Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-08-21 · Civilinė byla Nr. e2-22985-713/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-21
Bylos Nr.
e2-22985-713/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13551-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“
Atsakovas
A. J.
Civilinė byla Nr. e2-22985-713/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13551-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.1; 3.2.3.2; 3.2.6.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vidutė Liubševičiūtė,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. J. 8 688,60 Eur negrąžintą paskolą, 2 606,58 Eur palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas: 484,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Ieškovė nurodė, kad A. J. 2012 m. birželio 18 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2012 m. birželio 26 d. G. V. sumokėti 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt). 2016 m. rugsėjo 12 d. G. V. ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą atsakovo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad A. J. 2012 m. birželio 18 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2012 m. birželio 26 d. G. V. sumokėti 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt). Nurodytu terminu paskola nebuvo grąžinta. 2016 m. rugsėjo 12 d. G. V. ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė, kaip naujoji kreditorė, informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos neatlygino.

Ieškovės išdėstytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikti dokumentai: 2012 m. birželio 18 d. vekselio kopija, 2016 m. rugsėjo 12 d. sutarties dėl reikalavimo pagal vekselį perleidimo kopija, reikalavimas dėl skolos sumokėjimo.

Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. G. V. savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai).

Vekselis – vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011 ir kt.). Iš to darytina išvada, kad vekselio turėtojas, norėdamas pasinaudoti vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, privalo griežtai laikytis jo realizavimo tvarkos ir terminų. Ieškovas, praleidęs ĮPV įstatyme nustatytus terminus ir nesikreipęs į notarą ĮVPĮ nustatyta tvarka, gali kreiptis į teismą tik bendraisiais pagrindais, privalėdamas įrodyti teisinio santykio atsiradimo pagrindą pagal vekselį ir nebegali reikalauti priteisti skolą remdamasis ĮPVĮ normomis. Ieškovas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, pareikšdamas ieškinį teisme ir prašydamas priteisti skolą bei palūkanas. Teismas sutinka su ieškinio argumentu, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso ir kad asmuo ieškinio patenkinimą įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes.

Atsakovas neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2012 m. birželio 26 d. sumokėti pradiniam kreditoriui 8 688,60 Eur. Kadangi paskola – realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka pakvitavimo (CK 6.871 straipsnio 3 dalis), todėl laikytina, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis.

Teismų praktikoje nustatyta, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Vekselio originalo buvimas pas ieškovę patvirtina, jog atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove, todėl yra pagrindas ieškinio pareiškimą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 8 688,60 Eur skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.154 straipsnis, 6.189 straipsnis).

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo sumokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Šios palūkanos atlieka kompensavimo funkciją. Taip pat įstatymas numato, kad paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui įstatymo ar sutarties nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinama, todėl ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo 2 606,58 Eur palūkanas nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. birželio 10 d. laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.261 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalis, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 484,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistina 165,00 Eur (11295,18 x 0,03 % x 75 % /2+37,50 Eur už laikinąsias apsaugos priemones) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos mėsinė“, įmonės kodas 177066932, buveinės adresas Verslo g. 8, Klaipėdoje, iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Kaune, 8 688,60 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 60 ct) skolą, 2 606,58 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešių eurų 58 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 295,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) išlaidas už advokato pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Kaune, 165,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Reikalavimas atsakovui: per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 str.), turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 str. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo, prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė