Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-18 · Administracinė byla Nr. I-3792-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
I-3792-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02382-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3792-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02382-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo S. Š. (S. Š.) atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. (S. Š.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. 1, b. l. 1–5) ir jo patikslinimais (t. 1, b. l. 28–33, t. 2, b. l. 16) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, bei pagerinti kitas sąlygas;

1.2. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 50133,23 EUR (173100 Lt) neturtinės žalos;

1.3. priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, kadangi Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, kurie aiškina Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, prancūzų kalbos nemoka, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Lietuvos valstybė yra atsakinga už Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio išaiškinimų vertimą į lietuvių kalbą. Be to, pareigūnai nuo pat pirmos dienos jam grasino, kad jei jis skųsis, jam bus skirtos nuobaudos (baudos izoliatorius), jis nebus paleistas lygtinai į laisvę ir pan.

2.2. Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina dvi absoliučias teises: teisę į gyvybę (2 str.) ir teisę nepatirti nežmoniško elgesio (3 str.). Absoliuti teisė skiriasi nuo paprastos fundamentalios teisės tuo, kad jai negali būti taikomi jokie apribojimai. Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. nenustato jokio senaties termino ir kadangi šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tokio termino negali nustatyti nacionalinė teisė.

2.3. Dvasinius išgyvenimus, depresiją, didelę neturtinę žalą patyrė dėl 6 mėnesių ir 17 dienų nežmoniškų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ir dėl draudimo turėti ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu su žmona ir kitais šeimos nariais.

2.4. Nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. birželio 3 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 111, Nr. 145, Nr. 116, Nr. 186, Nr. 181, Nr. 122, Nr. 186, Nr. 119, Nr. 189, Nr. 125, Nr. 147, Nr. 203, Nr. 186, Nr. 176. Kamerų ilgis 3,80 m, plotis 2 m, jose buvo laikomi 4 žmonės, bendras kameros plotas 7,5 m², tokiu būdu vienam asmeniui vidutinis plotas buvo 2,90 m², neišskaitant baldų. Tarp dviejų dviaukščių lovų nebuvo paliktas tarpas, nebuvo spintelių, lango stiklo išmatavimai buvo 1 m ir 0,80 m, iš vidaus ir išorės buvo grotos, langas nebuvo valomas, langas praleido daugiausiai 10 liuksų natūralios dienos šviesos. Kiekvieną dieną šviesa išjungiama nuo 22 val. iki 6 val.

2.5. Visi asmenys rūkė, nerūkančiųjų kamerų Lukiškių TI-K nėra.

2.6. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str.

2.7. Kameroje buvo kriauklė, kurios 50 proc. paviršiaus buvo surūdijęs.

2.8. Kameroje buvo tualetas, kuris nebuvo atskirtas nuo bendros kameros jokia pertvara, dangtis sulūžęs, ventiliacijos nebuvo.

2.9. Vienam mėnesiui gaudavo 1 tualetinio popieriaus ruloną, kurio ilgis apie 17 m., kokybė labai prasta, todėl jo užtekdavo tik 3 dienoms.

2.10. Dušu galima buvo naudotis tik vieną kartą per savaitę 10 min.

2.11. Kamerose 30 proc. sienų, 15 proc. lubų gyvenamojoje patalpoje yra avarinės ir antisanitarinės būklės.

2.12. Langas yra vienintelis ventiliacijos šaltinis. Dėl grotų jis atsidaro tik 0,5 cm., maksimaliai atvertas langas praleidžia 0,2 m² oro per valandą. Kadangi nėra adekvačios ventiliacijos, gyvenamojoje patalpoje drėgna, vidutinis drėgnumas siekė 80 proc., išskalbti rūbai pūdavo.

2.13. Kameroje buvo tarakonų, žiurkių, niekas jų nenaikina.

2.14. Draudžiama turėti pledus, šaldytuvą, kompiuteriu galima naudotis tik 3 valandas.

2.15. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Jo ūgis 182 cm, svoris 80 kg, kasdien sportavo, giminės neturėjo teisės perduoti jam maisto.

