovo 16 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog G. J. diagnozuotas organinis kliedesys ir asmenybės sutrikimas. Komisijos išvadoje nurodyta, kad G. J. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2013 m. sausio 25 d. Jo psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu gerėjanti, tačiau nestabili, elgesys be agresijos, dienotvarkės pažeidimų, mąstymas lėtas, neproduktyvus, konkretus, atmintis nusilpusi, interesų ratas siauras, socialinis supratingumas minimalus, ligoniu rūpinasi motina, kuri ateityje jo gyventi priimti neketina, kritika nusikalstamai veikai formali. Gydytojų komisija rekomendavo G. J. priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis tęsti.

Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad G. J. sveikatos būsena gerėja, tačiau dar nestabili, teigė, kad ligoniui vystosi silpnaprotystė, kartojasi traukulių priepuoliai, pasitaiko pykčio protrūkių, gydymas koreguojamas, ji teikimą palaikė ir siūlė G. J. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad G. J. priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jam paskirti G. J., šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Jo psichikos būklė nestabili, o nebuvimas kritikos savo būsenai ir ankstesniam elgesiui rodo, kad G. J. socialinis pavojingumas išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio apylinkės teisme metu, padarė teisingą išvadą, kad G. J. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia G. J. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.