Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-10 · Byla Nr. 2SA-103-590/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2SA-103-590/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-09483-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Kreditorius
R. B.
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-103-590/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09483-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens išieškotojos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., išieškotoja R. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė panaikinti 2011-09-14 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2011-09-14 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2011-09-14 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti ir grąžinti vykdomąjį raštą R. B.. Skunde pareiškėjas nurodė, kad LR Vyriausybė 2011-09-23 gavo antstolės D. P. 2011-09-14 patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti teismo sprendimą ir siūlymą sumokėti 241,70 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šie antstolės veiksmai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nes teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka numatyta specialiame teisės akte, todėl ji vykdytina pagal LR Vyriausybės 2009-03-18 nutarimą Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tvarkos apraše detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos (Nacionalinė teismų administracija, teismai ir kt.). Vyriausybė nepagrįstai nurodyta kaip skolininkas šioje byloje, kadangi Vyriausybė tik atstovauja valstybei, bet dėl šios priežasties ji netampa skolininku. Išieškoma suma yra per didelė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-28 nutartimi R. B. buvo priteista 12491 Lt. Tačiau jai 2009 ir 2010 metais buvo išmokėta atitinkamai 2668,32 Lt ir 2638,28 Lt, todėl skolos likutį sudaro tik 7184,40 Lt.

Suinteresuotas asmuo antstolė D. P. patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą patvarkė atsisakyti tenkinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundą dėl antstolės veiksmų panaikinimo, bei nurodė, kad su skundu nesutinka. Pateikto Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, todėl 2011-09-14 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. LR Vyriausybės 2009-09-09 nutarimas Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ reglamentuoja tvarką išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šio nutarimo 3 p. nustatyta, kad apraše reglamentuojama tvarka taikomai išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal LR teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal CPK 583 str. 1 d. vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-12 nutartimi pareiškėjo LR Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, skundą tenkino. Teismas nurodė, kad antstolė priėmusi, vykdymui ir nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybę tiesiogine valstybę atstovaujančia institucija neatsižvelgė į išieškomą sumą, neišsiaiškino, ar antstolės nustatytai valstybės, kaip skolininkės institucijai – Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra paskirtas biudžeto asignavimas, ar ši institucija yra paskirto asignavimo valdytoja. Nenustačiusi šių aplinkybių antstolė pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo vertinti neaiškiu gautą vykdomąjį raštą, nes gautame vykdomajame rašte nebuvo įvardyta valstybės atžvilgiu prievoles vykdanti institucija. Teismas padarė išvadą, kad antstolė neturėjo teisės priimti vykdomojo rašto, pateikto išieškotojos R. B., t. y antstolė vykdomąjį raštą priėmė neteisėtai. Todėl antstolės veiksmus, kuriais ji priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą ir nukreipė jo vykdymą skolininko Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu, teismas pripažino neteisėtais antstolės veiksmais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu išieškotoja R. B. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartį panaikinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, skundą dėl antstolės veiksmų atmesti; skirti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei, pagal CPK 95 str. 20 000 Lt baudą už aiškiai nepagrįsto skundo pateikimą teismui. Nurodo, kad nesutinka su argumentu, jog Vyriausybė yra netinkamas skolininkas, nes pagal LR Vyriausybės 2009-09-09 nutarimu Nr. 992 patvirtintų nuostatų 3, 4 p. yra viešas asmuo, turintis sąskaitą banke ir finansuojamas iš LR valstybės biudžeto. Pagal LR finansų biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 2 d. 3 p. valstybės biudžete yra sudaromas Vyriausybės rezervas, kuriuo lėšos naudojamos vykdant teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos. Pažymi, jog LR Vyriausybė 2009-09-09 nutarimu Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta teismo sprendimais priteistos skolos mokėjimo tvarka, tačiau ne teismo sprendimų vykdymo tvarka. Pagal CPK 583 str. 1 d. vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.), taigi, antstolė D. P. veikė savo kompetencijos ribose, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Taip pat nurodo, kad skolininkas, t. y. valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos, nes dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.), neturi privilegijų kaip civilinių santykiui subjektui. Pažymi, jog pareiškėjo veiksmai, kuomet jis pateikia skundą dėl antstolio veiksmų, nors tapatūs skundai (tais pačiais motyvais ir pagrindais) jau buvo atmesti kitose civilinėse bylose, vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl pagal CPK 95 str. yra pagrindas skirti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei, 20 000 Lt baudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas LR Vyriausybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartį palikti nepakeistą, o išieškotojos R. B. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad antstolė raginime įvykdyti sprendimą ir kituose skundžiamuose dokumentuose nepagrįstai nurodė, kad skolininkas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nors administracinėje byloje, kurioje R. B. buvo priteista išieškoma suma, atsakovu buvo patraukta Lietuvos valstybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 642 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma iš valstybės, Vyriausybė tik atstovauja valstybei, bet dėl šios priežasties ji netampa skolininku. Taip pat pažymi, jog teismų praktika aptariamu klausimu nėra vienoda. Skiriasi ne tik skirtingų instancijų teismų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo) ar tos pačios grandies teismų praktika (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo), bet ir to paties teismo skirtingų teisėjų kolegijų praktika. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nesuformavus jokios praktikos nagrinėjamu klausimu ir egzistuojant nutartims, kuriomis skundai dėl antstolio veiksmų buvo patenkinti, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog antstoliai negali vykdyti teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-07-08 išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 024,29 Lt skolos išieškojimo R. B. naudai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Antstolė D. P. 2011-09-14 patvarkymu minėtą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10). 2011-09-14 antstolė D. P. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (v.b.l. 10-11). Dėl vykdomojoje byloje atliktų veiksmų Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė antstolei skundą. Antstolė D. P. skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė tenkinti ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su skundu persiuntė teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundą tenkino: pripažino antstolės D. P. veiksmus, priimant vykdyti 2011-07-08 Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradedant pagal šį vykdomąjį raštą atlikti išieškojimo veiksmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu neteisėtais. Dėl teismo nutarties, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundas dėl antstolės veiksmų tenkintas, išieškotoja R. B. pateikė atskirąjį skundą.

