Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, praeityje teistas dešimt kartų, paskutinius kartus:

9) 2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams;

10) 2016 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį 2 MGL (75,32 eurų) dydžio bauda;

2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo ir 2 MGL dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir D. S. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmė atlikta, teistumas išnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (viena veika), 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. S. 2023 m. balandžio 14 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą tyrimo nenustatyta ranka sudavė mažamečiui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), per veidą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, D. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. S. 2023 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su savo neblaivia (nustatytas 1,44 promilių neblaivumas) sugyventine I. G. metu, tyčia sudavė jai vieną kartą diržu į kairįjį petį ir tokiu būdu sukėlė I. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. S. 2023 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyrimo nenustatyta ranka sudavė vieną kartą savo mažametei dukrai L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), į nugaros sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. kaltę pripažino ir parodė, kad namuose 2023 m. balandžio 15 d. kilo konfliktas, nes dukra L. S. prašinėjo mamos pinigų, ji yra gana įžūli, mažai kontroliuojama, jis supykęs stumtelėjo ją į nugarą, mergaitė verkė. Mamos vaikai neklauso, ji su jais lieka viena, kai jis išvykęs, jis griežtesnis. Po to kilo konfliktas su sugyventine, gali būti, kad dėl L. S.. Jis buvo neblaivus, žmona irgi. Kartu su žmona gėrė tą dieną, jis gėrė degtinę, žmona – alų. Diržas kabėjo koridoriuje, todėl jį paėmęs sudavė žmonai per petį. Supranta, kad tiek dukrai, tiek sugyventinei sukėlė skausmą. Kiti vaikai konflikto nei su žmona, nei su dukra nematė. Gailisi savo poelgio, gailisi, kad vartojo alkoholį, sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Nori vykti dirbti toliau į užsienį (el. b. 1 t., 145 – 151 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. S. paaiškino, kad M. G. yra jo (duomenys neskelbtini), nėra jo (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė I. G. ir vaikai iki įvykio 2023 m. balandžio 16 d. gyveno bute (duomenys neskelbtini). Namuose 2023 m. balandžio 15 d. įvyko žodinis konfliktas su M. G., kuris pasakė, kad išeis iš namų, o jis, būdamas neblaivus, jam pasakė, kad eitų. M. G. tą ir padarė. Tą pačią dieną, galimai apie 13.00 val., L. S. labai įžūliai ir įkyriai pradėjo mamos prašinėti pinigų. L. S. kaire ranka stumtelėjo per nugarą, taip jai švelniai suduodamas. Tai pamačiusi I. G. pradėjo ginti L. S., jis tuo metu sudavė juodos spalvos diržu I. G. per jos kairės pusės petį. Nemano, kad smūgis buvo smarkus, I. G. galėjo jausti fizinį skausmą, tačiau nesmarkų. L. S. apsiverkusi išėjo į savo kambarį, o jis su I. G. liko aiškintis virtuvėje dėl pinigų davimo vaikams. Dieną prieš, t. y. 2023 m. balandžio 14 d., įvykio šiuo metu jis neatsimena, tačiau galėjo būti taip, kaip pasakojo M. G.. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio, ruošiasi pasikeisti ir atsiprašyti dėl savo tokio elgesio šeimos narių (el. b. 1 t., 540 – 543 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. parodė, kad ji, D. S. ir penki vaikai gyvena bute (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., D. S., būdamas neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti dėl vaikų, nes vaikai namuose nieko nedaro, tik žaidžia su telefonu bei kompiuteriu. Jie pradėjo ginčytis ir konfliktuoti, dėl ko D. S. užėjo pas vaikus į kambarį ir pradėjo šūkauti ant vaikų, taip pat jai grasino, kad trenks per veidą. Sūnus M. G. tuo