Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, kaltinamajam E. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Pelenių kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., veikdamas bendrininkų grupėje su P. K. bei V. M., kurie 2009 m. gruodžio 23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pripažinus juos kaltais padarius šį nusikaltimą, vadovaujantis BK 93 str., buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, 2009 m. vasario 19 d. apie 18.00 val. Džiugo g. ant viaduko laiptų, Kaune, panaudojant fizinį smurtą, tai yra mušant per kojas nukentėjusiems nepilnamečiams R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei pargriaunant juos ant žemės, pagrobė T. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W200“ 300 litų vertės ir M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5220“ 440 litų vertės.

Kaltinamasis E. M. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, parodė, kad šiuo metu tiksliai įvykio neatsimena, pripažįsta, kad galėjo būti tokios aplinkybės, kaip nurodė nukentėjusieji, ir mano, kad galima remtis jų parodymais. Ar jis, ar jo draugai sudavė nukentėjusiesiems per kojas, neprisimena, tačiau galėjo suduoti ir jis pats. Pamena, kad atėmė telefonus „Nokia“ ir „Sony Ericsson“, kur juos dėjo, nepamena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus, kur kalbama apie smurto panaudojimą. Patvirtino, kad jis smurtą naudojo. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį su broliu V. ir P. atvažiavo susitikti su P. pažįstamu vardu R.. Jie buvo prie viaduko, vedančio link Džiugo gatvės, Kaune. Kartu buvo dar keturi jaunuoliai. Visi septyni gėrė alų, išgėrė gal po keturis ar penkis butelius alaus. Po to E. M. priėjo prie dviejų jaunuolių ir pasakė jiems, kad šie duotų savo telefonus, nes kitaip jiems bus blogai. Jaunuoliai jam telefoną „Sony Ericsson“ ir „Nokia“. E. M., išėmęs iš paimtų telefonų SIM korteles, jas atidavė jaunuoliams, o telefonus pasiliko sau. Jaunuoliams pagrasino, kad jie nesikreiptų į policiją, nes tuomet juos pagaus ir tikrai primuš. Kitą dieną pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ Kaune pardavė taksi vairuotojui už 80 litų. Parduodant telefoną, kartu buvo ir P. Gautus pinigus išleido bendrai. Pagrobtą telefoną „Nokia“ pasinaudoti porai dienų davė Pauliui, po to pardavė nepažįstamam asmeniui už 170 litų. Pauliui už parduotą „Nokia“ telefoną davė apie 70 litų, nes dar bendrai pirko cigarečių. Nukentėjusiems žala pilnai atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. M. parodymų jo kaltė įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2009 m. žiemą su R. B. ėjo pasivaikščioti link viaduko prie „Ateik“ parduotuvės. Nusileidę laiptais, kitame tilto gale pamatė stovinčius apie 5 žmones. Apsisukę su R. norėjo grįžti atgal, tačiau trys kaltinamieji juos pasivijo. Spyrė per kojas. Nukentėjusiajam su draugu nugriuvus, liepė jiems atsistoti, duoti savo telefonus. Nukentėjusysis padavė savo turėtą telefoną NOKIA 5220, draugas – Sony Ericsson W200. Tada kaltinamieji jiems liepė eiti. Prie „Cento“ parduotuvės susitiko pažįstamą R., kuriam papasakojo, kas atsitiko, bei parėjo namo. Nukentėjusysis parėjęs namo, paskambino ir apie įvykį papasakojo mamai. Telefonus liepė duoti dviese: pirmas, nukentėjusiajam su draugu parkritus, liepė V. M., o po to, jau atsistojus, antras – E. M.. Telefonus padavė, nes nenorėjo būti sumuštas, P. K. stovėjo taip, kaip pasiruošus muštis. Pastebėję vaikinus, norėjo grįžti, nes bijojo, kad vaikinai gali iš jų atimti telefonus, nes jie įtartinai atrodė, be to, žiūrėjo į nukentėjusįjį su draugu ir kažką šnekėjo.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2009 metų apie vasario mėnesį, paskambinęs vaikas pasakė, kad iš jų atėmė telefonus. Grįžus namo, sūnus papasakojo, kad sūnui su draugu R. ant viaduko vyresni vaikinai atėmė telefonus, sakė, kad vieną iš tų vaikinų anksčiau buvo matęs Akropolyje. Telefonas kainavo 430 Lt, sūnui buvo padovanotas per Kalėdas.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2009-02-19 su D. K. apie 16-17 val. ėjo pasivaikščioti. Eidami per viaduką, esantį prie parduotuvės „Ateik“, kitoje tilto pusėje pamatė penkis jaunuolius, kurių tarpe buvo ir kaltinamieji. Nukentėjusysis su draugu apsisuko grįžt atgal, nes vaikinų buvo daug – 5-6, todėl jų išsigando, bet kaltinamieji pribėgę spyrė abiems per kojas, pargriuvus liepė atsistoti, E. M. ir V. M. liepė atiduoti telefonus, iš P. K. pozos matėsi, kad jis buvo pasiruošęs trenkti. Nukentėjusysis su draugu atsistoję padavė turėtus telefonus: nukentėjusysis – telefoną Sony Ericsson W200i, draugas – Nokia. Padavus telefonus, kaltinamieji jiems liepė eit. Einant namo prie parduotuvės „Leader price“ susitiko pažįstamą R., kuriam papasakojus apie įvykį, šis sakė, kad juos užpuolusius vaikinus jis pažįsta. Grįžęs apie įvykį papasakojo tėvams.

Nukentėjusiojo T. B. parodė, kad 2009 metų vasario mėnesį sūnus su draugu D. išėjo pasivaikščioti. Apie 18 val. grįžo namo išsigandęs, pasakė, kad leidosi tiltu, sutiko nepažįstamus vaikinus, bandė grįžti, tačiau vaikinai pasivijo, spyrė per kojas, jis su draugu pargriuvo, vaikinai liepė jiems atiduoti telefonus arba bus blogai, todėl jie ir atidavė. Sūnus turėjo telefoną Sony Ericsson, jis buvo pirktas 208 metų vasarą išsimokėtinai, kainavo apie 500 Lt. Telefonas negrąžintas.

Kaltinamasis P. K. parodė, kad 2009 metų vasario mėnesį su broliais M. nuvažiavo į Aukštuosius Šančius susitikti su draugu R., kuris į vietą atėjo dar su keliais draugais. Visi nuėję prie viaduko laiptukų, esančio nuo Aukštųjų Šančių pusės, laiptų viršuje, stovėjo, kalbėjosi. R. susirašė SMS žinutėmis su nukentėjusiaisiais ir šie atėjo. V. M. vieno iš nukentėjusiųjų paprašė parodyti telefoną. Taip pat kažkas paprašė parodyti telefoną ir antrą nukentėjusįjį. Vienam iš nukentėjusiųjų padavus telefoną V. M. bei vėliau paprašius jį grąžinti, V. M. atsakė, kad telefono jis neturi bei nukentėjusiajam leido save apieškoti. Antro nukentėjusiojo telefoną taip pat kažkas paėmė, prašomas negrąžino. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad iš E. sužinojo, kad, kai buvo apieškomas, E. telefoną buvo paslėpęs savo pirštinėje; kad V. M. tuos du vaikinukus, kurių telefonus pavogė, apstumdė, šaukė ant jų ir kažkuriam iš jų spyrė kojomis per kojas, nukentėjusysis buvo nukritęs ant sniego, kiek kartų galėjo spirti – nematė, vėliau Kalniečių mikrorajone E. siūlymu, bandė telefonus parduoti, E. M. turėjo telefonus „Sony Ericsson“ ir „Nokia“, po keleto dienų, su E. vėl susitikus Kalniečių mikrorajone, pastarasis kaltinamajam davė pavogtąjį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurį kaltinamasis paturėjo vieną dieną, o kitą dieną atidavė jam atgal. E. sakė, kad pardavė „Sony Ericsson“ telefoną už 50 ar 60 litų, kuriuos pasiliko sau, o pardavęs telefoną „Nokia“, 50 litų davė kaltinamajam.

Kaltinamasis V. M. parodė, kad 2009-02-19 kaltinamasis, brolis E. ir P. K. prie Aukštųjų Šančių viaduko, prie Džiugo gatvės, susitiko su R., kuris atėjo su dar dviem nepažįstamais draugais. Brolis su P. K. gėrė alų. Po to brolis E. ir P. K. prisikabino prie dviejų pro šalį ėjusių jaunuolių. Kaltinamasis taip pat prašė kažkieno telefono. Antrojo telefono paprašė P. arba E. Po įvykio visi turėjo du telefonus, kuriuos vėliau bandė kartu parduoti.

Liudytojas S. B. parodė, kad 2009 metų žiemą, eidamas į stotelę, susitiko P. K., E. M. ir K.. E. M. su P. K. turėjo telefonus Sony Ericsson ir Nokia. E. M. jam pasiūlė telefonus pirkti. Paklausus, iš kur tie telefonai, P. su E. pasakė, kad telefonus atėmė iš vaikų kažkur geležinkelio stoties rajone. Telefonus E. su P. pardavinėjo, nes jų klausė, ar nežino, kam reikia telefonų.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį, su draugais būnant ant viaduko laiptų, V. M. turėjo D. K. telefoną, kuris vėliau kažkur dingo, vėliau ar V. M., ar E. M. rankose matė R. B. telefoną. Nukentėjusiesiems telefonai grąžinti nebuvo.

Liudytojas K. Š. parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį sutikti E. M. ir P. K. pardavinėjo du mobiliojo ryšio telefonus, sakė, kad telefonus atėmė iš vaikų Šančiuose.

