- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- I-4843-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00769-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad besigydant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL, Ligoninė) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, dėl to sveikata pagerėjo. Prieš išvykstant iš LAVL konsultacijos metu vedėjos buvo patarta vartoti vaistus ir maitintis subalansuotu paskirtu dietiniu maitinimu, tačiau 2017 m. lapkričio mėn., atvykęs į Pravieniškių PN-AK, dietinio maitinimo negavo. 2018 m. gegužės mėn. buvo pervežtas į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių, tačiau paskirto dietinio maitinimo taip pat negavo, nors daug kartų žodžiu dėl to buvo kreiptasi į gydytoją terapeutę, kuri žadėjo artimiausiu metu sutvarkyti visus dokumentus dėl dietinio maitinimo. Dėl dietinio maitinimo neteikimo teko kęsti alkį, nes įprasto maisto jo organizmas netoleravo, dėl to jautėsi vangus, nusilpęs. Dėl dietinio maitinimo su raštiškais skundais nesikreipė, kadangi dėl neįgalumo buvo sunku rašyti. Negaudamas dietinio maitinimo, jautė sveikatos pablogėjimą, alkį, orumo pažeminimą, patyrė dvasines kančias.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 8-10) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu duomenų, kad nuteistajam būtų skirtas dietinis maitinimas, nėra. Atsakovės atstovas neteisėtų veiksmų neatliko, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki skundo padavimo dienos (2019 m. balandžio 8 d.) jam neteikiant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje paskirto dietinio maitinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar atsakovės atstovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pataisos įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar Pravieniškių PN-AK turėjo pareigą tiekti pareiškėjui dietinį maitinimą, kuris jam buvo paskirtas gydantis LVAL, pareiškėjui sugrįžus į pataisos namus.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui gydantis Ligoninėje 2017 m. liepos 11 d. gydytojo paskyrimu buvo paskirta R?B ?dieta, kuri galiojo pareiškėjo gydymosi Ligoninėje metu (nuo 2017-07-11 iki 2017-11-22) (b. l. 20-21). Pareiškėjas tvirtino, jog jam turėjo būti tęsiamas dietinis maitinimas pataisos namuose, kuris buvo paskirtas Ligoninės gydytojo. Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 7 punktą, dietinis maitinimas yra skiriamas kalinimo įstaigos gydančio gydytojo, atsižvelgiant į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes. Pareiškėjas nurodė, jog dėl to žodžiu kreipėsi į pataisos namų gydytoją, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė, šiuos teiginius grindžia abstrakčiomis, konkrečiai neišdėstytomis aplinkybėmis. Skunde pripažino, kad dėl dietinio maitinimo skyrimo raštu į Pravieniškių PN-AK nesikreipė.
Pareiškėjas nenurodė, kokie duomenys galėtų patvirtinti jo kreipimąsi į pataisos namų medikus dėl dietinio maitinimo skyrimo, jo negalėjimą dėl sveikatos būklės kreiptis raštu, todėl sprendžiant, ar pareiškėjui paskirta dieta turėjo būti tęsiama jam grįžus iš ligoninės į pataisos namus, remiamasi oficialiais dokumentais, t. y. LAVL 2019-04-26 raštu Nr. S-1885 (b. l. 15), kuris patvirtina, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašų apie jam paskirtą dietinį maitinimą laikotarpiu nuo 2017-11-22 iki 2019-04-03 nėra, bei LAVL 2019-05-27 raštu Nr. S-2298 (b. l. 20), kuris patvirtina, jog dieta buvo skirta tik pareiškėjo gydymosi šioje įstaigoje laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. Į bylą pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos taip pat neįrodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo skirtas ar rekomenduotas dietinis maitinimasis.
Teismas sprendžia, kad vien deklaratyvūs, abstraktūs pareiškėjo teiginiai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės atstovo veiksmus dėl pareiškėjui neteikto dietinio maitinimo.
Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.