metu žaidė telefonu, D. S. priėjo prie M. G. ir atėmė telefoną. Laikydamas rankoje telefonas D. S. pasakė, kad sudaužys telefoną, o ji jam atsakė, kad tik pabandytų taip padaryti. Tada D. S. numetė telefoną ant grindų, telefonas sudužo. Paskui jis pradėjo kabinėtis prie P. S., kad šis atiduotų savo telefoną, nes nori jį nuskandinti. Tada ji iš P. S. paėmė telefoną ir paslėpė, kad D. S. nerastų. Po to D. S. pradėjo kabinėtis prie L. S., nes ji neklauso tėvo. Tada D. S. norėjo su diržu L. S. suduoti, bet ji jam to padaryti neleido. Kol ji ramino kitus vaikus, D. S. su delnu trenkė į nugarą L. S., dukra pradėjo verkti. Tarp jų kilo dar didesnis konfliktas, po ko D. S. paėmė diržą, kuris kabėjo koridoriuje, grįžo atgal pas vaikus į kambarį ir norėjo suduoti M. S. ir L. S., tuo momentu ji užstojo jam kelią, jis jai diržu trenkė į kairį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Paskui su vaikais ji išėjo į lauką pasivaikščioti, nes D. S. buvo agresyvus ir nevaldomas. 2023 m. balandžio 15 d., apie 16.30 val., ji kartu su vaikais grįžo namo, o D. S. miegojo. Apie 19.00 val. D. S. pabudo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, bet su jais nekonfliktavo, o apie 20.30 val. nuėjo miegoti. 2023 m. balandžio 16 d., nuo 10.00 val., virtuvėje D. S. vėl vartotojo alkoholinius gėrimus, o ji tik išgėrė skardinę alaus, po to į virtuvę atėjo E. S. ir pasiskundė tėčiui, kad M. G. neduoda piešimo albumo. D. S. pradėjo šaukti ant M. G., o M. G. jam pasakė, kad nenori su niekuo dalintis ir D. S. jos sūnui pasakė, kad jeigu kažkas nepatinka šituose namuose, gali išeiti. Išgirdusi šį pokalbį pasakė D. S., kodėl turi išeiti vaikas, o ne jis, tada apie 10.30 val. M. G. buvo nuliūdęs ir susijaudinęs, apsirengė ir išėjo iš namų. Ji paprašė sūnaus P. S., pažiūrėti, kur išėjo M. G.. Po 15 min. P. S. grįžęs pasakė, kad nerado brolio. Apie 15.00 val. ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad jos sūnus jau apie 5 valandas negrįžta namo. Apie 15.40 val. M. G. grįžo namo, pasakė, kad buvo netoliese esančiame parke. Ji vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė budinčiam pareigūnui, kad vaikas grįžo namo, po kiek laiko atvažiavo pareigūnai į namus įsitikinti, ar tikrai sūnus grįžo namo. Ji pareigūnams papasakojo, kad sugyventinis prieš ją bei prieš jos vaikus smurtavo. Nori paminėti, kad sugyventiniui 2019 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat, kai jis vartoja alkoholinius gėrimus, prieš ją bei jos vaikus, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, bet ji į policiją nesikreipė, nes jo gailėjo. Prašo, kad neleistų daugiau jos sugyventiniui D. S. prie jos bei jos vaikų artintis, nes yra pagrindo manyti, kad jis vėl prieš juos smurtaus. Dėl civilinio ieškinio nesikreips. Vaikai su tėvu nelabai noriai bendrauja, patys neprašo pas jį. Ji dėl sudavimo pretenzijų vyrui neturi, jam atleido (el. b. 1 t., 23 – 26, 182 – 185 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji L. S. parodė, kad gerai sutaria su tėčiu, kai buvo mažytė, ją mokė dviračiu važinėti, tėtis aiškino jai taisykles, kad negalima keiktis, muštis, tyčiotis. Jei sulaužo taisykles, tėtis kalba griežčiau ir tada supranta, kad taip negalima daryti. Nebuvo, kad susipyktų su tėčiu. Gerai sutaria su mama, truputį pasipyksta. Tėvai kalbasi tiesiog, o tada pradeda labai garsiai kalbėti. Ji nepriprato prie to ir nežino, kaip jaučiasi. Ji negali atsakyti, ar tėtis vartoja alkoholį. Turi brolių, sesių. Nebuvo, kad M. G. būtų išėjęs iš namų ir kad nežinotų tėvai. Neatsimena, kad jo ieškotų policija. Rėkia tėtis ant M. G., bet jo nemušdavo. Parėkia ir ant kitų brolių, sesės, daugiau niekaip nesielgia. Neatsimena, kad tėtis padarytų, kad jai nemalonu būtų, neskriaudė jos. Neatsimena, kad tėtis skriaustų mamą. Neatsimena, ar yra kalbėjusi su kitais, kaip elgiasi su ja mama, tėtis. Mama pasakė, kad čia reikės ateiti, sakė, kad važiuos pasikalbėti, nesakė, ką reikės sakyti, kalbėti. Neatsimena, kad būtų verkusi dėl tėčio blogo elgesio (el. b. 1 t., 457 – 459 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nukentėjusysis M. G. parodė, kad nenori pasikalbėti apie savo šeimą. Į klausimus apie šeimą neatsakinės (el. b. 1 t., 503 – 505 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. parodė, kad 2023 m. balandžio 16 d. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) po konflikto iš namų pabėgo nepilnametis sūnus M. G.. Vykstant į (duomenys neskelbtini) iš anksto paskambino pranešėjai I. G., kuri pasakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Nusprendė vykti iki pranešėjos. Atvykę prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos pamatė moterį, kuri buvo su nepilnamečiu vaiku, kiek šiuo metu atsimena, vardu P. S.. Moteris jiems paaiškino, kad namuose įvyko konfliktas tarp jos, vyro ir sūnaus M. G. dėl namų darbų, M. G. pabėgo iš namų. Jie paliko moterį ir pradėjo pagal vaiko aprašymą ieškoti vaiko. Po kurio laiko telefonu su jais susisiekė I. G. ir pasakė, kad M. G. atsirado. Nusprendė vykti į I. G. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Namuose buvo I. G., jos vyras D. S. ir penki jų vaikai. Bendraujant su I. G. ir D. S., kilo įtarimas, kad jie yra neblaivūs, kadangi nuo abiejų sklido alkoholio kvapas. Patikrinus blaivumus, nustatyta, kad abu tėvai neblaivūs, todėl priimtas sprendimas iškviesti vaiko teisių specialistus, kad spręstų klausimą dėl vaikų, kadangi jie negalėjo palikti nepilnamečių vaikų su neblaiviais tėvais. Vaikų teisių specialistai iš vaikų sužinojo ir jiems pranešė, kad D. S. galimai smurtauja prieš vaikus, smurtas tęsiasi jau ilgą laiką. Vaiko teisių specialistai vaikus atidavė giminaitei, D. S. sulaikytas ir uždarytas į areštinę dėl galimo smurto prieš mažamečius. I. G. jiems neminėjo, kad prieš ją vyras smurtauja, taip pat neminėjo, ar smurtauja D. S. prieš vaikus. Jiems tik apie galimą smurtą informavo vaiko teisių specialistai pabendravę su vaikais. Ant I. G. ir ant vaikų jie jokių sužalojimų nematė. Vaikai buvo linksmi (el. b. 1 t., 402 – 405 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. (A. J.) parodė, kad 2023 m. balandžio 16 d., apie 17.40 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Pranešime buvo nurodyta, kad su patėviu sukonfliktavo nepilnametis ir pabėgo iš namų. Kiek jam žinoma, policija vaiką surado ir pristatė į namus, tačiau pareigūnai pastebėjo, kad motina ir jos sugyventinis neblaivūs. Atvykę į butą bendravo su keturiais vaikais, išskyrus M. S., kuriai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Pokalbį pradėjo su M. G., kuris jiems pasakojo, kad šiandien pabėgo iš namų, nes labai išsigando patėvio, prieš tai du berniukai, augantys šioje šeimoje, susipyko tarpusavyje ir tas nepatiko M. G. patėviui. M. G. paaiškino, kad kai patėvis grįžta iš komandiruočių namo, dažnai vartoja alkoholį ir skriaudžia vaikus, neva, už netinkamą elgesį. M. G. nurodė, kad užvakar patėvis stipriai sudavė jam antausį, jam labai skaudėjo, o vakar matė, kad patėvis sesei L. S. stipriai sudavė per nugarą ir L. S. pradėjo verkti. M. G. taip pat sakė, kad anksčiau patėvis visus vaikus mušdavo diržu, kai jie patėvio neklausydavo. M. G. taip pat minėjo, kad mama jų nemuša ir bando ginti nuo patėvio, kai jis prieš vaikus smurtauja. Jie pasikvietė į kambarį L. S., kuri jiems patvirtino M. G. žodžius, kad tėvas dažnai vartoja alkoholį, būna tuo metu piktas ir muša vaikus už tai, kad jie tėvo neklauso. Taip pat pasakojo, kad užvakar M. G. sudavė antausį, o vakar jai pačiai stipriai sudavė per nugarą. Taip pat L. S. teigė, kad jai skaudėjo, ji verkė. Mergaitė, kaip ir M. G., nurodė, kad motina vaikų neskriaudžia ir visada bando ginti nuo tėvo (el. b. 1 t., 440 – 442 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas juodos spalvos diržas su sagtimi (el. b. 1 t., 19 – 22 b. l.).

