- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2-27-239/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- A. M., V. M.
- Atsakovas
- N. K., Č. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB “Geonetas”, UAB “Brantas”
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir V. M. ieškinį atsakovams N. K. ir Č. B. bei atsakovų: N. K. ir Č. B. priešieškinį ieškovams: A. M. ir V. M. dėl žemės sklypo ribų patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašė nustatyti (patvirtinti) ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bendrą ribą, bendros ribos posūkio taškus, jų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal 2013-08-13 UAB „Geonetas“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti į ieškovų žemės sklypą įsiterpusį garažo priestatą.
Ieškovai nurodė, jog ieškovams priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančiame žemės sklype yra atsakovams priklausančio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas, todėl ieškovai neturi galimybėms naudotis savo žemės sklypu ir jame esančiais pastatais – negali apšiltinti ir remontuoti savo gyvenamojo namo. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad šis priestatas yra pastatytas pažeidžiant aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintą Statybos techninį reglamentą, pagal kurį tokiems nesudėtingiems statiniams reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas. Tokio sutikimo atsakovai nėra gavę. Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovai 2015-12-11 parengė savo žemės sklypo planą, pagal kurį paženklintos ribos akivaizdžiai skiriasi nuo 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plano, kadangi atsakovų parengtame žemės sklypo plane sklypo riba yra laužtinė, dėl šios ribos keičiasi tiek atsakovų, tiek ieškovų žemės sklypų konfigūracija, formuojamos naujos žemės sklypo ribos. Ieškovai taip pat 2013-08-13 parengė žemės sklypo planą, kuris atitinka 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų planą, žemės sklypo ribos yra tiesios. Dublike palaikė ieškinį pilna apimtimi.
Ieškovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi, papildomai nurodė, jog įsigijo žemės sklypą 2012 metais, tuomet priestatas jau buvo, taigi, kada jis tiksliai buvo pastatytas – nežino.
Atsiliepimas
Atsakovai N. K. ir Č. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų prašomas nugriauti garažo priestatas sklype stovi ne vieną dešimtį metų, dėl jo niekada nėra kilę ginčų, be to, atsakovai, įsigydami žemės sklypą, jau įsigijo jį su šiuo statiniu. Atsakovai nurodė, kad garažas yra baigtas statyti dar 1984 metais, yra įregistruotas viešame registre. Atsakovai nurodė, jog yra parengę žemės sklypo planą pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Triplike palaikė atsiliepimą į ieškinį pilna apimtimi. Atsakovai taip pat pateikė priešieškinį, kuriame dar kartą pabrėžė, jog garažas yra pastatytas 1984 metais, jo užstatytas plotas yra nepakitęs iki šių dienų, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti nugriautas, atsakovai yra parengę žemės sklypo planą pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją, be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sudarant žemės sklypų planus, žemės sklypo riba negali kirsti pastatų, todėl teismo prašo nustatyti ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bendrą ribą pagal 2014-12-11 UAB „Brantas“ parengtą žemės sklypo planą.
Atsakovai teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad jiems sudarant žemės sklypo ir pastatų, esančių Geležinkelio g. 45, Lentvaryje, pirkimo – pardavimo sutartį 2012 metais, prie sutarties buvo pridėtas ir žemės sklypo planas, kurį sudarė UAB „Trakuva“ 1996 metais.
Trečio asmens UAB “Geonetas” atstovas M. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi, o atsakovų priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog 2013 metais atliekant ieškovams priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo remtasi 1994-12-22 matininko H. K. parengtu namų valdos žemės sklypo ribų planu. Šiame plane pažymėtos žemės sklypo ribos 2012-09-05 buvo pažymėtos ir kadastro žemėlapyje. Iš minėto žemės sklypo plano matyti, jog riba tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų yra tiesi, jokie statiniai nesišlieja prie ieškovų žemės sklypo ar pastato. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų žemės sklypo planas yra parengtas UAB „Trakuva“ 1996 metais. Pagal šį žemės sklypą 2005-06-10 sklypo ribos pažymėtos kadastro duomenų žemėlapyje. Iš šio žemės sklypo taip pat matyti, kad riba tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypo yra tiesi, jokie statiniai nesišlieja prie ieškovų žemės sklypo ar pastato. Taigi, yra net du žemės sklypų planai, patvirtinantys tas pačias aplinkybes, todėl atsakovų teiginys, kad „matininkas tingėjo ar padarė klaidą, braižydamas“, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Trečio asmens UAB “Brantas” atstovė G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovų pareikštą priešieškinį. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „Brantas“ 2015 m. parengtas atsakovams priklausančio žemės sklypo planas atitinka visus įstatymų reikalavimus, o būtent: nuostatą, jog žemės sklypo riba negali kirsti pastatų. Nurodė, kad atliko detalią analizę, jog garažas, plane pažymėtas 5I1gp, yra pastatytas 1984 metais ir iki šių dienų liko nepakitęs. Pati išmatavo garažo kraštinę ir nustatė, kad jo kraštinė yra 4.84 m, būtent tiek, kiek nurodyta statinių kadastrinių matavimų byloje. Be to, iš garažo pažymėjimo plane matyti, kad jam statyti buvo naudojama geležis ir plytos (žymėjimas indeksais G ir P), iš nuotraukų taip pat matyti, kad garažas pastatytas iš geležinės konstrukcijos ir plytų, matyti, kad plytos yra senos. G. B. paaiškino, jog 1994 m. atliekant matavimus, tai buvo daroma masiškai, todėl tikėtina, kad matininkas tiesiog patingėjo braižyti netiesias, laužtines linijas, o matininkas, atlikdamas matavimus 1996 metais, galimai pasinaudojo 1994 metais darytais brėžiniais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad garažas yra pastatytas 1984 metais, įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, iki šių dienų yra nepakeistas ir nerekonstruotas, t. y. joks priestatas prie garažo nebuvo pristatytas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti šio statinio nelegalia statyba. Atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje garažas yra bei į įstatymo keliamus reikalavimus, tikslinga nustatyti atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas pagal faktinį naudojimą, pagal UAB „Brantas“ 2015-01-19 parengtą žemės sklypo planą.
Liudytojas H. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1994 m. jis braižė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Prisimena, jog ribos aiškiai matėsi, aplink namą matuodamas sklypą jis galėjo apeiti, jokių pastatų, prisišliejusių prie ieškovo gyvenamojo namo nebuvo.
Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, turi būti laikomasi pradinės žemės sklypo formos, o būtent, jei pradinė žemės sklypo forma buvo kvadratas, tai turi ir likti kvadratas, esant reikalui, galima slinkti tik liniją. Paprastai rengiant žemės sklypo planą, pradiniu teritorijų planavimo dokumentu imamas preliminarus Topografinius archyvo duomenis (planšetus) galima koreguoti, juos galima perbraižyti, dažnai jie būna taisomi, todėl yra nepatikimi..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.
Ieškovai ieškiniu prašo nugriauti į A. M. ir V. M. žemės sklypą įsiterpusį garažo priestatą ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „Geonetas“ 2013-08-13 parengtą žemės sklypo planą. Atsakovai su tokiu reikalavimu nesutinka ir teigia, jog garažas yra pastatytas 1984 metais, įregistruotas viešame registre, todėl nėra teisinio pagrindo jo nugriauti bei priešieškiniu prašo ieškinį atmesti ir nustatyti sklypų ribą ribą pagal UAB „Brantas“ 2015-01-19 parengtą žemės sklypo planą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovams priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). ½ šio žemės sklypo ieškovas A. M. įgijo 2012-09-21 paveldėjimo ir 2012-11-05 dovanojimo sutarčių pagrindu, o kitą ½ dalį šio žemės sklypo 2012-12-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo su V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovai šį žemės sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį pagal 2005-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje šalių pateikti žemės sklypų planai: 2013-08-13 parengtas UAB „Geonetas“ žemės sklypo, priklausančio ieškovams A. M. ir V. M., planas (b.l. 25) ir 2015-01-19 parengtas UAB „Brantas“ žemės sklypo, priklausančio atsakovams: N. K. ir Č. B., planas (b.l. 91).
Nors atsakovai teigia, kad garažas yra pastatytas 1984 metais, griauti jo nėra teisinio pagrindo, tačiau šis atsakovų teiginys yra nepagrįstas. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai nereikalauja griauti garažo, o tik garažo priestatą, dar vadinama malkine. Iš byloje esančio H. K. 1994-12-22 parengto namų valdos žemės sklypų ribų plano (b.l. 26) ir UAB „Trakuva“ 1996-05-21 parengto namų valdos žemės sklypų ribų plano (b.l. 27) matyti, kad riba, skirianti ieškovų ir atsakovų žemės sklypus, yra tiesi, pastatų išdėstymas aiškus, tarp pastatų matyti aiškūs tarpai, pastatai vienas su kitu nesisieja. Liudytojas H. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis šį žemės sklypą prisimena, atliekant matavimus galėjo nekliudomai apeiti aplink namą. Be to, teismas sutinka su H. K. parodymais, kad ieškovų ir atsakovų namų valdos žemės sklypų planai daryti skirtingu metu (1994 m. gruodžio 22 d. – b. l. 26 ir 1996 m.-b. l. 27), skirtingų asmenų, todėl klaidos tikimybė yra atmestina. Nors bylos šalys negalėjo nurodyti, kada tiksliai garažo priestatas buvo pastatytas, tačiau liudytojo H. K. parodymai ir byloje esantys žemės sklypų planai paneigia atsakovų teiginį, kad garažas, toks, koks jis yra dabar, buvo pastatytas 1984 metais. Tai patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos (b.l. 23-24), iš kurių aiškiai matyti, jog statinys – garažas yra ne vientisas, garažo dalis iš plytų aiškiai yra pastatyta už tvoros, t.y. ieškovams priklausančiame žemės sklype, tarp pastatų nėra palikta erdvė praeiti. Be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad perkant žemės sklypą prie sutarties buvo pridėtas, būtent, UAB „Trakuva“ 1996-05-21 namų valdos žemės sklypo planas (b. l. 27), iš kurio aiškiai matyti, jog jokie ieškovų ir atsakovų pastatai nesiriboja. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežino, ar buvę šių žemės sklypų savininkai būtų davę sutikimą statyti garažo priestatą (malkinę).