2.16. Buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus su žmona ir vaikais.

2.17. Klaipėdos apygardos teisme teismo salėje buvo laikomas už grotų. Europos žmogaus teisių teismas išaiškino, kad asmens, kurio atžvilgiu dar neįsigaliojo apkaltinamasis nuosprendis, laikymas už grotų teismo salėje pažeidžia teisę nebūti žeminamam Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. prasme, o Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išaiškino, kad toks laikymas pažeidžia ir nekaltumo prezumpciją tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d. prasme.

2.18. Konvojavimo automobiliuose negalėjo ištiesti kojų apie 10 valandų, kol vykdavo etapas iš Vilniaus į Klaipėdą. Konvojavimo metu vėmė, vos neprarado sąmonės.

2.19. Laisvės atėmimo vietos pareigūnai atsisakė imti iš jo prašymus, juos registruoti, siųsti kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino nuobaudomis dėl skundų rašymo.

2.20. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija nustato, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti ne mažesnis už 4 kv. m., atskaičius baldus, tualetą ir praustuvę. Valstybė turi užtikrinti tinkamą ir uždarą tualetą, ventiliaciją, šildymą, kaloringą maistą, gyvenimą be parazitų ir graužikų, tinkamą konvojavimą.

2.21. Laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo.

2.22. Laisvės atėmimo vietos pareigūnai skaitė jo ir jo artimųjų laiškus, taip pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str., 8 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d.

2.23. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala.

Lietuvos teismai priteisia mažesnes neturtinės žalos sumas nei Europos žmogaus teisių teismas ir argumentuoja tuo, kad Lietuvoje yra maža minimali mėnesinė alga, tačiau toks argumentavimas yra diskriminacinis ir pažeidžia ne tik tarptautinės lygybės principą, bet ir asmenų, gaunančių mažas pajamas, ir asmenų, gaunančių dideles pajamas, lygybės principą. Tokia diskriminacija yra nesuderinama su Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str. Pagal Europos socialinės chartijos 4 str. 1 d., minimali mėnesinė alga, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje šiuo metu sudaro 60 proc. vidutinės mėnesinės algos, atskaičiavus mokesčius. Šiuo metu Lietuvos valstybės realiai nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis yra neteisėtas.

II

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 44–48, 184–194) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, nes keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

2. Atsiliepime yra pateikiami duomenys, kokiose kamerose, kokiais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K.

3. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin., 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Prie atsiliepimo pridedamos S. Š. asmens įskaitos kortelės kopijos, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. lapkričio 17 d., nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., 2013 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gruodžio 19 d., 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. balandžio 23 d., 2014 m. gegužės 13 d., nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat, laikotarpiais nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d., nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 13 d., nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 5 d., nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi paminėtais laikotarpiais jis buvo išvykęs iš įstaigos.

4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

5. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime – 29. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti, t. y. pagal 11.1 punktą – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neturi viršyti – 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra – 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiai dienai jų yra 87) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kur yra nurodyta, kad: 1. Suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius skirstant į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį išsivystymą sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes; moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; nuteistieji areštu – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu – atskirai nuo suimtųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai, ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu tardymo izoliatoriaus administracija tokius asmenis gali laikyti kartu. Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus, laikomi atskirose patalpose. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

7. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

8. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

9. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

10. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo oro kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

11. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 68 punkte yra teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

12. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kameroje esantys baldai užima daug vietos. Toliau rašo, kad kameroje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nepakankamas ir neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Tuo pačiu jis teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo nepakankamas skaičius baldų. S. Š. pats sau prieštarauja. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Žymėtina, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

13. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m² iki 23,14 m². D korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m² iki 37,40 m², m korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m² iki 31,05 m² (I korpusas: pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 1 – 17,94 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 2 – 22,92 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 3 – 19,80 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 4 – 20,88 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 5 – 19,80 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 6 – 22,80 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 7 – 19,88 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 8 – 19,07 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 9 – 20,87 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 10 – 19,02 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11 – 19,19 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 12 – 17,34 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 13 – 17,58 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 14 – 19,46 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 15 – 19,28 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 16 – 21,15 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 17 – 19,34 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 18 – 20,16 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 19 – 21,48 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 20 – 20,45 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 21 – 19,17 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 22 – 19,17 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 23 – 19,32 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 24 – 23,14 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 25 – 19,08 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 26 – 19,08 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 27 – 19,80 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 28 – 19,80 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 29 – 19,68 m². II korpusas: pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 1 – 34,16 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 2 – 36,85 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 3 – 36,58 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 4 – 34,36 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 5 – 36,75 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 6 – 37,40 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 7 – 34,13 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 8 – 34,47 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 9 – 37,40 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 10 – 36,75 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11 – 34,22 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 12 – 37,07 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 13 – 37,12 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 14 – 36,75 m². III korpusas: pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 1 – 18,19 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 2 – 16,86 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 3 – 16,55 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 4 – 15,55 m²; pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 5 – 31,05 m²).

14. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 52 str., 70 str. reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą kriminogeninę būkle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

15. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sąlygos. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Šie asmenys turi teisę į vieną pasimatymą. Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ XI skirsnyje yra nurodytos suimtųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis nuostatos bei sąlygos. O būtent, to paties skirsnio 62 punkte yra nurodyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K vadovaujamasi patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu“, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Būtent šiuo tvarkos aprašu siekiama įgyvendinti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių aukščiau paminėto 62 punkto reikalavimus. Tiriantis baudžiamąją bylą pareigūnas ar nagrinėjantis baudžiamąją bylą teisėjas suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikia teisę į pasimatymą o jie privalo užtikrinti tą teisę, neribojant pasimatymų skaičiaus. Pagal „Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašą“, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą laiką trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Asmenys, norintys atvykti pasimatyti arba asmenys, kurie yra laikomi Lukiškių TI-K, pasimatymui gali registruotis ne ilgesniame nei 15 dienų laikotarpyje. Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Toliau, asmenys, kurie yra laikomi įstaigoje, kitam pasimatymui registruojami tik išnaudoję ankstesnį pasimatymą, kuriam buvo užregistravę. Jeigu asmuo užsiregistravo į pasimatymą ir negali į jį atvykti, tas asmuo privalo apie tai pranešti Lukiškių TI-K administracijai. Taip pat asmenys, kurie atvyko ir nori pasimatyti tą pačią dieną gali gauti pasimatymą, jeigu yra laisvų vietų, kurios nebuvo užsakytos pagal išankstinį registravimą arba, jeigu kažkas atsisakė ir neatvyko į pasimatymą. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte yra teigiama, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Taip pat, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 108 punkte yra teigiama, kad trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 84), IV skyriuje yra nurodytas pasimatymų patalpų įrengimas. Pagal taisyklių 18 punktą suimtiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tardymo izoliatorių pasimatymų patalpose įrengiama salė. Išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukštesnis kaip 70 centimetrų stalas. Stalas vienu galu turi remtis į salės sieną. Nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine pertvara. Pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus įrengiama saugi permatoma pertvara, izoliuojanti lankytoją ir suimtąjį nuo fizinio kontakto. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti suimtieji, įrengiamos kabinos. Visos kabinos nuo grindų iki lubų atskiriamos pertvaromis. Nuo grindų iki stalo viršaus pertvarų šonai turi būti nepermatomi. Likusioje pertvarų šonų dalyje iki lubų įrengiamos saugios permatomos pertvaros. Kiekvienos kabinos viduje įrengiamas telefoninis pasikalbėjimo su priešais kabina kitoje pertvaros pusėje esančiais asmenimis įrenginys, pastatoma po vieną taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų. Kabinos uždaromos užsklendžiamomis arba rakinamomis durimis. Kabinos sunumeruojamos. Tų pačių taisyklių 20 punkte teigiama, kad toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti asmenys, atvykę pasimatyti su suimtaisiais, pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių. Šioje stalo pusėje kabinos neįrengiamos ir taburetės arba kėdės prie grindų nepritvirtinamos. Lukiškių TI-K taip pat vadovaujamasi patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu“, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Aukščiau paminėtame apraše yra nurodytos „Elgesio trumpalaikio pasimatymo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime taisyklės“, kurių 1.6. punkte yra nurodyta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Tų pačių taisyklių 1.7. punkte yra teigiama, kad pasimatymo metu bendraujama, naudojantis tik specialiai tam įrengtu telefono aparatu. Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje, kuriame yra kalbama apie pasimatymų patalpų įrengimą yra numatyta tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

17. Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, ar kitų teisės aktų. Įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, kurios buvo išvardintos aukščiau, bei tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami teisėtumo.

18. Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 (Žin. 2012, Nr: 41-2030) buvo patvirtinti Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas (toliau vadinama – Aprašas) ir Leidimo nuteistiesiems ai suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijai (toliau vadinama – Kriterijai). Aprašo 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką neviršijantį 3 valandų. Kalinamųjų naudojimasis asmeniniais kompiuteriais ne dienotvarkėje nustatytu metu arba kompiuterio neatidavimas saugoti pasibaigus nustatytam naudojimosi juo laikui vertinamas kaip režimo pažeidimas ir sukelia teisės aktuose numatytas pasekmes (Aprašo 4 punktas). Laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą vadovaudamasis 1.1 – 1.8 punktuose numatytais kriterijais (Kriterijų 1 punktas). Leidimą suimtajam ar nuteistajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į kalinamojo prašymą esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (šių tarnybų atsakingų pareigūnų vizoms). Šis leidimas galioja tik toje laisvės atėmimo vietoje, kurioje buvo išduotas (Kriterijų 2 ir 4 punktai).

19. Visi suimtųjų (nuteistųjų) pareiškimai, skundai, prašymai, pasiūlymai yra registruojami „Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų bei skundų registracijos žurnale“. Su rašytiniais, žodiniais skundais, prašymais, pareiškimais dėl gyvenimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė.

20. Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

21. S. Š., būdamas Lukiškių TI-K, turėjo galimybę kiekvieną dieną bendrauti su jo kameras kuruojančiu Socialinės reabilitacijos būrio viršininku, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti kiek nuosavą tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę ir teisinę literatūrą bei periodinę spaudą. Pareiškėjas kiekvieną dieną buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore, kur turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu, sportu.

22. Tiek suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 52-1923) patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-28, Nr. 03624), parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę (kcal) nemažiau kaip 2298. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2856 kcal.

Šalies argumentai

23. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu dalis šio nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (toliau – Subjektų) neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai Subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 88–91) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundo teiginiais dalyje dėl konvojavimo nesutinka, o skundą laiko kategoriškai netenkintinu ir atmestinu tiek turinio, tiek piniginės išraiškos atžvilgiu.

2. Nurodytomis datomis pareiškėjas buvo konvojuotas Volkswagen markės specialiaisiais automobiliais. Volkswagen Crafter yra vienaukščiai mažieji autobusai pritaikyti kaliniams vežti. Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 141-5606) 8, 8.2, 15, 15.5 ir 15.6.3 p. transporto priemonės registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M2 - CWK. Šiame specialiajame autotransporte kiekvienam konvojuojamajam yra įrengta atskira sėdima vieta (atskira sėdynė).

3. Visuose Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai.

4. Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis.

5. Asmenų konvojavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3613) (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų specialių teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigą nėra.

6. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengtas tualetas ar saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

7. Specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

8. Sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 109 p. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius). Konvojuojant pareiškėją, konvojuojamųjų asmenų skaičius neviršijo automobiliuose įrengtų vietų sėdimų skaičiaus, o dažnai būdavo žymiai mažesnis negu maksimaliai leistinas.

9. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pateiktuose žiniaraščiuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-1950-580/2013 pasisakė, kad „laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį.“ Tokių aplinkybių dėl pareiškėjo konvojavimo nebuvo užfiksuota. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Pareiškėjas skunde nenurodo kokią neturtinę žalą jis patyrė konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.

11. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos konvojuojamųjų į teismo posėdžius Klaipėdos apygardos teisme nekonvojuoja.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjo S. Š. (S. Š.) atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė (2014 m. liepos 1 d. atstovavimo sutarties nuorašas, t. 1, b. l. 173), remdamasi skunde išdėstytais argumentais, prašė skundą tenkinti, taip pat atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, bei pagerinti kitas sąlygas (t. 2, b. l. 16).

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas šios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Aigerdas Skrolis (2015 m. vasario 10 d. įsakymo dėl įgaliojimų suteikimo Nr. 47V-80 (t. 2, b. l. 15) kopija) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas S. Š. prašo teismą:

1.1. įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, bei pagerinti kitas sąlygas;

1.2. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 50133,23 EUR (173100 Lt) neturtinės žalos;

1.3. priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

2. Minėta, kad pareiškėjo atstovė pateikė prašymą teismui (t. 2, b. l. 16), kuriuo atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, bei pagerinti kitas sąlygas. Todėl šioje dalyje byla nutrauktina, o daugiau dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių teisminis ginčas nebegalimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas, 102 straipsnio 3 dalis).

3. Pareiškėjo S. Š. reikalavimas priteisti neturtinę žalą įvertintinas išanalizavus atskiras faktines aplinkybes teisės nuostatų, reguliuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kontekste.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

4. Pareiškėjas nurodo, kad jo teisės buvo pažeidžiamos jį etapuojant Viešojo saugumo tarnybai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.

Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo vežamas etapu 2013 m. lapkričio 14-15 d., 2013 m. lapkričio 28-29 d., 2013 m. gruodžio 3-4 d., 2013 m. gruodžio 17-18 d., 2014 m. vasario 4-5 d., 2014 m. vasario 12-13 d., 2014 m. vasario 27-28 d., 2014 m. kovo 4-5 d., 2014 m. kovo 27-28 d., 2014 m. kovo 21 d. – balandžio 1 d., 2014 m. balandžio 17-18 d., 2014 m. balandžio 22-23 d., 2014 m. balandžio 29-30 d., 2014 m. gegužės 12-13 d. (t. 1, 92–136). Pareiškėjas buvo etapuojamas automobiliais „(duomenys neskelbtini)“, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir kurių pagaminimo datos ne ankstesnės negu 2008 metai, o kai kurie automobiliai pagaminti net 2012 metais (žr. techninių apžiūrų rezultatų korteles, t. 1, b. l. 138, 139, 141,142, 144, 145, 147, 148, 150, 152, 153, 155, 156, 158, 159, 161, 162, 164, 165) – kitaip tariant, Lietuvos kontekste tai yra beveik nauji automobiliai. Kaip matyti iš šių automobilių registracijos liudijimų duomenų (t. 1, b. l. 137, 140, 143, 146, 149, 151, 154, 157, 160, 163) bei VST kelionės žiniaraščių bei konvojuojamųjų sąrašų (t. 1, b. l. 92–136) leistinas pervežamų tokiais automobiliai asmenų skaičius nebuvo viršytas. Minėtuose konvojavimui skirtuose automobiliuose yra tiek šildymo sistema, tiek ir vėdinimo liukas. Be to, VST pateikti duomenys patvirtina, kad dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo reikalavimai nurodytuose specialiosios paskirties automobiliuose atitinka teisės aktų reikalavimus (t. 1, b. l. 166–167, 168–169). Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.

Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo S. Š. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo S. Š. skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Pareiškėjas S. Š. nurodo, kad jo teisės buvo pažeidžiamos jį laikant suimtą Lukiškių TI-K.

5.1. Iš atsiliepimo į skundą (t. 1, b. l. 44–48, 184–194) matyti, jog 2013 m. lapkričio 15 d. S. Š. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas – 7,45 m², 3 asmenys kameroje;

2013 m. lapkričio 16 d. – 17 d. kamera Nr. 111 (2 asmenys kameroje);

2013 m. lapkričio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 145, plotas – 7,94 m (3 asmenys kameroje);

2013 m. lapkričio 19 d. kamera Nr. 145 (3 asmenys kameroje);

2013 m. lapkričio 20 d. – 2013 m. lapkričio 27 d. kamera Nr. 145 (4 asmenys kameroje);

2013 m. lapkričio 28 d. išvyko į Klaipėdos areštinę.

