- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-14
- Bylos Nr.
- A-39-753-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Pareiškėjas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- Z. K.
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, spręsdama žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0164:35, unikalus Nr. 7970-0002-0035), esančio Dobrovolės kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, detaliojo plano patvirtinimo klausimą pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį; panaikinti 2006 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nuspręsta atmesti sprendimo projektą „Dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo Dobrovolės kaime, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą terminą išspręsti minėto žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimą. Nurodė, kad jis kartu su Z. K. yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkiai. 2004 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu patvirtinti detalųjį planą minėtam žemės sklypui ir pateikti reikiamą infrastruktūros sutarties projektą, tačiau departamento pateiktas infrastruktūros plėtojimo susitarimas aiškiai pažeidė jo teises, todėl jį pasirašyti buvo atsisakyta. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė patvirtinti parengtą detalųjį planą. Kad atsakovo pateiktas reikalavimas pasirašyti infrastruktūros plėtojimo susitarimą yra neteisėtas, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-823-04, kuria Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota per Teritorijų planavimo įstatyme numatytus terminus, skaičiuojant juos nuo teismo sprendimo įsitesėjimo dienos, spręsti ginčo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį šis terminas yra 20 dienų. Tačiau atsakovas, nepaisydamas minėto sprendimo ir įstatymo nuostatų, žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo klausimą išsprendė tik 2006 m. birželio 28 d. Žemės sklypo detalusis planas nebuvo patvirtintas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba tik vienu sakiniu pasisakė dėl plano netvirtinimo, nors privalėjo pateikti motyvuotą atsakymą (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 5 d.). Teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo tikslingumo buvo teigiama ir tai patvirtina, kad priežasčių ginčo detaliajam planui nepatvirtinti, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundo pirmasis ir trečiasis reikalavimai yra tapatūs reikalavimams, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d nutartis administracinėje byloje Nr. I-41-02/2006). Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatų atsakovas nepažeidė, nes 20 darbo dienų terminas nėra besąlyginis. Termino eigos pradžia priklauso nuo paties planavimo organizatoriaus veiksmo - prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo savivaldybei dienos. 2004 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos posėdyje žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimui nepritarta. Pareiškėjui ketinant ištaisyti detaliojo plano trūkumus pagal detalųjį planavimą reglamentuojančių teisės aktų normas, VMSA 2004 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 51-15980-(10.8) informavo pareiškėjo atstovą apie tai, jog sprendimas dėl detaliojo planavimo yra rengiamas tvirtinti. Tačiau pareiškėjas kaip detaliojo planavimo organizatorius nesiėmė jokių veiksmų, užtikrinančių tokio detaliojo plano patvirtinimą. Vadovaujantis 2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymu nagrinėjamas detalusis planavimas turi būti vykdomas pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Ginčo detaliajam planui rengti Miesto plėtros departamentas 2002 m. kovo 6 d. išdavė planavimo sąlygas. Pagal tuo laiku galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių 36 punktą buvo numatyta, jog detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti trejų metų. Viršijus trejų metų terminą, peržiūrimi ir esant reikalui tikslinami arba atnaujinami savivaldos ir kitų institucijų išduoti detalųjį planavimą sąlygojantys dokumentai. Jei planavimo organizatorius nesikreipė dėl planavimą sąlygojančių dokumentų peržiūrėjimo, planavimo procesas laikomas nutrauktu. Pareiškėjas nesikreipė į savivaldybę dėl planavimo sąlygų atnaujinimo (terminas pasibaigė 2005 m. kovo 6 d.) siekiant jas pratęsti, tuo neužtikrino detaliojo plano patvirtinimo, todėl reikalavimas pripažinti atsakovą vilkinus tai daryti yra nepagrįstas. Detaliojo plano patvirtinimo arba nepatvirtinimo klausimas buvo išspręstas 2005 m. rugpjūčio 31 d. Savivaldybės tarybos kolegijoje, 2005 m. lapkričio 7 d. rašte pareiškėjui buvo nurodyti atsisakymo tvirtinti detalųjį planą motyvai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 13 d nutartyje nurodė, kad klausimo išsprendimas savivaldybės tarybos kolegijoje nelaikytinas tinkamu. Vykdant Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį, klausimas pakartotinai buvo sprendžiamas 2006 m. birželio 28 d. savivaldybės tarybos posėdyje. Detaliojo plano netvirtinimo priežastys pareiškėjui buvo ir yra žinomos, aplinkybė, kad motyvuotas atsakymas pateiktas dar iki skundžiamo 2006 m. birželio 28 d. sprendimo priėmimo, nedaro nei šio atsakymo, nei paties skundžiamo akto negaliojančiais, taip pat nereiškia Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies pažeidimo. 2005 m. lapkričio 7 d. raštas patvirtina, jog 2006 m. birželio 28 d. negalėjo būti priimtas kitoks sprendimas, nes tai būtų prieštaravę teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams. Ginčo detalusis planas buvo parengtas netinkamai, šio plano patikrinimo akto terminas pasibaigęs dar 2003 m. birželio 18 d., pats planavimo procesas nuo 2005 m. kovo 6 d. laikomas nutrūkusiu, nes yra suėjęs 3 metų terminas nuo planavimo sąlygų išdavimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tvirtinti žemės naudojimo paskirties keitimo Dobrovolės kaime Vilniaus m. detalųjį planą, ir įpareigojo detaliojo plano tvirtinimo klausimą išspręsti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, skaičiuojant šiuos terminus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitoje dalyje skundo netenkino. Teismas nurodė, kad ginčas dėl 2006 m. birželio 28 d. atsakovo sprendimo tarp tų pačių šalių teisme nebuvo išnagrinėtas. Šis sprendimas priimtas vykdant 2004 m. spalio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria atsakovas įpareigotas per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus, skaičiuojant juos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, spręsti ginčo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo klausimą. Teismas konstatavo, kad 2006-06-28 sprendimas yra neteisėtas, nes pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies reikalavimus – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atsisakydama tvirtinti detalųjį planą, sprendime nenurodė atsisakymo motyvų. Taip pat per įstatymu nustatytą terminą apie atsisakymo motyvus pareiškėjui nepranešė, taip apsunkinant jo teisę ginčyti tokį atsisakymą. Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad apie detalaus plano netvirtinimo motyvus pareiškėjui buvo pranešta 2005 metais, t.y. dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo, nes byloje yra sprendžiamas ginčas dėl 2006 m. birželio 28 d. sprendimo teisėtumo. Be to, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų: jis nepagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, jame nesuformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta apskundimo tvarka. Dėl to jis irgi negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skundo pirmą reikalavimą teismas laikė nepagrįstu, nes savivaldybės taryba sprendimą priėmė vykdydama teismo sprendimą, tai yra vadovaujantis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir skundą palikti nenagrinėtą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje įvardytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų.
2. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad apie detalaus plano netvirtinimo motyvus pareiškėjui buvo pranešta 2005 metais, vertino kaip nereikšmingą, nes nepasikeitus aplinkybėms ginčijamu sprendimu tvirtinti detalųjį planą atsisakyta dėl tokių pačių motyvų kaip ir 2005 metais. Tik ginčijamą sprendimą, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartį, priėmė kitas subjektas. Todėl motyvų nenurodymas pačiame sprendime nedaro jo nemotyvuotu. Priešinga išvada neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (ABTĮ 57 str. 6 d.).
3. Teismo išvada dėl sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams yra nemotyvuota. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas faktais ir teisės aktais, t.y. detalųjį planą atsisakyta tvirtinti, kadangi 2002 m. birželio 18 d. teritorijų planavimo patikrinimo akte Nr. 259 nurodyta, jog patikrinimo aktas su tikrinimo išvada galioja vienerius metus nuo jo tvirtinimo dienos, o nepatvirtinus detaliojo plano per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai; detalusis planas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtinto "Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento"; planavimo sąlygos neatnaujintos, nepateikiant patikslintų žemės sklypo nuosavybę patvirtinančių dokumentų.
4. 2006 m. birželio 28 d. sprendimo apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis, pagal kurią atsisakymas tvirtinti detalųjį planą nėra skundžiamas teismui, o planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, jog tokio pobūdžio ginčams įstatymu nustatyta išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, dėl ko teismas pareiškėjo skundą turėjo palikti nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).
