Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Mariui Mauriui, Loretai Irenai Baguckienei

nukentėjusiųjų atstovams Ž. Z., Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje specialistei L. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „J.“ pagalbiniu darbininku-traktorininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Z. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui, t.y. sūnui K. Z., o būtent: 2017 m. liepos mėnesį, tiksli diena nenustatyta, apie 16 val. (duomenys neskelbtini), kieme jis tyčia su diržu sudavė keturis kartus mažamečiui K. Z., gim. 2007-06-13, į sėdmenis kas nukentėjusiajam K. Z. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, T. Z. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui-sūnui T. Z., mažamečių vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, kurie dėl to įvyko patyrė neigiamus išgyvenimus: nesaugumo jausmą, stresą, išgąstį ir baimę, o būtent: 2018 m. kovo 10 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), name, kambaryje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suėmęs mažamečiui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), už sprando ir taip jį prispaudė prie lovos, kas nukentėjusiajam T. Z. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. Z. visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad žmona Ž. Z. pasakė, jog sūnus K., kuriam 12 metų, norėjo padegti tvartą. Dėl to jis labai supykęs ant sūnaus su diržu apie 4 kartus sudavė šiam per užpakalį, klausdamas jo, kodėl jis ima degtukus. Visa tai įvyko dienos metu kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas sūnus anksčiau buvo sudaužęs telefoną, sugadinęs skalbimo mašiną. 2018 m. kovo 10 d. vakare namuose, tuo pačiu adresu, žmonai pasakius, kad jos neklauso sūnus T. Z., t.y. kad šis spjovė jai į veidą, jis supykęs dėl tokio sūnaus elgesio paėmė jį už pečių, galėjo paimti ir už sprando bei jį, paguldęs ant lovos, prispaudė. Tuo metu virtuvėje buvo kiti vaikai. Nepastebėjo ar jie matė šį įvykį. Minėtą dieną jis buvo neblaivus, t.y. išgėręs alkoholinio alaus ir sidro. Po šių įvykių daugiau nevartoja fizinio smurto prieš vaikus, gailisi dėl tokio savo elgesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis K. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasarą, atostogų metu jis nepasakė tėčiui, kad išeina pas draugą. Apie 16 val. einant į namus, jis susitiko su tėčiu, grįžtančiu iš darbo. Šis išlipęs iš automobilio pradėjo šaukti, kodėl jis vaikšto po svetimus sodus bei su diržu 4 kartus sudavė per užpakalį (sėdmenis).Verkė, kadangi skaudėjo. Mama yra mačiusi, kad jis žaidžia su degtukais, apie tai ji pasakė tėčiui.

Švenčiant mamos gimtadienį T. apspjovė tėtį. Tuomet tėtis pradėjo šaukti. Brolis užkliuvęs už užtraukiamų kambario durų nuvertė jas. Po to T. pasislėpė kambario spintoje. Vėliau pačiam išlindus iš jos, T. užsilipo ant lovos. Tėtis šaukė ant jo ir sugriebė šiam už sprando. T. sakė, kad jam skauda. Tuo metu jis su M. gelbėjo brolį, tėtį nustumdami. Mama taip pat mėgino atitraukti tėtį nuo brolio. (1 t., b.l. 72-73,76, 80, 83).

Nukentėjusysis T. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dienos tiksliai nepamena, t,y. per mamos gimtadienį, būnant ant lovos, tėtis viena ranka jam paėmęs už sprando smaugė, veidą priremdamas prie lovos. Tėčiui sakė, kad skauda. Broliai tėtį atitraukė nuo jo. Mama tuo metu buvo virtuvėje. Sesuo tuo metu buvo miegamajame ir visa tai matė. Brolis K. šaukė, kad tėtis paleistų. Nežino dėl ko tėtis taip padarė. (1t., b.l. 44, 47).

Liudytoja K. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 10 d. apie 19 val. būnant namuose išgirdo mamos riksmą “gelbėkit, padėkit, atvažiuokit”. Atėjus į kamabarį pamatė, kad mama su tėčiu stumdosi. Šalia tėvų išsigandę stovėjo K. su M., o T. gulėjo ant lovos ir verkė. Tėtis iš mamos rankų išmetė telefoną bei užsimojo norėdamas jai suduoti. Mama su broliais pabėgo į kitą kambarį. Ji pakėlė telefono ragelį pasakiusi vardą ir pavardę paaiškino kur atvykti pareigūnams. Konfliktas kilo dėl to, kad T. apspjovė tėtį. Šis sakė, kad tėtis, būdamas girtas daug aiškina ( 1t., b.l.99-100, 103).

