- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-946-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05518-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- S. B.
- Advokatai
- Raimondas Lapė
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. B. 3 624,67 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 161,03 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) , kurio 6 butas priklauso atsakovei. Nors rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl atsakovui priklausančio buto nėra sudaryta, vadovaujantis standartinių sąlygų nuostatomis, tokia sutartis yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Šilumos vartotoju, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už šilumos energiją, laikoma atsakovė. Nurodė, kad atsakovė už šilumos energiją mokėjo nepilnai ir nereguliariai. Už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2011-04-30 patiektą šilumos energiją susidarė 3 624,67 Lt įsiskolinimas. Mokesčiai už karštą vandenį paskaičiuoti pagal normatyvą.
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriuo atsisakė ieškinio dalyje dėl 3624,67 Lt skolos priteisimo, nurodydamas, kad atsakovė šį reikalavimą yra įvykdžiusi.
Atsakovė S. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai pateikė ieškinį, taip piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovas 2011-05-12 pateikė atsakovei sąskaitą, išrašytą 2011-04-30, kurioje nurodyta skola – 4205,39 Lt, tame skaičiuje delspinigiai. Ieškovas atsakovei 2011-06-09 pateikė sąskaitą, išrašytą 2011-05-31, kurioje nurodyta, kad skola koreguojama 552,92 Lt suma, galutinė skola nurodyta 3749,21 Lt. Atsakovės skola kartu su paskaičiuotais delspinigiais 2011-06-24 sumokėta. Ieškovas šias lėšas gavo ir apskaitė, tai matyti iš ieškovo 2011-07-09 atsakovei pateiktos sąskaitos, išrašytos 2011-06-30. Atsakovė nurodė, kad ieškovo pridėtoje skolos apskaičiavimo lentelėje nurodoma skola 2011-04-30 yra 3624,67 Lt, o 2011-05-31 išrašytoje sąskaitoje – 3652,47 Lt. Ieškovas skolą apskaičiuoja pagal nesuprantamus kriterijus. Atsakovės manymu, reikalavimas dėl 161,03 Lt palūkanų priteisimo nepagrįstas. Ieškovas nuolat skaičiavo atsakovei delspinigius, kurie nurodyti sąskaitose, jais didino atsakovės skolą ateinančio laikotarpio sąskaitose. Sumokėjus delspinigius, negali būti skaičiuojamos metinės palūkanos.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo atmetė. Priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovei dėl 3 624,67 Lt skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Priteisė 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovo.
Šalies argumentai
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas akivaizdžiai nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl 3 624,67 Lt skolos už šilumos energiją priteisimo, kadangi atsakovė pagal 2011-05-31 jai pateiktą sąskaitą 3 749,21 Lt sumai ją sumokėjo, todėl priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 3 624,67 Lt sumos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus mokesčių paskaičiavimus, nustatė, kad ieškinyje nurodytos 3624,67 Lt skolos ir sąskaitoje nurodytos 3652,47 Lt skolos skirtumas sudaro 27,80 Lt. Teismas, nenustatęs, jog būtų pagrindas ieškovui skaičiuoti netesybas atsakovei, nurodė, kad sutinka su atsakovės teiginiais apie ieškovo atsakovei skaičiuotus delspinigius, kurių suma ieškovas didino atsakovės skolą sekančio laikotarpio sąskaitose. Šių atsakovės teiginių ieškovas nepaneigė.
Sprendime nustatyta, kad įsiskolinimą, kuris susidarė iki 2011-05-01, atsakovė kartu su apmokėjimu už 2011 m. gegužės mėnesį, sumokėjo 2011-06-24, sumokėdama 27,80 Lt daugiau už pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodytą jos skolą 2011-04-30, ieškovas nenurodė duomenų, nepateikė argumentų, paneigiančių, jog atsakovė 2011-06-24 sumokėdama ieškovui skolą, ieškovo nurodymu taip pat sumokėjo ieškovui 27,80 Lt už pavėluotą atsiskaitymą. Teismas konstatavo, jog reikalaudamas priteisti iš atsakovės 161,03 Lt palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą, ieškovas reikiamai nepagrindė palūkanų dydžio, jų apskaičiavimo, neįvertino atsakovės jau sumokėtų už pavėluotą atsiskaitymą pinigų, dėl nurodyto teismas šį reikalavimą dėl 161,03 Lt palūkanų priteisimo laikė nepagrįstu, atsižvelgdamas, jog reikalavimas dėl 161,03 palūkanų priteisimo pareikštas, praėjus beveik 5 mėn. po to, kai atsakovė sumokėjo įsiskolinimą už šilumos energiją.
Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už nepagrįsto ieškinio pareiškimą, kadangi negalima pripažinti, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl atsakovės jau sumokėtos skolos priteisimo, iš anksto žinodamas reiškiamo ieškinio nepagrįstumą.
Teismas, netenkinęs ieškinio, atsakovei iš ieškovo priteisė 1200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( CPK 93 str., 98 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovės 161,03 Lt palūkanų ir 498,05 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl palūkanų priteisimo motyvuodamas tuo, kad ieškovas atsakovei skaičiavo delspinigius, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti palūkanų.
Nurodo, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė vėlavo sumokėti už pateiktą šilumos energiją. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.210 str. nuostatomis, už pradelstą laikotarpį apskaičiavo 5 proc. metines palūkanas, jos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2011-05-24. Atsakovė iš esmės neginčijo, kad šiuo laikotarpiu vėlavo atsiskaityti su ieškovu. Apeliantas nurodo, kad jo prašomos priteisti palūkanos atlieka kompensacinę, bet ne mokėjimo funkciją, todėl negali būti tapatinamos su delspinigiais.
Taip pat apeliantas nesutinka su teismo priteistomis atsakovės naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidomis. Jis nurodo, kad priteista suma neatitinka CPK 98 str. Atsakovė nepateikė teismui prašymo, kuriame atsispindėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Šiuo atveju nagrinėjami klausimai nebuvo sudėtingi.
Atsiliepimas
Atsakovė S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, kadangi jame dėstomi argumentai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, nes viešo intereso nagrinėjamoje byloje nenustatyta, taip pat nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 320 str.).
Dėl palūkanų priteisimo
Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovė gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7-9). Ieškovas tiekia atsakovei jos bute (duomenys neskelbtini) , šilumos energiją. Rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalys nesudarė, bet tarp šalių nekyla ginčo dėl tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu atsiradusių sutartinių santykių dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo, dėl ieškovo pareigos tiekti atsakovei šilumos energiją ir dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ją. Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovui palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo ir atmetė jį kaip nepagrįstą.
Pažymėtina, kad ieškovui, teikiančiam šilumos energiją atsakovei, kuri laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas, įstatymas numato teisę reikalauti palūkanų už termino apmokėti už šilumos energiją praleidimą priteisimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, ginčo metu galiojusios Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų redakcijos 48 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti palūkanų už atsakovės pavėluotą prievolės atsiskaityti įvykdymą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia tuo, kad byloje nustatyta, ir šalys to neginčija, kad ieškovas, paskaičiuodamas atsakovei mokesčius už patiektą šilumos energiją, šią sumą didino paskaičiuotų delspinigių suma, kuri, kaip matyti iš skirtumo, esančio tarp ieškinyje nurodytos 3 624,67 Lt skolos ir sąskaitoje nurodytos 3 652,47 Lt, yra 27,80 Lt (b.l. 10, 20). Tokiu būdu atsižvelgdamas į tai, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.); netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.), kurias faktiškai pritaikė ieškovas atsakovei už netinkamą prievolės vykdymą, nors byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl netesybų mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad reikalauti iš atsakovės palūkanų priteisimo už termino įvykdyti prievolę praleidimą būtų nepagrįsta ir neteisėta, nes tai būtų traktuojama kaip dvigubos atsakomybės principo taikymas, pažeidžiantis atsakovės teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tinkamai jo nepagrindė, nepateikė šių palūkanų dydžio paskaičiavimo, tik nurodė mokėtiną šių palūkanų dydį pagal atitinkamus mėnesius, nenurodydamas, kokie yra kiekvienos mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodytos skolos praleidimo terminas, todėl toks reikalavimas teisingai atmestas kaip nepagrįstas, nes ieškovas neįvykdė pareigos pagrįsti savo reikalavimą (CPK 178 str.).
Dėl nurodyto nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl palūkanų priteisimo nagrinėjamu atveju.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas iš ieškovo atsakovės naudai 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė CPK 98 str. 2 d., nes priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, jis priteisiamas ne didesnis kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pasak apelianto, nagrinėjami klausimai nebuvo sudėtingi (buvo sprendžiama tik dėl palūkanų priteisimo). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė nepažeisdamas CPK 98 str. 2 d., taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, atstovaujama advokato Raimondo Lapės, pateikė į bylą atsiliepimą į ieškinį, kurio maksimaliam dydžiui pagal rekomendacijų 8.2 p. taikytinas koeficientas - 3, kurio pagrindu imama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvusi nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 800 Lt minimali mėnesinė alga, po šio atsiliepimo ieškovas pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, atsakovės atstovas dalyvavo 2011-12-21 ir 2012-01-13 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, todėl pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai ir kad šių išlaidų dydis yra nepagrįstas konkrečiais apskaičiavimais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.