CPK 668 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jai priklausančias pinigines lėšas. Biudžeto sandaros įstatymo 14 str. 1 d. 3 p. nustato, kad valstybės įsipareigojimai vykdomi iš valstybės biudžeto asignavimų, t. y. biudžete patvirtintų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms įsigyti lėšų sumos, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str. 1 d. Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, tačiau pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 str. nei Seimas, nei Vyriausybė nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Pagal paminėtas įstatymų normas Vyriausybei nepriskiriamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos teismų sprendimams vykdyti, todėl priteistų lėšų išieškojimas iš Vyriausybės yra neįmanomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijami antstolės patvarkymas, raginimas ir siūlymas, kuriuose aiškiai nurodyta, kad išieškojimas vykdomas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prieštarauja paminėtoms teisės normoms.

Pažymėtina, jog valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (CK 2.36 str. 2 d.). Todėl iš valstybės priteistų lėšų išieškojimas reglamentuojamas atskirais teisės aktais. Pavyzdžiui, Žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos žmogaus teisių teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei.

Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimas reglamentuojamas taip pat specialiu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu. 2008-10-28 Seimas priėmė Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą (Žin., 2008, Nr. 129-4917), o Vyriausybė 2009-03-18 priėmė nutarimą „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 34-1289, Nr. 112-4757). Vyriausybės patvirtintas Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašas (pakeistas LR Vyriausybės 2009-09-09 nutarimu Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“) reglamentuoja teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą ir nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, išmokėjimą. Šis Vyriausybės nutarimas nustato tvarką išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba, kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Aprašo 9 punkte numatyta, jog Nacionalinė teismų administracija per 10 darbo dienų nuo šio punkto įsigaliojimo lėšas, 2009 metų valstybės biudžete numatytas nesumokėtai darbo užmokesčio daliai išmokėti, paskirsto teismams proporcingai bendrai kiekviename teisme išmokėtinos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies sumai, apskaičiuotai pagal šio aprašo 7 ar 8 punkte numatytuose sąrašuose nurodytus duomenis, ir šią informaciją pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nuo 2010 metų Nacionalinė teismų administracija kasmet I ketvirtį, o šio aprašo 8 punkto antrojoje pastraipoje numatytais atvejais – ir kitais ketvirčiais, lėšas, valstybės biudžete numatytas nesumokėtai darbo užmokesčio daliai išmokėti, paskirsto teismams proporcingai bendrai kiekviename teisme išmokėtinos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies sumai, apskaičiuotai pagal šio aprašo 7 ar 8 punkte numatytuose sąrašuose nurodytus duomenis, ir šią informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atitinkamo ketvirčio pabaigos. Aprašo 13 punktas numato, jog teisme nesumokėta darbo užmokesčio dalis teismo pirmininko ar jį pavaduojančio asmens įsakymu teisėjams ir jų įpėdiniams kasmet paskirstoma ir išmokama proporcingai, atsižvelgiant į tais metais teismui skirtų lėšų sumą ir į kiekvienam teisėjui išmokėtiną nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Teismai nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams kasmet išmoka vienu kartu ne vėliau kaip per vieną mėnesį, gavę lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (Aprašo 15 punktas). Taigi, teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas yra reglamentuotas specialiu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, todėl išieškojimas šiuo atveju turi būti vykdomas ne pagal Civilinio proceso kodekso normas, bet specialių teisės aktų reikalavimus.

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius