Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-424-574/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
1S-424-574/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-424-574/2023
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. R. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. RV-25-3220 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir R. R. paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi R. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.); nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje (2014 m. liepos 14 d.), perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). Galutinė subendrinta bausmė R. R. palikta tokia, kokia buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu – 3 metai ir 6 mėnesiai.

2. R. R. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. sausio 14 d, bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 16 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/3 bausmės – 2022 m. gruodžio 16 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. RV-25-3220 nuteistajam R. R. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis R. R. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė padaręs išvadą, kad R. R. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Aplinkybę, kad 2022 m. lapkričio 25 d. jam buvo nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2023 m. rugsėjo 13 d. vėl nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, teismas neteisingai įvertino kaip nesudarančią pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat kaip akivaizdžios pažangos nedarymą. Toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rodiklis yra nulemtas ne jo elgesio bausmės atlikimo metu, o skirtingų dviejų bausmės atlikimo vietos įstaigų vertinimo kriterijų. Taip nurodyta ir 2023 m. rugsėjo 15 d. socialinio tyrimo išvadoje.

5.2. Teismas priimdamas nutartį nevertino jo elgesio bausmės atlikimo metu, kuris turėtų būti esminis kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek Komisijos nutarime jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas: jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsia individualią veiklą, nebuvo baustas drausmine tvarka, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, dalyvauja prevencinėse priemonėse, yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės. Toks jo nepriekaištingas elgesys nustatytas visos bausmės atlikimo metu, o ne tik dalyje ar atskirame etape, kaip kelis kartus klaidingai nurodyta skundžiamoje nutartyje. Jis vedęs, laisvėje turi žmoną, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, jo integracija į visuomenę bus itin lengva. Nuo 2022 m. pabaigos keturis kartus buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, jokių pažeidimų išvykų metu nepadarė.

5.3. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kriminogeniniai poreikiai reikalauja tęstinių jo veiksmų siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, ką teismas laikė būtinybe laikyti jį toliau izoliuotu nuo visuomenės, nei minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, nei kituose dokumentuose nėra nurodoma, kad tokie jo veiksmai privalo būti atliekami tik laisvės atėmimo vietoje. Socialinės reabilitacijos priemonės būna aktyviai taikomos ir probacijos metu.

5.4. Taigi jo nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į laisvėje esančius tvirtus teigiamus socialinius ryšius, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, adaptuosis visuomenėje ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis. Tai sudaro pagrindą skundžiamą Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartį panaikinti kaip nepagristą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. 2023 m. rugsėjo 15 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinta, ar R. R. padarė akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Komisija konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir balsų dauguma (6 prieš, 1 už) nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog R. R. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis R. R. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino socialinėse tyrimo išvadose pateiktus rezultatus ir jų prieštaringumą, kadangi toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rodiklis yra nulemtas ne jo elgesio bausmės atlikimo metu, o skirtingų dviejų bausmės atlikimo vietos įstaigų vertinimo kriterijų, tai patvirtinta ir socialinio tyrimo išvada. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais sutiktina iš dalies. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino tokius duomenis, kaip nepasižyminčius nuosekliai žemėjančia kaita ir nesudarančius pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad šių rezultatų dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio korekcija. Kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, 2023 m. rugsėjo 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pakartotinio įvertinimo rezultatai nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja ir nėra siejama su naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais ar pablogėjusiu nuteistojo elgesiu, taigi priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jog socialinio tyrimo išvados rezultatų skirtingumas dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos yra įtakotas nuteistojo elgesio ir nemažėja. Visgi, akivaizdžios pažangos buvimas/nebuvimas vertinamas analizuojant R. R. kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykį.

10. Statiniai kriminogeniniai veiksniai (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobūdžiu) sprendžiant apie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą yra stabilūs ir nesikeičiantys, nepriklausantys nuo nuteistojo elgesio. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nors svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, teismo vertinimu, aptartos su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės vertinamos kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarios. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir R. R. padarytų teisės pažeidimų skaičių, jų pobūdį, kadangi, sprendžiant dėl galimybių kaltinamajam taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbios ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybės, bet ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, praeityje taikytas poveikio priemones ir jų rezultatus.

11. 2023 m. rugsėjo 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kaip lėšų tvarkymo kompetencijų stoka, agresyvaus (instrumentinio) elgesio naudojimas, problemų sprendimo ir pasekmių numatymo įgūdžių stoka bei neigiama nuostata į visuomenės narius. Apsauginiai veiksniai – vykdo individualią veiklą (prilyginta darbinei) laisvės atėmimo vietų įstaigoje, patvirtino galimybę dirbti lygtinio paleidimo atveju. Ankstesnėje (2022 m. lapkričio 29 d.) socialinio tyrimo išvadoje nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau daugiau ir dinaminių kriminogeninių ir apsauginių veiksnių. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Apsauginiai veiksniai: darbas pataisos įstaigoje, po laisvės atėmimo bausmės patvirtinta gyvenamoji bei darbo vieta, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. 2023 m. rugsėjo 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje nebuvo įvardyta dalies dinaminių kriminogeninių veiksnių (skolos/ieškiniai/piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, nerealistiniai arba labai nekonkretūs tikslai), visi kiti nurodyti veiksniai išliko aktualūs R. R. atžvilgiu. Iš Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio protokolo matyti, jog Komisija taip pat atsižvelgė į dinaminius kriminogeninius aspektus, kad R. R. nesimoko iš klaidų, nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, kriminogeninės sritys reikalauja papildomų intervencinių priemonių.

12. Dėl nuteistojo R. R. finansinių įsipareigojimų Socialinio tyrimo išvadoje šiuo aspektu nurodoma, kad R. R. pajamas gaudavo iš darbinės veiklos. Nuteistasis neneigė, kad vykdydamas nusikalstamas veikas siekė pasipelnyti, kadangi karantino metu iškilo sunkumų dėl pajamų, o vienas iš „greitų ir lengvų“ pinigų gavimo būdų buvo nusikalstamos veikos. Šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę R. R. vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai, pajamos apie 300 Eur/mėn., pinigines perlaidas jam daro žmona, artimieji ir draugai. Nuteistasis savanoriškai pervedė antstoliams 100 Eur. Apibendrinant turimus duomenis, praeityje nuteistasis stokojo lėšų paskirstymo kompetencijų, ne kartą teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tad šis kriminogeninis veiksnys yra susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Pastebėtina, kad netgi turint stabilias pajamas, atsižvelgiant į ieškinio, kurį nuteistasis turi padengti, dydį ir ankstesnes problemas susijusias su finansais, tai be abejonės išlieka svarbiu aspektu sprendžiant dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas vertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, t. y. tai, kad nuteistasis vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, užsiima individualia veikla, kuri yra prilyginama darbinei veiklai, dalyvauja pozityviojo užimtumo programose bei prevencinėse priemonėse, neturi nei vienos drausminės nuobaudos, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms namo bei kitus R. R. teigiamai charakterizuojančius duomenis. Visgi šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Pastebėtina, kad R. R. nors ir nebuvo baustas bausmės atlikimo metu, taip pat nė karto nebuvo ir skatintas, nors atliko jau 2/3 bausmės. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad jo elgesys nėra išskirtinis. Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą.

14. Taigi sprendžiant dėl nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo galimybės, turi būti įvertinama aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. R. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė