- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- N-62-208-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Apylinkės teismo nutarimu G. Š. nubaustas 700 litų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 208 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą.
Kaip nurodyta rajono apylinkės teismo nutarime, G. Š. nevykdė muitinės pareigūno teisėto reikalavimo, o būtent: jam 2006 m. vasario 17 d. apie 12 val. atvykus iš Baltarusijos Respublikos maršrutiniu autobusu „Baranovičiai - Vilnius'' į Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punktą bei žodžiu deklaravus, kad su savimi gabena komercinės paskirties plataus vartojimo prekes, jis Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų buvo įpareigotas sumokėti mokesčius už gabenamas prekes, išrašant jam mokesčių mokėjimo pranešimus, tačiau G. Š. neįvykdė muitinės pareigūno reikalavimo sumokėti mokesčius ir be muitinės pareigūnų leidimo pasišalino iš muitinės patikrinimo vietos ir Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto, o vėliau tą pačią dieną apie 17 val. jis atėjo į Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punktą, tačiau su savimi gabentų komercinės paskirties plataus vartojimo prekių neturėjo.
Nors G. Š. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltas neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų V. K. ir A. G. paaiškinimais ir kita byloje surinkta medžiaga. Argumentas, kad patikrinimo salėje laukdamas pareigūnų jis išbuvo daugiau nei tris valandas, todėl grįžo atgal į Baltarusijos Respubliką, nepaneigia teisės pažeidimo padarymo fakto ir tai nėra aplinkybė, atleidžianti jį nuo administracinės atsakomybės. Muitinės pareigūnų netinkamai atliekamus veiksmus G. Š. galėjo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Iš išanalizuotų ir įvertintų surinktų įrodymų matyti, kad G. Š. nevykdė muitinės pareigūno teisėto reikalavimo sumokėti mokesčius už gabenamas komercinio pobūdžio prekes bei savavališkai, be muitinės pareigūno leidimo, neužbaigus patikrinimo, muitinės pareigūnui neleidus jam išvykti iš punkto pasišalino iš muitinės patikrinimo vietos, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 208 straipsnio l dalyje.
II.
G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas mano, kad rajono apylinkės teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Pirma. Teismas netinkamai išsiaiškino ir įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą nutarimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2006 m. gruodžio 17 d. 17 val. 30 min., kai jis tą dieną antrą kartą vyko į Lietuvos Respubliką ir iš jo buvo pareikalauta užpildyti keleivio deklaraciją.
Bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą išreikalauti video įrašus, kad būtų patvirtintos įvykio aplinkybės. Tačiau buvo pateiktas atsakymas, jog įrašai neišsaugoti. Kyla klausimas, kodėl muitinės pareigūnai nepasirūpino tinkamu įrodymų išsaugojimu.
Antra. Nustatant administracinį pažeidimą būtina įrodyti asmens kaltę, kuri yra esminis administracinio teisės pažeidimo elementas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, neteisėtai konstatavo, jog jo veikoje yra kaltė, kuri yra privalomas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. Nesant kaltės asmuo negali būti nubaustas administracine tvarka. Jis keletą kartų pasiteiravo muitinės pareigūnų, ką turėtų daryti toliau, ir dar pralaukė keletą valandų laukimo salėje, tačiau pareigūnai jam nedavė jokių privalomų nurodymų.
Trečia. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs jo parodymus, atsietai įvertinęs įrodymus, nesiremdamas visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimo principu, padarė nepagrįstas išvadas.
Ketvirta. Teismas jam paskyrė baudą, nors jis nepadarė pažeidimo, todėl priėmė nutarimą, prieštaraujantį ATPK 20 straipsnyje įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams.
Penkta. Šalčininkų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio protokolu ir padaryti jo kopijas. Rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė tenkinti prašymą. Todėl, vadovaudamasis jo gynybos teisių akivaizdžiu pažeidimu, prašo surengti apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinį procesą, kurio metu turėtų galimybę tinkamai ir papildomai išdėstyti savo argumentus. Atkreipia dėmesį į tai, jog prašyme, vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, buvo išdėstytas pageidavimas ne pateikti teismo posėdžio protokolų nuorašus, o tik susipažinti su teismo posėdžio protokolais ir padaryti jų kopijas.
Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime į G. Š. apeliacinį skundą prašoma apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nes manoma, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodyta, kad apelianto teiginys, jog jam nebuvo įteikti mokėjimo pranešimai, yra paneigtas administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais. Nepagrįstas argumentas dėl asmens dokumento grąžinimo nebaigus muitinio tikrinimo, kas, anot jo, mažai įtikinama. Asmens dokumentas - pasas jam buvo grąžintas tam, kad pateiktų jį banko darbuotojui mokant mokesčius pagal mokėjimo pranešimus. Apelianto teiginys, jog jis užpildė keleivio deklaraciją bei ją padavė inspektoriui, taip pat paneigtas administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais. Teiginio, jog G. Š. pateikė muitinei keleivio deklaraciją, pastarasis bylos nagrinėjimo metu neįrodė, nors turėjo galimybę pateikti deklaracijos antrąjį egzempliorių kaip įrodymą, jog keleivio deklaraciją užpildė ir pateikė muitinės pareigūnui, tačiau šio dokumento jis negalėjo pateikti ir tokiu būdu nepaneigė inspektoriaus parodymų, jog G. Š. jam pateiktą keleivio deklaracijos blanką suplėšė neužpildęs. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog tikrinimo salėje nesulaukęs muitinės pareigūnų grįžo į Baltarusijos Respubliką, kadangi asmens dokumente - Lietuvos Respublikos piliečio G. Š. pase - esančios žymos paneigia šią aplinkybę. Vilniaus teritorinė muitinė mano, jog nepagrįsti ir G. Š. argumentai dėl vaizdo įrašų neišsaugojimo, nes Šalčininkų pasienio kontrolės punkte įrengta vaizdo stebėjimo sistema priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, kuri ją ir valdo. Vilniaus teritorinė muitinė nėra šios sistemos savininkė ir jos leidimo neprašoma naikinant vaizdo įrašus. Kita vertus, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, kuriais remdamasis apylinkės teismas nustatė, jog yra padarytas pažeidimas, bei nustatė kaltą asmenį. Tvirtinama, kad teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti apylinkės teismo nutarimą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III.
G. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kitaip tariant, apeliantas G. Š. ginčijo klausimus, susijusius su materialiosios teisės ir proceso teisės normų taikymu.
G. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą ir teisės normos sankcijoje numatyta atsakomybė - bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Kad atsirastų atsakomybė buvo būtina nustatyti, ar muitinės pareigūnas veikė vadovaudamasis teisės nuostatomis, kitaip tariant, ar jo veiksmai buvo teisėti ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo teisės pažeidimo sudėtis. Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą padarė teigiamas išvadas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, muitininko veiksmų teisėtumas nekėlė abejonių. Taigi, apeliantas G. Š. nesutinka su Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarime padarytuoju įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnis nustatė įrodymų vertinimo principus. Įrodymai vertinami pagal vidinį apylinkės teismo teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apylinkės teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai, jas ištyrė. Įrodymai įvertinti teisingai ir nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. G. Š. apeliaciniame skunde nepripažįsta kai kurių reikšmingų aplinkybių ir todėl jis, apeliantas, pateikia incidento situaciją iš jam palankios pozicijos. Tačiau jo teiginiai argumentuotai paneigti atsiliepime į apeliacinį skundą ir teritorinės muitinės argumentai priimtini. Beje, jo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos šalinančiomis jo administracinę atsakomybę.
Apeliacinio skundo penktajame punkte teigiama, kad teisminio proceso metu ir po jo buvo suvaržytos nubaustojo asmens teisės, įtvirtintos ATPK 272 straipsnyje. Dėl šių teiginių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir G. Š. pasiūlyta pateikti dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas, nes trūko dokumentų, kurie įrodytų jo teiginių pagrįstumą, o iš byloje buvusių dokumentų nebuvo galima padaryti aiškių išvadų. Iš G. Š. atstovo gauti dokumentai. Po jų ir byloje esančių dokumentų įvertinimo darytina išvada, jog su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti. Vilniaus teritorinė muitinė teismui perdavė iš 22 lapų susidedančią administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, kuri apylinkės teisme įregistruota 2007 m. sausio 9 d. G. Š. praėjusiųjų metų sausio 23 d. kreipėsi į rajono apylinkės teismą su prašymu leisti susipažinti su byla ir pasidaryti dokumentų kopijas. Teisėjas tokį leidimą davė, patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo susimokėjo mokestį už kopijas ir matomai susipažino su byla, pasidarė kopijas. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas prasidėjo 2007 m. kovo 19 d. G. Š. 2007 m. gegužės 4 d. apylinkės teismui vėl pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą teismui dėl susipažinimo su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir padaryti bylos dokumentų kopijas. Prašyme nurodė, kad jam buvo leista tik trumpai susipažinti, peržvelgiant kai kuriuos bylos dokumentus, neleista padaryti jų kopijas, todėl neturėjo galimybės ir laiko jų pateikti advokatui, kuris peržiūrėjęs juos, suteiktų jam teisinę konsultaciją. Tiesa, šis dokumentas – prašymas - buvo byloje, bet be atitinkamų teismo atžymų. Iš pateiktosios kopijos matyti, kad prašymas buvo užregistruotas teismo priimamajame 2007 m. gegužės 4 d. ir tą pačią dieną 14 valandą perduotas teisėjui, kuris, kaip matyti ir posėdžio protokolo, nuo 13 val. 30 min. nagrinėjo G. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, šiame prašyme nurodytosios aplinkybės prieštarauja realiai situacijai, nes, kaip minėta, apeliantui jau buvo suteikta galimybė susipažinti su byla, pasidaryti bylos dokumentų kopijas. Todėl jis nepagrįstai teigia, kad neturėjo galimybės susipažinti su byla, negalėjo laiku pateikti dokumentus advokatui. Apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad apylinkės teismas neprivalėjo protokoluoti posėdžių ir tuo pačiu jų nuorašus pateikti administracine tvarka nubaustajam asmeniui.
Todėl nėra akivaizdaus G. Š. gynybos teisių pažeidimo, kaip rašoma apeliaciniame skunde. Beje, jame jau kitaip interpretuojamas kitas prašymas, kuriame buvo prašoma išduoti teismo posėdžio kopijas. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apeliantas prašė susipažinti su protokolu ir padaryti jo kopijas. Tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio protokolu. Prašymuose pateiktas įstatyme nenumatytas reikalavimas - išduoti teismo posėdžių protokolų kopijas. Taigi, pateiktoji situacija neleidžia teigti, kad buvo suvaržytos G. Š. teisės, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, ir todėl nėra pagrindo rengti apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinį procesą.
Esant tokioms aplinkybėms G. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.