Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atstovės advokatės Ramunės Dulevičienės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl 35 400 Lt gražinimo A. B. firmai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „XXXXX“ ir AB „XXXXX“ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) – laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „XXXXX“ ir UAB „XXXXX“ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu įgyto turto 16 020 litrų dyzelinio kuro legalizavimo – laisvės atėmimu trims metams septyniems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „XXXX ir XX“ ir ŪKB „XXXX“ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „XXXX ir XX“ ir AB „XXXXXX“ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu įgyto turto 86,48 tonos mazuto legalizavimo – laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „XXXXX ir XX“ ir G. M. IĮ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „XXXXX ir XX“ ir A. B. firmos dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu įgyto turto 59 000 litrų dyzelino legalizavimo – laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus UAB „XXXXX ir XX“ ir A. L. IĮ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „XXXXX ir XX“ ir ūkininkų A. L. ir D. L. ūkių dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams.

G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuteistas:

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 įstatymo redakcija) – laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu įgyto turto 86,48 tonos mazuto legalizavimo – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „XXXXX ir XX“ ir G. M. IĮ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo – 50 parų arešto;

- pagal BK 203 straipsnio 2 dalį dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos – 50 parų arešto;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – 55 paroms arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą 86,48 tonos mazuto – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo pasikėsinti sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „XXXXX ir XX“ ir G. M. IĮ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą 59 000 litrų dyzelino – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo sukčiauti suklastojant UAB „XXXX ir XX“ ir A. L. IĮ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

R. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas ir nuteista:

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 įstatymo redakcija) – laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu įgyto turto 59 000 litrų dyzelino legalizavimo – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo sukčiauti suklastojant UAB „XXXXX ir XX“ ir A. L. IĮ dokumentus – laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus UAB „XXXXX ir XX“ ir ūkininkų A. L. ir D. L. ūkių dokumentus laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu J. K. įpareigotas be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Ž. G. vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla dėl jo nutraukta.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005 m. gegužės 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl A. B. buvo nutrauktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje padarymo (t. 21, b. l. 129-131).

2008 m. gruodžio 17 d. advokatė Ramunė Dulevičienė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydama A. B. firmai grąžinti 35 400 Lt. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi advokatės Ramunės Dulevičienės prašymą atmetė ir nurodė, kad byloje nustatyta, jog sandoris įvykęs tarp A. B. firmos ir UAB „XXXX ir XX“ dėl marketingo paslaugų buvo fiktyvus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo A. B. firmai grąžinti iš nusikalstamos veikos gautas lėšas.

A. B. firmos atstovė advokatė Ramunė Dulevičienė prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. B. firmos atstovės advokatės Ramunės Dulevičienės skundas atmestinas. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 72 straipsnio nuostatos tiesiogiai orientuotos tiek į fizinį asmenį kaip nusikalstamos veikos subjektą, tiek ir į juridinį asmenį. Juridiniams asmenims turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su paskirta bausme ir tais atvejais, kai juridinis asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau valdo, naudoja arba disponuoja turtu, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar tokios veikos rezultatas.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tam tikrais atvejais ši norma teismų praktikoje aiškinama kaip leidžianti taikyti turto konfiskavimą su sąlyga, kad turtas (bet ne BK 72 numatytos jo skyrimo sąlygos) atitinka BK 72 straipsnio reikalavimus. Tokio teisinio reguliavimo priežastis viena – proceso pabaiga negali būti pagrindas turtui, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Svarbu pažymėti, kad galimybė taikyti turto konfiskavimą ir netraukiant kaltininko baudžiamojon atsakomybėn atitinka turto konfiskavimo instituto paskirtį. Teismų praktikoje konstatuota, kad savo esme iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas priartėja prie civilinio poveikio priemonių, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei.

Atsižvelgdamas į advokatės skundą, teismas sprendžia, ar taikant operatyvinės veiklos modelį, gautas turtas galėjo būti konfiskuotas iš asmens, kuris nėra nusikalstamos veikos dalyvis, o A. B. firmos lėšos yra nusikaltimo įrankis ar priemonė, kadangi operatyvinės veiklos modelio pareigūnai išgrynino šiuos pinigus ir dalinosi su nuteistuoju S. M., taip siekdami jį demaskuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad FNTT pareigūnams (L. K. ir R. T.) dirbant pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (2003 m. kovo 3 d. teikimas Nr. S2-22s) S. M. 2003 m. birželio 9 d. paprašė išrašyti fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą A. B. firmai, esančiai (duomenys neskelbtini) dėl neva atliktų marketingo paslaugų. Fiktyvų atsiskaitymą pagal fiktyvią sąskaitą faktūrą A. B. įmonė turėjo padaryti pavedimu per banką, o FNTT pareigūnai gavę į savo tariamos UAB „XXXXX ir XX“ sąskaitą pinigus turėjo išgryninti ir atiduoti S. M.