Iš byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-11-05 rašto Nr. (23.2)-2D-17678 (b.l. 81) matyti, kad „prie garažo naujai pastatyta malkinė“, kurios statybai pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ „privaloma turėti rašytinius sutikimus žemės sklypo bendraturčių ir besiribojančių žemės sklypų savininkų“. Šiuo raštu informuojama, kad atsakovai buvo įpareigoti iki 2013-12-05 parengti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir statinių geodezinę nuotrauką. Atsakovai nepateikė teismui duomenų apie šių dokumentų parengimą. Akivaizdu, kad neesant besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo dėl šio priestato (malkinės), vadovaujantis Statybų įstatymo 3 str. 2 d., 23 str. 28 p. nuostatomis, statinys laikytinas nelegaliu.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ant šalių namų valdos žemės sklypų planų yra žymos, jog sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, ieškovų – 2012-09-05 (b. l.26), atsakovų – 2005-06-10 b. l. 27). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalį (Įstatymo redakcija po 2006 metų pakeitimų, aktuali redakcija registruojant ieškovų žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje), prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar: 1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje; 2) žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau; ir kt. Ši straipsnio dalis ir ją atitinkantis bei ją detalizuojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ suponuoja kadastro tvarkytojo pareigą išsiaiškinti kadastro žemėlapyje pažymimo nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) padėtį jam gretimų nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) ribų kontekste ir, nustačius, kad nurodytos ribos tarpusavyje nesikerta, jas pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. (LVAT nutartis byloje Nr. A-143-1683-12)
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigta statyba VĮ Registrų centro duomenimis fiksuojama 1984 m., buvo rekonstruotas, t. y. prie jo buvo pristatyta malkinė. Atsakovai nepateikė besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, todėl teismas laiko, kad garažo priestatas (malkinė) buvo pastatytas nelegaliai.
Statybos įstatymo 28 str., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d. teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas yra sudaręs Rangos sutartį Nr. 2013-08-19-R ir siekia apšiltinti namą, tačiau to negali padaryti, kadangi atsakovams priklausantis garažo priestatas yra per arti ieškovų gyvenamojo namo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-11-05 raštas Nr. (23.2)-2D-17678, kuriame pažymėta, jog UAB „Projektinis spektras“ 2013 metais parengė projektą A. M. gyvenamajam namui apšildyti ir paprastajam remontui atlikti (b. l. 81) Be to, ieškovas nurodo, kad dėl atsakovui priklausančio pastato negali atlikti savo gyvenamojo namo techninės priežiūros, nuo atsakovams priklausančio pastato lietaus vanduo prasiskverbia pro ieškovų pastato pamatus ir užtvindo rūsį, ieškovas dėl to patiria didelius nuostolius. Ieškovas taip pat negali naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Taigi, šiuo atveju nelegali garažo priestato statyba itin pažeidžia ieškovo interesus – ieškovas negali tinkamai įgyventi savo teisių į savo gyvenamąjį būstą. Teismas laiko, kad statinio nugriovimas yra proporcingas savavališkų statybų padarinių pašalinimo būdas. Tačiau teismas nustato ne vieno mėnesio, kaip prašo ieškovas, o, atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, 4 (keturių) mėnesių terminą statiniui nugriauti ir sutvarkyti statybų aikštelę.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškovų reikalavimą nugriauti į ieškovų žemės sklypą įsiterpusį garažo priestatą (malkinę), teismas laiko, kad nėra pagrindo nustatyti žemės sklypo ribą pagal atsakovų pateiktą UAB „Brantas“ 2015-01-19 žemės sklypo planą, kadangi šiame žemės sklypo plane nukrypta nuo 1994-12-22, 1996 m. Namų valdos žemės sklypų planų, žemės sklypo riba yra netiesi, keičiama žemės sklypų konfigūracija. Taigi, teismas tenkina ir ieškovų reikalavimą, nustatydamas žemės sklypo ribą pagal ieškovų pateiktą 2013-08-13 UAB „Geonetas“ žemės sklypo planą, atmesdamas pareikšto atsakovų priešieškinio reikalavimus.
Teismui tenkinus ieškinį pilna apimtimi, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Eur advokato pagalbai ir 82 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidas advokatui apmokėjo V. M., bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovės V. M. naudai.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 15,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 177-178 str., 259-260 str., 265 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
Įpareigoti N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti į A. M. ir V. M. žemės sklypą įsiterpusį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą (malkinę), ir sutvarkyti statybos aikštelę.
Nustatyti ieškovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovų N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrą žemės sklypo ribą pagal 2013-08-13 UAB „Geonetas“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą.
Priteisti lygiomis dalis iš N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1082,00 Eur bylinėjimosi išlaidų V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.