2013 m. gruodžio 4 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas – 7,49 m2 (1 asmuo kameroje);

2013 m. gruodžio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 186, plotas – 7,94 m2 (2 asmenys kameroje);

2013 m. gruodžio 6 d. kamera Nr. 186 (3 asmenys kameroje);

2013 m. gruodžio 7 d. – 2013 m. gruodžio 8 d. kamera Nr. 186 (4 asmenys kameroje);

2013 m. gruodžio 9 d. – 2013 m. gruodžio 10 d. kamera Nr. 186 (3 asmenys kameroje);

2013 m. gruodžio 11 d. kamera Nr. 186 (2 asmenys kameroje);

2013 m. gruodžio 12 d. – 2013 m. gruodžio 15 d. kamera Nr. 186 (3 asmenys kameroje);

2013 m. gruodžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 181, plotas – 7,94 m2 (3 asmenys kameroje);

2013 m. gruodžio 17 d. išvyko į Klaipėdos areštinę.

2013 m. gruodžio 19 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje);

2013 m. gruodžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 186, plotas – 7,94 m (3 asmenys kameroje);

2013 m. gruodžio 21 d. – 2014 m. sausio 8 d. kamera Nr. 186 (4 asmenys kameroje);

2014 m. sausio 9 d. kamera Nr. 186 (3 asmenys kameroje);

2014 m. sausio 10 d. – 2014 m. vasario 3 d. kamera Nr. 186 (4 asmenys kameroje);

2014 m. vasario 4 d. išvyko į Klaipėdos areštinę.

2014 m. vasario 13 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas – 7,38 m2 (4 asmenys kameroje);

2014 m. vasario 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 189, plotas – 7,86 m2 (3 asmenys kameroje);

2014 m. vasario 15 d. – 2014 m. vasario 17 d. kamera Nr. 189 (4 asmenys kameroje);

2014 m. vasario 18 d. kamera Nr. 189 (3 asmenys kameroje);

2014 m. vasario 19 d. – 2014 m. vasario 24 d. kamera Nr. 189 (4 asmenys kameroje);

2014 m. vasario 25 d. kamera Nr. 189 (3 asmenys kameroje);

2014 m. vasario 26 d. kamera Nr. 189 (4 asmenys kameroje);

2014 m. vasario 27 d. išvyko į Klaipėdos areštinę.

2014 m. kovo 5 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, plotas – 6,48 m2 (1 asmuo kameroje);

2014 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 147, plotas – 7,94 m2 (3 asmenys kameroje);

2014 m. kovo 7 d. – 2014 m. kovo 13 d. kamera Nr. 147 (4 asmenys kameroje);

2014 m. kovo 14 d. kamera Nr. 147 (3 asmenys kameroje);

2014 m. kovo 15 d. – 2014 m. kovo 23 d. kamera Nr. 147 (4 asmenys kameroje);

2014 m. kovo 24 d. kamera Nr. 147 (3 asmenys kameroje);

2014 m. kovo 25 d. – 2014 m. kovo 26 d. kamera Nr. 147 (4 asmenys kameroje);

2014 m. kovo 27 d. išvyko į Klaipėdos areštinę.

2014 m. balandžio 1 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 207, plotas – 6,80 m2 (1 asmuo kameroje);

2014 m. balandžio 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 113, plotas – 6,43 m2 (1 asmuo kameroje);

2014 m. balandžio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 301, plotas – 8,03 m2 (1 asmuo kameroje);

2014 m. balandžio 3 d. – 2014 m. balandžio 16 d. kamera Nr. 301 (4 asmenys kameroje);

2014 m. balandžio 17 d. išvyko į Klaipėdos areštinę.

2014 m. balandžio 23 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas – 7,31 m (1 asmuo kameroje);

2014 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 186, plotas – 7,31 m2 (3 asmenys kameroje);

2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. balandžio 27 d. kamera Nr. 186 (4 asmenys kameroje);

2014 m. balandžio 28 d. kamera Nr. 186 (3 asmenys kameroje);

2014 m. balandžio 29 d. išvyko į Klaipėdos areštinę.