Nukentėjusių atstovė pagal įstatymą Ž. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 10 d. apie 18 val. namuose vyrui priekaištaujant, kad jis visus išlaiko ir pan., sūnus T. jam paprieštaravo, įžeidinėjo tėvą necenzūriniais žodžiais, tuomet šis supykęs ranka sūnui suėmė už sprando ir prispaudė jo galvą prie lovos. Sūnus T. šaukė, kad daugiau niekas neprieštaraus. Ji išsigandusi pasakambino telefonu Nr. 112, tai pamatęs vyras iš jos rankų išmušė telefoną. Dukra K. nuo žemės pakėlusi telefoną pranešė apie įvykį. 2017 m. vasaros metu, liepos mėnesį, dienos nepamena, vyras sūnui K. su diržu vieną kartą sudavė per sėdmenis, nes šis žaidė su degtukais ir norėjo padegti namus. Dėl to įvykio ji policijos nekvietė, nes tėvas sūnų pamokė, kad taip elgtis negalima (t.1, b.l. 2,34-35)

Iš pareiškimo apie padarytą nuskalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta, kur buvo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiųjų K. ir T. Z. atžvilgiu yra sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini) ( 1 t.,b.l.1-7).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2018 m. kovo 10 d. 18 val. 14 min. K. Z. pranešė, kad namuose tėvas mušasi, grasina mamai (1t., b.l. 17-21).

Gimimo įrašuose Nr. 251, 252 užfiksuota, kad T. Z. bei K. Z., gimusių (duomenys neskelbtini) tėvas yra T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 25, 66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 460/2018 (03) teigiama, kad nesant objektyvių traumavimo požymių T. Z. kūne, nėra objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (1t., b.l. 53).

Kaltinamasis T. Z. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo neneigia, o ir ištirti bei įvertinti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina įvykio aplinkybes ir jo kaltę. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotinos pagal BK 140 str. 3 d., nes jis jis 2017 m. liepos mėnesį, tiksli diena nenustatyta, pavartodamas fizinį smurtą mažamečio sūnaus K. Z. atžvilgiu, t.y. jam tyčia suduodamas diržu į sėdmenis sukėlė minėtam nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be to minėtas kaltinamasis 2018 m. kovo 10 d. apie 18 val. tyčia suėmęs mažamečiui sūnui T. Z. už sprando ir jį prispaudęs prie lovos, sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Minėto kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad 2018 m. kovo 10 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str. 1d. 9 p.).

Teisminio nagrinėjimo metu gautas M. Z. prašymas ( 2 t., 48) atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jis prašyme bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamasis T. Z. yra jo tėvas, su kuriuo tarpusavio santykiai geri. Su tėvu bendrauja kiekvieną savaitę, kartais po du kartus per savaitę, domisi kaip jam sekasi. Kalbėjo su juo dėl fizinio smurto panaudojimo, šis aiškino, kad nebesusitvarkė su sūnumis, todėl jiems sudavė. Sutinka būti tėvo laiduotoju. Jis dirba A. Š. įmonėje automobilių mechaniku, yra neteistas, seniai baustas administracine tvarka.

Iš darbdavio A. Š. pateiktos M. Z. charakteristikos (2 t., 51) matyti, kad M. Z. nuo 2014-02-20 dirba jo vadovaujamoje įmonėje 0,5 etato darbo krūviu-automobilių mechaniku. Jam pavestas užduotis atlieka savalaikiai, klientai nėra pateikę nusiskundimų dėl nekokybiškai jo atlikto darbo. M. Z. nebaustas drausmine tvarka, mano, kad jis tinkamas būti tėvo laiduotoju (2 t., b.l. 51). M. Z. neteistas (2 t., b.l. 67), jis 2016 m. birželio 25 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 122 str.1d., 2016 m. birželio 30 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 187 str.2 d. (2 t., b.l. 68-69).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laiduotojas M. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo ir jis sistemingai bendraudamas su kaltinamuoju gali daryti jam teigiamą įtaką. Nustatyta, kad minėtas kaltinamasis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteistas (1 t., b.l. 131-132), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus pagal ATPK 126 str.1d., 124¹ str. 8d., 124 str.3 d., ( 1 t., b.l.128-130), kurie nelaikytini labai pavojingais, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Minėtas kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (1 t., b.l. 122, 2 t., 32), šiuo metu dirba UAB “Jomeda”, darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas darbuotojas, niekada nevėluojantis, atsakingai atliekantis jam pavestas užduotis, draugiškas, gerai sutariantis su bendradarbiais (1 t., b.l.119). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnas nurodė, kad kaltinamasis yra uždaro būdo, vedęs, jo šeima įrašyta į rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos auklėjant vaikus. Šeimoje auga 4 nepilnamečiai vaikai, 2 iš jų su negalia (1t., b.l. 116). T. Z. visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti T. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo M. Z. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems (1) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str.2 d. 9 p. 3 d., 72² str., T. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per keturis (4) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikalstamas veikas T. Z. padarė prieš savo šeimos narius.

Kaltinamajam T. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio sklypas 43, Pavasario sodų bendrija, Šilutės m. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui. Baudžiamąją bylą T. Z. nutraukti.

Paskirti T. Z. baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. įpareigojant jį per keturis (4) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam T. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.