5. Reikalavimas įpareigoti spręsti detaliojo plano tvirtinimo klausimą negali būti tenkinamas ir dėl to, kad valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra netekusi galios. To neįvertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2004-10-22 nutartyje (adm. byla Nr. A-823-04). Detalieji planai, nepatikrinti valstybinėje teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, negali būti teikiami tvirtinti (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Palaiko teismo sprendimo išvadą, kad pateiktas pareiškėjo skundas nėra tapatus anksčiau išnagrinėtam. Šioje byloje ginčijami atsakovo veiksmai ir aktas, priimtas po 2004 m. spalio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Nr. A-2-823-04 bei po 2006 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties Nr. I-41-02/2006.
2. Atsakovo sprendimas panaikintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Savivaldybės taryba neįvykdė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 dalis, tuo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239) 50, 52 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 6 punktuose, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 9 punktuose numatytus principus ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį. Be to, ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis nenumato baigtinio skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų sąrašo.
3. Palaiko teismo argumentus, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymi, kad nemotyvuotais laikytini ir 2005 m. rugsėjo 26 d. pranešimas apie atsisakymą tvirtinti detalųjį planą Nr. 51-11992-(10.9-MPD-0) bei Miesto plėtros departamento 2005 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. A63-5447-(10991)-(4.4-PD-4).
4. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje numatyta neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėjui kaip planavimo organizatoriui nėra privaloma. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Vyriausybės atstovui suteiktus įgaliojimus jis nėra ginčą nagrinėjantis subjektas, jo sprendimas negali būti skundžiamas teismui, kaip tai numatyta ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje, nes jo nurodymai Savivaldybės tarybai nėra privalomi. Be to, šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas.
5. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada buvo teigiama ir ji neteko galios dėl atsakovo kaltės, o būtent dėl Teritorijų planavimo įstatyme numatytų terminų nesilaikymo. Tai konstatuota 2004 m. spalio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Joje atsakovas įpareigotas spręsti detaliojo plano patvirtinimo klausimą nepaisant jau pasibaigusių kai kurių terminų. Be to, teismas įpareigojo atsakovą priimti sprendimą būtent pagal galiojusius ginčo metu teisės aktus (tiek individulius, tiek norminius). Pažymi, kad kvestionuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 22 d. nutartį atsakovas negali remiantis ABTĮ 14 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamo skundo dalykas yra atsakovo 2006 m. birželio 28 d. sprendimas, kuriuo atmestas sprendimo projektas „Dėl sklypo dalies pagrindinės tikslinės žemės naudojimo keitimo Dobrovolės kaime, Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo“. Tai viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis sprendimas. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad toks sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Šių reikalavimų ginčijamas sprendimas neatitinka. Jis nepagrįstas nei nustatytais faktais, nei teisės aktų normomis. Sprendime nenurodyti jokie atsisakymo patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą motyvai. Pažymėtina, kad ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog detaliojo plano nepatvirtinimas turi būti motyvuotas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad skundžiamas aktas turi būti panaikinamas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Priimant ginčijamą sprendimą aukščiau paminėtų teisės normų reikalavimų nebuvo laikomasi ir tai buvo pakankamas pagrindas sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas atsakovo teiginį, kad sprendimo motyvai pareiškėjui buvo pranešti dar 2005 m. metais, pagrįstai vertino kaip nereikšmingą, nes skundžiamas 2006 m. birželio 28 d. sprendimas, ir jo motyvai turi būti išdėstyti pačiame sprendime. Be to, atsakovo nurodyti motyvai buvo kitos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kai buvo nagrinėjamas kito atsakovo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad ir atsakovo apeliaciniame skunde minimais motyvais jo priimtas sprendimas buvo panaikintas. Tik priėmus sprendimą, atitinkantį teisės normų reikalavimus, galima tinkamai įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl sprendimų, kuriais atsisakyta tvirtinti detalųjį planą, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka įstatymu nenumatyta.
Dėl to, kas pasakyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.