Iš alkotesterių kvitų matyti, kad alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0379 (patikros sertifikatas Nr. 1752701, galiojo iki 2023 m. gegužės 20 d.) 2023 m. balandžio 16 d. 17.20 val. D. S. iškvėptame ore nustatyta 2,32 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 17.23 val. I. G. iškvėptame ore nustatyta 1,44 promilių etilo alkoholio koncentracija (el. b. 1 t., 107 – 110 b. l.).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas juodos spalvos diržas su sagtimi (el. b. 1 t., 213 – 215 b. l.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaikų (L. S. ir M. G.) situacijos vertinimų anketas, kuriose pateikti duomenys apie L. S. ir M. G., jų šeimą bei L. S. ir M. G. vaiko teisių apsaugos specialistams nurodytos aplinkybės (el. b. 1 t., 255 – 332 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokolu perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie 2023 m. balandžio 15 d. įvykusį konfliktą (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 496 – 499 b. l.) ir peržiūrėti policijos pareigūnų mobiliomis kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2023 m. balandžio 15 d. pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir bendrauja su įvykio dalyviais (el. b. 1 t., 510 – 516 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl nusikalstamų veikų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį.

Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis D. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, išsamiai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pripažino, kad supranta, jog turi atsakyti už savo veiksmus, gailėjosi dėl savo elgesio, žadėjo pasikeisti ir atsiprašyti savo šeimos narių. D. S. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios I. G. išsamūs parodymai, nukentėjusiųjų mažamečių L. S. ir M. G. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir iš karto po įvykio papasakotos aplinkybės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, liudytojų K. R. ir A. J. parodymai, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio kvitai, daiktų apžiūros protokolas, situacijos vertinimo anketos, kitų objektų apžiūros protokolai.

Vertinant tai, kad D. S. 2023 m. balandžio 14 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą tyrimo nenustatyta ranka sudavė mažamečiui M. G. per veidą ir tokiu būdu sukėlė šiam fizinį skausmą, D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad D. S. 2023 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė sugyventinei I. G. vieną kartą diržu į kairįjį petį, todėl tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, o taip pat tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė vieną kartą savo mažametei dukrai L. S. į nugaros sritį ir tokiu būdu sukėlė mažametei fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 38 nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Teismas nustatė, kad D. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. G., su kuria D. S. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina vaikus, todėl D. S. veiksmai prieš I. G. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o fizinio skausmo sukėlimas mažametei dukrai L. S. teisingai kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., 552 – 554 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusioji I. G. buvo informuota dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 1 t., 569 – 570 b. l.). Taip pat buvo informuoti nukentėjusiosios L. S. atstovė pagal įstatymą ir įgaliotasis atstovas advokatas bei nukentėjusiojo M. G. atstovė pagal įstatymą ir įgaliotasis atstovas advokatas apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 1 t., 572 – 573, 575 – 575 b. l.). Prieštaravimų dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gauta nebuvo.

Skirdamas bausmę D. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padarytos trys tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąsias I. G. ir L. S. 2023 m. balandžio 15 d. jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. S. yra (duomenys neskelbtini), teigė dirbantis užsienyje, praeityje teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Byloje nėra duomenų apie D. S. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus nusikalstamų veikų sankcijose numatytą ir prokurorės prašomo dydžio arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad D. S. padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes tarpusavyje subendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų iš dalies prideda švelnesnės bausmės dalį.

Kadangi D. S. prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.

Siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį bei įgyvendinti arešto bausmės paskirtį, D. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Prokurorė, pateikusi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė D. S. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas pažymi, kad BK 72² straipsnyje nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. skirtina arešto bausmė, teismas įpareigoja D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo arešto bausmės įvykdymo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų

D. S. 2023 m. balandžio 16 d., 18.00 val., buvo laikinai sulaikytas (el. b. 1 t., 91 – 94 b. l.), 2023 m. balandžio 18 d. paleistas (el. b. 1 t., 170 – 172 b. l.). Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (dvi paros).

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi D. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. birželio 16 d. (el. b. 1 t., 160 – 164 b. l.). Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis minėtos kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą iki 2023 m. spalio 16 d. (el. b. 1 t., 191 – 194, 247 – 251 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu D. S. pripažįstamas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį ir mažamečius vaikus, kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu terminas pratęstinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, kardomoji priemonė naikintina.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu taip pat paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 166 – 169 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Civilinio ieškinio byloje nukentėjusieji ar jų atstovai neteikė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinis įrodymas – juodos spalvos diržas su sagtimi, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui M. G.), ir paskirti jam 60 (šešiasdešimtiems) parų arešto bausmę;

- 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. G.), ir paskirti jam 50 (penkiasdešimtiems) parų arešto bausmę;

- 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažametei L. S.), ir paskirti jam 60 (šešiasdešimtiems) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir D. S. paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 18d. išbūtą laiką (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Pratęsti D. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu – terminą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinį įrodymą – juodos spalvos diržą su sagtimi, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2) D. S. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (buvęs Kauno tardymo izoliatorius (Technikos g. 34, Kaunas)) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.