Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., gynėjui advokatui A. S., nukentėjusiajai A. P., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. B. 2020 m. sausio 26 d., apie 20.00 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini) bendrų išgertuvių metu kilus ginčui dėl asmeninių nesutarimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė tris kartus ranka per veidą bei jį apdraskė šeimos narei sugyventinei (partnerei) A. P. bei tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė kumščiu į veidą kartu gyvenančiai sugyventinės (partnerės) motinai, šeimos narei, S. P., tuo sukeldamas kiekvienai nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis D. B. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iš sulaikymo, atsiprašęs ir pačias nukentėjusias sugyventinę ir jos motiną, jos abi jam atleidę, jie yra susitaikę, nuo įvykio vakaro nebesipyksta ir toliau kartu gyvena, kitokios žalos atlyginimo nukentėję daugiau neprašę. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dienos vakarą kartu su sugyventine A. P. namuose dviese gėrė alkoholį, abu buvo jau girti, kai begerdami jiedu susipyko ir kilo konfliktas, tolimesnių įvykių ir smūgių nukentėjusioms sudavimo dėl sunkaus girtumo teigia neprisimenantis, tačiau visiškai pasitikintis sugyventinės, jos tėvo ir blaivia buvusios jos motinos liudijimais dėl jam inkriminuoto smurto, todėl kaltę visiškai pripažinęs nuo pat tyrimo pradžios, pripažįstantis ir šiuo metu. Jis buvo nepilnai parą sulaikytas policijoje, parodymus ten davė pagal pranešimo apie įtarimą dokumentą (smurto aplinkybių neprisiminė ir policijos apklausoje), blaivus nebūtų smurtavęs, 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką prieš kitą šeimos narį – sugyventinės tėvą liudytoją A. P., pragyvenantis iš pavienių atsitiktinių uždarbių pas aplinkinius žmones.

3. Nukentėjusioji A. P., kuri teisme duoti parodymus teisėtai atsisakė ir kurios po nusikaltimo įvykio atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtinusi, jog nusikaltimo įvykio vakare namuose su sugyventiniu kaltinamuoju D. B. ir tėvu liudytoju A. P. gėrė alkoholį, namuose buvusi jos motina nukentėjusioji S. P. negėrė, buvo blaivi. Išgertuvių metu kilusio konflikto metu ji su kaltinamuoju susistumdė ir šis apdraskė jai veidą, dėl ko jautusi skausmą, kad jai kaltinamojo buvo suduota keliskart per veidą, pati dėl girtumo nepamenanti, tačiau tai matė akivaizdoje buvusi blaivi jos motina. Ji kaltinamajam pretenzijų neturinti, jiedu susitaikę ir toliau kartu gyvenantys, sugyventinis prieš ją smurtavo pirmą kartą (b. l. 41, 43 ir 45).

4. Nukentėjusioji S. P., kurios po nusikaltimo įvykio atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtinusi, kad ji išgertuvėse nedalyvavusi, dukra ir jos sugyventinis (kaltinamasis) buvo girtoki, išėjusi laukan, išgirdo triukšmą name bei dukters pagalbos šauksmą, viduje dukterį ir kaltinamąjį rado susikibusios, kaltinamasis tris kartus sudavė ranka per veidą jos dukrai, po ko ji su A. P. juodu (dukrą ir jos sugyventinį) išskyrė. Netrukus jai užėjus į kambarį, kuriame buvo atsigulęs kaltinamasis, šis sudavė jai kumščiu į dešinę veido pusę, dėl ko kurį laiką ji jautė fizinį skausmą. Po paleidimo iš sulaikymo policijoje kaltinamasis ją atsiprašė ir juodu visiškai susitaikė, daugiau pretenzijų nebeturinti (b. l. 28-29, 31).

5. Liudytojas A. P. teisme patvirtino, jog nusikaltimo įvykio vakarą jo dukra su sugyventiniu (kaltinamuoju) namuose gėrė alkoholį, abu buvo jau girti. Jis iš kito kambario išgirdo triukšmą – šaukė tiek dukra, tiek kaltinamasis, į jų ginčą netrukus įsiterpė ir jo sutuoktinė, jam išėjus pasižiūrėti, dukra su kaltinamuoju buvo susikibę ir stumdėsi, o jo žmona juodu skyrė, tuomet padėjo ir jis, smūgių sudavimo teigia nematęs, gal jie buvo suduoti iki tol – po konflikto dukra skundėsi, kad jai skauda veidą ir matėsi švieži sumušimai, sutuoktinė taip pat skundėsi, kad jai kaltinamasis irgi sudavė kartą į veidą ir jį jai skauda, pas ją ant dešinio skruosto taip pat matėsi šviežias paraudimas.

6. 2020 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikalstama veika įvykdyta sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name. Į pastatą patenkama per duris iš kiemo pusės, pirmiausiai yra koridoriaus (priebučio) patalpa, už jos dar vienas koridorius, iš kurio yra įėjimai į kambarius ir virtuvę. Tiesiai yra durys į kambarį, kuriame rasta paklota kampinė lova, prie kurios pasak nukentėjusios S. P. ji patyrusi kaltinamojo smurtą, visos namų patalpos rastos iš esmės tvarkingos (b. l. 17-21).

7. 2020 m. sausio 26 d. policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, o taip pat policijos pareigūnų nusikaltimo įvykio vietoje dėvėtų „Body“ vaizdo kamerų įrašų apžiūra užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per bendrąjį pagalbos centrą gautą iš paties kaltinamojo D. B. informaciją (pranešimą) apie jo konfliktą su sugyventine, ši iš esmės pasitvirtino – kilusio per bendras išgertuves buitinio konflikto metu, abiem esant girtiems, kaltinamasis sumušė savo sugyventinę A. P., bei tęsdamas veiką kitoje patalpoje sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiai S. P., dėl ko jos abi jautę fizinį skausmą, abi policijos pareigūnų buvo rastos stipriai susijaudinę, abiejų veiduose rasti išoriniai sumušimų požymiai : pas A. P. – įdrėskimai ant abiejų skruostų ir nosies, pas S. P. – patinimas ant dešinio skruosto (b. l. 6-10, 11-16, 60-61).

8. 2020 m. sausio 26 d., 21.25-21.38 val. bei 22.01 – 22.10 val. laiku atliktomis nukentėjusiųjų A. P. ir S. P. asmens apžiūromis buvo aptikti ir užfiksuoti tie patys išoriniai jų sumušimų požymiai kaip ir aukščiau aprašytuose policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose (punktas 7) (b. l. 54-56, 57-59).

9. 2020 m. sausio 26 d., atitinkamai 21 val. 18 min., 21 val. 20 min., 22 val. 06 min. bei 23 val. 09 min. laiku, atliktomis patikromis alkotesteriu fiksuota tokie girtumai : kaltinamajam D. B. – 3,34 prom. (itin sunkus), nukentėjusiai A. P. – 2,92 prom. (sunkus), nukentėjusiai S. P. – 0,00 prom. (visiškai blaivi), liudytojui A. P. – 1,34 prom. (lengvas) (b. l. 85, 86-89).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

10. Kaltinamojo D. B. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos ir asmenų apžiūromis bei blaivumo patikromis) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius, kiek leido jo itin sunkus apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo įvykio metu.

11. Nukentėjusiųjų S. P. ir A. P., taip pat tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo A. P. liudijimai bylos procese buvo iš esmės nuoseklūs, jų kiekvieno byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa ir neprieštarauja vieni kitiems, atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje ir „Body“ vaizdo kameromis užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant nukentėjusiųjų emocinę būklę (didelį susijaudinimą), nusiskundimus skausmais sumuštose vietose bei akivaizdžius, kaip ir papildomai atliktomis abiejų nukentėjusiųjų asmens apžiūromis, šviežių sumušimų požymius jų veiduose, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, blaivumo patikrų rezultatus bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-9) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių abiejų nukentėjusiųjų sveikatai įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusią sugėrovę sugyventinę A. P., bei tęsdamas veiką kitoje patalpoje (kambaryje), ir jos motiną S. P., suduodamas pirmajai - triskart ranka per veidą ir jį apdraskydamas, bei antrajai - kartą kumščiu į veidą, tuo sukėlė kiekvienai iš nukentėjusiųjų fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

12. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. B. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog abi nukentėjusias smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius į veidus) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes kiekvienos iš nukentėjusiųjų sveikatai, t. y. fizinio skausmo joms abiem sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, smūgiai į veidus, sukėlę nukentėjusioms ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama abiejų nukentėjusiųjų mušimu. Ketvirta, nukentėjusiųjų byloje nuosekliai nurodytos jų kiekvienos mušimo pasekmės šių asmenų sveikatai – fizinio skausmo kiekvienai sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiškimais, tiek tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo A. P. parodymais, tiek policijos patrulio bei papildomai asmens apžiūromis fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiųjų išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio. Penkta, kaltinamasis ir nukentėjusios yra maždaug 10 metų laiką atitinkamai sugyventiniai (partneriai) ir sugyventinio (partnerio) motina, tiek nukentėjusiųjų biologinė kilmė, tiek ir faktiniai jų santykiai su kaltinamuoju nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu kaltinamasis ir nukentėjusios yra vienos šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

13. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (atitinkamai trys ir vienas), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (sugyventinių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusi A. P.. Šios aplinkybės savo visuma persveria reikšmę aplinkybės, jog kaltinamasis sumušė ne vieną, o du šeimos narius.

14. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo kiekvienai nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (smūgių sudavimu) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

15. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės teigiamai : kaltinamasis teisiamas pirmąjį kartą (b. l. 93-94), nors 2018 m. vasario 5 d. (maždaug prieš dvejus metus) jau buvo nusikaltęs analogiškai, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, metus taikyta probacija buvo iš esmės sėkminga (kaltinamasis per probavimo laiką naujų nusikalstamų veikų ar kt. teisės pažeidimų nepadarė), teistumo nesukėlė (BK 97 straipsnio 1 dalis), paskutiniuosius metus laiko kaltinamasis nebuvo baudžiamas ir administracinėmis nuobaudomis (b. l. 101), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, faktinę šeimą, pragyvena iš savo darbo (pavienių uždarbių pas aplinkinius gyventojus), duomenų, kad alkoholiu piktnaudžiautų, byloje nėra.

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja tai, kad : a) jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškia gailėjimąsi dėl jos (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, b) atsiprašydamas kiekvieną nukentėjusiąją ir su jomis visiškai susitaikydamas bei tęsdamas šeimos santykius, atlygino (pašalino) joms savo nusikalstama veika padarytą skriaudą (žalą) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki itin sunkaus girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant lengvinančiųjų naudai ir kartu konstatavus dar iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti nesusijusią su laisvės jam atėmimu švelniausios rūšies pagal baudžiamojo įstatymo sankciją viešųjų darbų bausmę savo dydžiu artimą baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui, kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalų ar labiau artimą tokiam dydį (trukmę), kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau, buvo nustatyta 2 atsakomybę lengvinančios ir kitų kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių, o ženkliau mažinti skirtinos bausmės dydį (trukmę) būtų neteisinga dėl santykinai neseno atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką tyčinę nusikalstamą veiką (kaltinamojo fizinis smurtas artimoje aplinkoje kartojasi). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 13-16), maždaug baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio dydžio (trukmės) viešųjų darbų bausmė bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos viešųjų darbų bausmės trukmė nustatytina 6 mėn. po 30 val., viso – 180 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų bei praeityje, nepraėjus 4 metams, jau buvusios probacijos. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu ir davė teisingus paaiškinimus, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 4 mėn. viešų darbų po 30 val., viso – 120 val.

18. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko (b. l. 70, 82) už 6 valandas skiriamų viešų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam D. B. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-84) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Daiktinių įrodymų, civilinių ieškinių ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 180 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę D. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.