2014 m. gegužės 13 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas – 7,31 m (1 asmuo kameroje);

2014 m. gegužės 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas – 7,31 m2 (3 asmenys kameroje);

2014 m. gegužės 15 d. kamera Nr. 176 (3 asmenys kameroje);

2014 m. gegužės 16 d. – 2014 m. gegužės 18 d. kamera Nr. 176 (4 asmenys kameroje);

2014 m. gegužės 19 d. – 2014 m. gegužės 23 d. kamera Nr. 176 (3 asmenys kameroje);

2014 m. gegužės 24 d. – 2014 m. gegužės 27 d. kamera Nr. 176 (2 asmenys kameroje);

2014 m. gegužės 28 d. – 2014 m. birželio 3 d. kamera Nr. 176 (3 asmenys kameroje).

5.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes S. Š. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 15 d. (t. 1, b. l. 1-5, 28-33). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas S. Š. 129 paras Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

5.3. Kiti pareiškėjo nusiskundimai dėl Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, teismo vertinimu, yra mažareikšmiai lyginant su pažeidimu nustatyto reikalavimo, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto; be to, jų dauguma apskritai yra visiškai nepagrįsti.

5.3.1. Suimtieji patys tvarko kameras – tam jiems išduodamas reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras). Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (t. 1, b. l. 52-61), kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (žr. tokių darbų atlikimo žurnalo kopijas, t. 1, b. l. 67-69). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie graužikus ir tarakonus neatitinka tikrovės.

5.3.2. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto (žr. atliktų darbų aktus, t. 1, b. l. 65-66). Pabrėžtina, kad kai kuriais atvejais Vilniaus visuomenės sveikatos centras įžvelgia tam tikrus smulkius pažeidimus (t. 1, b. l. 70-72, 75-76, 80-82), tačiau taip pat pažeidimų apskritai nenustato (t. 1, b. l. 73-74, 77-79, 83-85).

Sanitarinių mazgų įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus – Vilniaus visuomenės sveikatos centras dėl to pastabų nereiškia (t. 1, b. l. 70-85). Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo oro kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

5.3.3. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 68 punkte yra teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Teismas atmeta pareiškėjo nusiskundimus dėl šalto vandens kaip nepagrįstus.

5.3.4. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie Lukiškių TI-K administracijos pažeidimus dėl nepakankamo laiko suteikimo pareiškėjui pasivaikščioti kiemeliuose yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad tų kiemelių yra pakankamai (žr. atsiliepimą).

5.3.5. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sąlygos, kurios priklauso nuo teismo ir ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, o ne nuo Lukiškių TI-K administracijos. Pareiškėjo kreipimasis dėl to, kad jam būtų suteikti pasimatymai net, jei jis yra baudos izoliatoriuje ar kitomis sunkesnėmis sąlygomis (t. 1, b. l. 12), neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl jų Lukiškių TI-K administracija neturėjo vykdyti. Šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimai visiškai nepagrįsti.

5.3.6. Pareiškėjo nusiskundimai, kad jis galėjo tik iki 3 val. per parą naudotis kompiuteriu, yra visiškai nepagrįsti (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje adm. byloje Nr. A146-309/2013).

5.3.7. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 52-1923) patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-28, Nr. 03624), parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę (kcal) nemažiau kaip 2298. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2856 kcal (t. 1, b. l. 198). Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl maisto davinio nėra pagrįsti.

5.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, taip pat atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (129 paras pareiškėjas S. Š. (S. Š.) Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta (t. 1, b. l. 199-200; t. 2, b. l. 1-9), kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (t. 1, b. l. 70-72, 75-76, 80-82) buvo nustatyti tam tikri smulkūs pažeidimai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 eurų, kuris priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1000 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

6. Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas nesprendžia šio reikalavimo šiame sprendime. Teismas išaiškina pareiškėjui, kad jis per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo turi teisę pateikti minėtus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

administracinę bylą Nr. I-3792-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02382-2014-5) dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, bei pagerinti kitas sąlygas nutraukti.

Pareiškėjo S. Š. (S. Š.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. Š. (S. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis