- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-206/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00237-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Vytas Milius, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- P. M.
- Kategorijos
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti 2006 m. gruodžio 28 d. privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti 2007 m. vasario 1 d. aktą „Dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisių perdavimo ir priėmimo“, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 200 050 Lt, sumokėtus už perkamą daiktą, priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 11 d. atsakovo viešojo aukciono komisijos protokolu Nr. 12 buvo pripažintas viešojo aukciono būdu parduodamų negyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 611,08 kv. m, 5 aukštų su rūsiu mūrinio pastato rūsyje) konkurso laimėtoju. Su atsakovu 2006 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašyta privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis, patalpos buvo perduotos aktu, jis sumokėjo visą pirkimo kainą – 200 050 Lt. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įregistruoti nuosavybės teises, nes nupirktos rūsio patalpos atsakovo yra įregistruotos kaip buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Atsakovas aukcione pardavė nesuformuotą daiktą, pažeidė LR CK 6.317 str., 6.321 str., 6.396 str. reikalavimus. Ši sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento, turi būti nutraukta ir taikoma restitucija.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka ieškovui padėti įregistruoti turtą, ieškovas turėjo skųsti atsisakymą įregistruoti turtą Centriniam registratoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį patenkino; nutraukė 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovo P. M. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino 2007 m. vasario 1 d. aktą „Dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisių perdavimo ir priėmimo“; iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovui P. M. priteisė 200 050 Lt, 500 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Klaipėdos miesto savivaldybei grąžino nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo viešojo aukciono komisijos 2006 m. spalio 11 d. protokolu Nr. 12 ieškovas buvo pripažintas laimėjęs aukcioną už 200 050 Lt nupirkti privatizavimo objektą – Nr. (duomenys neskelbtini) negyvenamosios patalpos (plotas – 611,08 kv. m, 5 aukštų su rūsiu mūrinio pastato rūsyje) su bendro naudojimo patalpomis (plotas –17,41 kv. m (1/2 iš 34,82 kv. m) (duomenys neskelbtini). Ieškovui sumokėjus pirkimo kainą 2006 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašyta privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos ieškovui perduotos 2007 m. sausio 1 d. aktu. Ieškovui kreipusis dėl nuosavybės teisių įregistravimo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino, nes pateikti dokumentai neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, parduotos rūsio patalpos yra atsakovui priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Atsakovas vykdė savivaldybei priklausančio turto pardavimą aukciono būdu, todėl ginčo išsprendimui taikytinos ne tik LR CK nuostatos, bet ir 1997m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas Nr. VIII-480. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintų „Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių“ 31.3 p. nustatė, kad privatizuojamas gali būti tik teisiškai įregistruotas turtas. Šiuo atveju atsakovas privatizavo buto priklausinius, kurie nebuvo atskirti ir kuriems nebuvo suteiktas atskiras unikalus numeris. Atsakovas pažeidė LR CK 4.82 str. 2 d. nuostatas, apie iškilusią problemą dėl parduotų patalpų įregistravimo turėjo žinoti jau iš 2006 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsakyta į jų 2006 m. gruodžio 5 prašymą. Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011 m. kovo 10 d., kai kitais būdais neišsprendė kilusių problemų. Atsakovas tik 2011 m. gegužės 18 d. išskaidęs (padalijęs) butą ir rūsio patalpas savo daiktines teises į rūsio patalpas išregistravo. Atsakovas pažeidė LR CK 6.396 str. 1 d. reikalavimus, ilgą laiką nepašalino šių trūkumų, todėl ieškovas prarado interesą turėti nuosavybėje neapibrėžtą daiktą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nutarė sutartį nutraukti, įpareigoti atsakovą ieškovui grąžinti gautus 200 050 Lt ir sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2011-03-10 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nuosavybėn grąžintos negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo ieškovui priteistina 500 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat panaikintas 2007 m. vasario 1 d. nuosavybės teisių ieškovui perdavimo aktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Savivaldybė, dėdama maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, pasirūpino, kad parduotoms patalpoms būtų suteiktas unikalus numeris ir ieškovas galėtų įregistruoti nuosavybės teises į nusipirktas patalpas. Pats ieškovas, pažeisdamas civilinį kodeksą, nesikooperuoja ir nededa maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti. Savivaldybės pastangomis patalpoms suteikus unikalų numerį, atsakovas nerašo prašymo, kad jo teisės būtų registruotos į nusipirktas patalpas. VĮ Registrų centras negali įregistruoti ieškovo teisių, jei pats ieškovas vengia parašyti prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai konstatavo, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektu negali būti statinio atskiros patalpos, nesuteikus joms unikalaus numerio, t.y. nesuformavus atskiro nekilnojamojo turto objekto. Civilis kodeksas nedraudžia parduoti atskirų patalpų, sutartyje pagal inventorinę bylą nurodant jų numerius.
3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai konstatavo, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektu negali būti statinio atskiros patalpos, nesuteikus joms unikalaus numerio, t.y. nesuformavus atskiro nekilnojamojo turto objekto. Civilis kodeksas nedraudžia parduoti atskirų patalpų, sutartyje pagal inventorinę bylą nurodant jų numerius.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirkimo – pardavimo sutartį, nors atsakovas ir VĮ „Registrų centras“ panaikino kliūtis įregistruoti ieškovui nuosavybės teises į nusipirktas patalpas ir ieškovą registre įregistravo kaip patalpų naudotoją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje apeliacijoje nagrinėjamas klausimas dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir nuosavybės perdavimo akto panaikinimo. Ieškovas, privatizavimo objekto – negyvenamųjų patalpų pirkėjas, reikalauja nutraukti privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį dėl to, kad šiuo sandoriu perleistos patalpos yra kito daikto priklausinys, todėl ieškovas negalėjo įregistruoti savo teisių į šį objektą.
Iš byloje esančios Privatizavimo objekto 2006 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas įsigijo negyvenamąsias patalpas (plotas 597,84 kv. m., 5 aukštų su rūsiu mūrinio pastato rūsyje, pažymėtomis R-3, nuo R-5 iki R-8, nuo R-11 iki R-35 ir rūsio bendro naudojimo patalpas plotas 17,41 kv. m. (1/2 iš 34,82 kv. m.), pažymėtomis R-1), (duomenys neskelbtini), rūsio patalpa yra pastate, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Minėtos sutarties 12.1 punkte numatyta pirkėjo teisė nutraukti privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu pardavėjas nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, tarp kurių numatytas pardavėjo patvirtinimas, kad nėra jokių apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į privatizavimo objektą (Sutarties 2.2 punktas). Be to, šalys taip pat susitarė, kad privatizavimo sandoriui taip pat yra taikomos LR civilinio kodekso normos, kurios numato teisę nutraukti sutartį, kai kita šalis sutarties neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo objektu esančios patalpos iki privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nurodytos kaip rūsio palapos, t. y. kaip gyvenamųjų patalpų priklausinys (b. l. 53). Tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybei buvo žinoma, kad ketinamų perleisti patalpų negalima padalinti, patvirtina VĮ Registrų centro 2006 m. gruodžio 19 d. atsakymas (b. l. 42). Įvertinusi šiuos dokumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybei buvo žinomas ginčo patalpų statusas ir su tuo susiję apribojimai. Tai, kad rūsio patalpos nebuvo atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų ir jos nebuvo įregistruotos kaip atskiras objektas, neneigė ir atsakovas.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, pastebi, kad atsakovas, ketindamas privatizuoti jam priklausančias patalpas, turėjo pasirūpinti, kad perleidžiamas objektas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismu, kad pagal sandorio sudarymo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintų „Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių“ 31.3 punkto reikalavimus privatizuojamas objektas turėjo būti teisiškai įregistruotas. Kaip minėta, iš 2006 m. lapkričio 29 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad patalpos buvo nurodytos kaip gyvenamųjų patalpų priklausinys. Be to, ginčo patalpos nebuvo sutvarkytos ir po 2006 m. gruodžio 28 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes ieškovui 2010 m. gegužės 12 d. kreipusis į VĮ Registrų centrą buvo atsisakyta įregistruoti jo nuosavybės teisę į ginčo patalpas, argumentuojant tuo, kad šios patalpos nėra suformuotos kaip atskiras objektas, o jos yra buto priklausinys. Tik tuo metu, kai tarp sandorio šalių kilo ginčas ir ieškovas teismo tvarka pareikalavimo nutraukti privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus, atsakovas ginčo patalpas įregistravo kaip atskirą objektą (b. l. 33).
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl reikalavimo nutraukti privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį pagrįstumo, pastebi, kad šiuo sandoriu buvo perleistas objektas, kuris yra kito daikto priklausinys. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal Civilinio kodekso 4.19 straipsnio nuostatas priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. CK 4.14 straipsnyje yra numatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenumato kitaip. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad kokiu nors sandoriu ar teisės aktu ginčo patalpos būtų atskirtos nuo pagrindinio daikto – buto. Priešingai, iš 2006 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centro rašto matyti, kad šių patalpų pagal galiojančius teisės aktus nebuvo galima padalinti, nes jos buvo buto priklausinys (b. l. 42).
Įvertinusi tą aplinkybę, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, nepaisant teisės aktuose numatyto įpareigojimo privatizuojamus objektus teisiškai įregistruoti, ginčijamu sandoriu perleido ieškovui patalpas, kurios nebuvo tinkamai paruoštos privatizavimui ir dėl to ieškovui atsirado kliūčių įregistruoti nuosavybės teisę į šias patalpas (b. l. 11). Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jis dėjo maksimalias pastangas tinkamai įvykdyti sutartį, nes, kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo patalpos kaip atskiras objektas buvo įregistruotos tik ieškovui pareiškus ieškinį dėl sutarties nutraukimo. Kolegija sutinka su apeliantu, kad CK numato galimybę perleisti objekto dalį, tačiau pastebi, kad ginčijamu sandoriu buvo perleista ne objekto dalis, o antraeilis daiktas (priklausinys), o tokį perleidimą ribojo tuo metu galiojęs jau minėtas Vyriausybės nutarimas ir toks perleidimas buvo kliūtis ieškovui įgyvendinti savo kaip savininko teises.
Pagal CK 6.399 straipsnio nuostatas jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnyje numatyta netinkamos kokybės daiktą įgijusio pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Be to, Privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis taip pat numatė pirkėjo teisė nutraukti sutartį, jeigu yra apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į privatizavimo objektą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą bei atsakovo veiksmus paruošiant objektą privatizavimui, perleidžiant objektą nepaisant žinojimo, jog daikto padalinti neįmanoma, atsakovo pasyvumą po sandorio sudarymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.