XXXX m. birželio XX d. tarp UAB „XXXXX ir XX“ ir A. B. firmos dėl marketingo paslaugų (laikotarpiu nuo XXXX m. sausio X d. iki XXXX m. birželio XX d.) buvo išrašyta pagal melagingus duomenis PVM sąskaita faktūra LEA Nr. XXXXX už neva atliktas marketingo paslaugas ir jos buvo įvertintos 35 400 Lt (su 5 400 Lt PVM). XXXX m. birželio XX d. S. M. atsiuntė voką su dokumentais, kuriame buvo PVM sąskaita faktūra LEA Nr. XXXXXX su A. B. parašu ir atliktų darbų priėmimo aktas su A. B. parašais ir firmos apvaliu antspaudu (t. 1, b. l. 170, 172, 174-179). S. M. XXXX m. birželio XX d. paskambino FNTT pareigūnams R. T. ir L. K. ir liepė įnešti 31 000 Lt į A. B. asmeninę sąskaitą Nr. XXXXXX, imituojant sąskaitos papildymą A. B. vardu, kadangi A. B. firma neturėjo pinigų padaryti fiktyvų atsiskaitymą. 2003 m. liepos 1 d. UAB „XXXXX ir XX“ per banką „XXXXX“ imituodama sąskaitos papildymą pagal kasos pajamų orderį Nr. XXXXXX įnešė 31 000 Lt į asmeninę A. B. sąskaitą Nr. XXXXX (t. 1, b. l. 85, t. 5, b. l. 184-186).

XXXX m. liepos X d. A. B. firma padarė fiktyvų pinigų įnešimą į UAB „XXXXX ir XX“ sąskaitą už 35 400 Lt, siekiant užšifruoti operacijos fiktyvumą. Tuo tarpu FNTT pareigūnai gavę pervestus į UAB „XXXXX ir XX“ sąskaitą pinigus turėjo išgryninti ir atiduoti S. M. XXXX m. liepos X d. pinigų perdavimo metu S. M. buvo sulaikytas, o kratos metu jo automobilyje „XXX XXX”, valst. Nr. XXX XXX buvo rasti pažymėti pinigai (iš viso 82 000 Lt), tarp kurių buvo ir A. B. įmonės išgryninti pinigai (t. 1, b. l. 84-85, t. 3, b. l. 125-127). Atsižvelgiant į šias aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, svarbu pažymėti, kad A. B. pripažino, kad kai gavo pakankamai pinigų į savo firmos sąskaitą iš savo klientų, jis už marketingo paslaugas UAB „XXXX ir XX“ 35 400 Lt pervedė iš savo A. B. firmos sąskaitos banko pavedimu naudodamasis internetinės bankininkystės paslauga (t. 21, b. l. 173, t. 9, b. l. 124, 131, 139). Tai patvirtina specialisto išvada Nr. XXXXX (t. 5, b. l. 184), išslaptintos operatyvinės medžiagos duomenys, liudytojų parodymai, protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 79), Telšių apskrities mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. X-XX-XX-X (t. 6, b. l. 15). Iš bylos medžiagos matyti, kad kratos metu iš S. M. buvo išimti pinigai įvairiomis kupiūromis, jie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir perduoti saugoti FNTT prie VRM (t. 3, b. l. 125-188). Šiaulių apygardos teismas 2009 m. liepos 26 d. nuosprendyje konstatavo, kad 82 450 Lt, taip pat kurie buvo gauti iš fiktyvių sandorių tarp A. B. firmos ir UAB „XXXX ir XX“ konfiskuotini (t. 19, b. l. 125). Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvų matyti, kad pinigai ir kiti daiktai buvo konfiskuoti, pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį (t. 19, b. l. 122). Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, kad sandoris, įvykęs tarp A. B. firmos ir UAB „XXXXX ir XX“ dėl marketingo paslaugų buvo fiktyvus, paliko galioti. Minėtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra įsiteisėjusios, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali jų pakeisti ar kitaip revizuoti. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir remdamasi teismų praktika, konstatuoja, kad A. B. firmos pervesti pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos, todėl jie konfiskuojami nepriklausomai nuo to, ar jie rasti pas kaltininką, ar pas kitą asmenį.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atmetamas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad Šiaulių apygardos teismui pateiktame prašyme nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005 m. gegužės 24 d. nutarimą, kuriame nurodoma, jog A. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, todėl taikant operatyvinės veiklos modelį, gautas turtas negalėjo būti konfiskuotas iš asmens, kuris nėra nusikalstamos veikos dalyvis. Apeliacinis tesimas atkreipia dėmesį, kad teisės doktrinoje visuotinai pripažinta nuostata, kad iš neteisės negali kilti teisė, todėl esant tokiam turto teisiniam statusui jis turi būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas ir kiti asmenys, kuriems turtas perduotas, yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priešingu atveju šiems asmenims būtų sudaromos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeidžiamos A. B., kaip A. B. firmos savininko nuosavybės teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Pažymėtina tai, kad per turto konfiskavimo institutą į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą įtraukiami asmenys, tarp kurių ir valstybės nesusiklosto baudžiamieji teisiniai santykiai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nepaisant to, kad A. B. nėra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau A. B. firmos pervesti pinigai gauti iš nusikalstamos veikos buvo konfiskuoti įstatymo nustatyta tvarka ir taip buvo apribotos jo (A. B.) kaip įmonės savininko teisės į nuosavybę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant A. B. įmonės turto konfiskavimo teisėtumą ir pagrįstumą buvo nustatinėjamos reikšmingos bylos aplinkybės, suteikta jam teisė išdėstyti savo poziciją bei pateikti argumentus. Atsižvelgdama į visa tai, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. firmos atstovės advokatės Ramunės Dulevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis Jucys