- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-601-360/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
- Kreditorius
- UAB „Merkio statyba“
- Skolininkas
- UAB „Rovė“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 128.17 (S)
2009 m. balandžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Merkio statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-10 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Merkio statyba“ pareiškimą skolininkei UAB „Rovė“ dėl priverstinės skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2008-12-03 kreipėsi į teismą prašydama priverstinai išieškoti iš skolininkės kreditorės naudai 1 500 000 Lt skolą, 465 000 Lt baudą ir 22 320 Lt delspinigius iš hipotekos lakštu Nr. 03120050008038 įkeisto turto – automašinų stovėjimo aikštelės ir pastato – sargo namelio bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-10 nutartimi prašymą tenkino iš dalies: areštavo įkeistus daiktus: sargo namelį, automobilių stovėjimo aikštelę, nuosavybės teise priklausančius UAB „Rovė“, įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad reikalaujamos priteisti sumos dydžio klausimas bus sprendžiamas lėšų, gautų priverstinai pardavus įkeistą turtą, paskirstymo nutartimi.
Šalies argumentai
Kreditorė atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-10 nutarties Nr. 207-1N/2008 dalį, kuria netenkintas UAB „Merkio statyba“ prašymas ir nutarta reikalaujamos priteisti sumos dydžio klausimą spręsti lėšų, gautų priverstinai pardavus įkeistą turtą, paskirstymo nutartyje, ir kreditorės pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad hipotekos lakštu Nr. 03120050008038 skolininkas įkeitė nekilnojamąjį turtą savo būsimai prievolei pagal 2005-07-07 trišalę sutartį įvykdyti. Po šios sutarties keitėsi netesybų dydis, kuris į hipotekos lakštą nerašomas. Pažymi, kad pakeitimai tik dėl prievolės dydžio ir prievolės įvykdymo laiko neturi įtakos hipotekos teisei, kuri yra išvestinė ir priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo. Dėl šių priežasčių, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies pareiškimo.
Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė ir skolininkė sudarė sutartį dėl automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimo. Būsimai sutarčiai užtikrinti 2005-09-09 sudarė hipoteką ir įregistravo Hipotekos registre. Sutartis numatytu terminu nebuvo sudaryta, todėl kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu Nr. 03120050008038 įkeisto turto ir nurodė skolos dydį – 1 500 000 Lt skolos, 465 000 Lt baudos, 223 200 Lt delspinigių ir 127,30 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas pradėdamas priverstinio išieškojimo veiksmus areštavo hipotekos lakšte nurodytą turtą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apleliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tik todėl, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė skolininkės skolinio įsipareigojimo dydžio. Šį argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu.
Pažymėtina, kad bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėtinos ypatingąja teisena, jose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą bei išsamumą. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota Hipotekos skyriams apylinkės teismuose. LR CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. Akivaizdu, kad CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 str. 3 d. nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Hipotekos skyrius yra registro institucija, todėl gali pagal registro duomenis pasitikslinti, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į ją CPK 558 str. 1 d. nustatyta tvarka, t. y. ar besikreipiantis asmuo yra kreditorius. Teisėjų kolegijos nuomone, LR CPK 558 str. 1 d. išsamiai yra reglamentuojami pirmosios instancijos teismo veiksmai gavus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas pradėdamas priverstinį skolos išieškojimą nenagrinėja skolinio įsipareigojimo dydžio, nes šis klausimas sprendžiamas tik paskirstant lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, kreditoriams (LR CPK 563 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šalims tik išaiškino, kad hipotekos pakeitimai nėra registruoti teisės aktų nustatyta tvarka (LR CK 4.185 str. 4 d., LR CPK 554 str. 1 d., LR hipotekos registro nuostatų 50 p. 55 p.), nesprendė sutarties pakeitimų teisinės galios. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-10 nutartį palikti nepakeistą.