2013-07-15 M. K. prašyme užfiksuota, kad E. M. atlygino padarytą žalą, atsiprašė, su juo susitaikyta, jokių pretenzijų E. M. nėra (2 t., b. l. 153).

2013-07-15 R. B. bei T. B. prašyme užfiksuota, kad E. M. atlygino padarytą žalą, atsiprašė, su juo susitaikyta, jokių pretenzijų E. M. nėra (2 t., b. l. 154).

Liudytoja M. S. parodė, kad ji E. M. yra jų būsimo vaiko tėvas. Belgijoje jie gyveno kaip šeima, kaltinamasis ją išlaikė. Jos žiniomis, E. M. labai atgailauja dėl padarytų nusikalstamų veikų, nori su ja susituokti, pradėti dirbti. Liudytojos tėvai yra pažadėję E. M., pastarajam išėjus į laisvę, įdarbinti savo įmonėje.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo E. M., kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais) teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. M., veikdamas kartu su savo bendrais (kurių atžvilgiu byla jau išnagrinėta ir priimtas nuosprendis), realizuodami kilusį sumanymą pagrobti svetimą turtą, kartu demonstruodami savo jėgą bei pranašumą prieš nukentėjusiuosius - panaudodami fizinį smurtą (tuo nukentėjusiesiems sukeliant realios dar didesnės grėsmės įspūdį, baimės jausmą, stresą bei palaužiant nukentėjusiųjų valią, dėl ko pastarieji nesipriešino užpuolikams ir vykdė jų reikalavimus), paimdami bei negrąžindami nukentėjusiųjų R. B. ir D. K. turėtus mobiliojo ryšio telefonus, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamojo bei kartu su jais buvusių asmenų (kurių atžvilgiu byla jau išnagrinėta ir priimtas nuosprendis) veiksmų rezultatas. Šių asmenų veiksmus ir bendrą nusikalstamos veikos rezultatą sieja priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis vėliau su pagrobtais daiktais elgėsi pagal savo valią. Kaltinamasis E. M. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis E. M. padarė vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.), tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas, nusikaltimą įtakojo išgertas alkoholis, Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 114), Kauno M. M. vidurinės mokyklos charakterizuojamas kaip neramus, dažnai savo netinkamu elgesiu išsiskiriantis iš kitų, nemandagus, šiurkštus su mokytojais, gerai sutariantis su klasės draugais, taip pat nurodoma, kad gyvena su mama, tėvai išsiskyrę, šeimoje sudarytos geros sąlygos tobulėti, mama sūnumi rūpinasi, domisi jo elgesiu, mokymosi rezultatais, P. K. yra praleidęs daug pamokų be pateisinamų priežasčių, o antrojo pusmečio pamokų beveik nelankė (charakteristika surašyta 2009-05-12) (b. l. 80), 2009-03-01 baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) (b. l. 112).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurio metu buvo naudojamas fizinis smurtas, veikė kartu su kitais asmenimis, jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kaltinant E. M. padarius nesunkų bei apysunkį nusikaltimus nuosavybei, tačiau kaltinamasis neteistas, daugiau jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nevyksta, per paskutinius beveik keturis metu daugiau jokių nusikaltimų nėra padaręs, nagrinėjamą nusikaltimą padarė tik neseniai būdamas sulaukęs 18 metų, prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, paskutiniu metu, gyvenant kartu, dirbo ir išlaikė savo būsimą žmoną, kuri laukiasi jų bendro vaiko, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. M. už nusikaltimą sankcijoje numatytą arešto bausmę, nustatant bausmės dydį, atsižvelgus, kad jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena byla dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, didesnį, nei sankcijoje už minėtą nusikalstamą veiką numatytas arešto bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2013-06-17 iki 2013-06-26 (2 t., b. l. 166) bei nuo 2013-06-26 iki 2013-09-20 (2 t., b. 143, 147, 148).

Kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, nukentėjusieji bei liudytojai nebuvo apklausiami (jų parodymai buvo pagarsinti remiantis BPK 276 str. 5 d. tvarka), laikytina, kad iš esmės buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, skiriant bausmę, kaltinamajam taikytinos BK 64¹ str. nuostatos.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje Policijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patyrė 6221 Lt išlaidas dėl E. M. pargabenimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurios pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.), bei, vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., išieškotinos iš E. M..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad galutinė bausmė yra 54 (penkiasdešimt keturios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-17 iki 2013-09-20 bei laikyti, kad E. M. arešto bausmę yra atlikęs.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir E. M. paleisti teismo salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš E. M. proceso išlaidas – 6221 Lt (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną Lt) E. M. ekstradicijos išlaidų Policijos Departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).

Kratos metu iš kaltinamojo E. M. paimtus daiktus, nesančius daiktiniais įrodymais, esančius Kauno tardymo izoliatoriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – mobilaus ryšio telefoną, 2 vnt. SIM kortelių, 43,22 eurus, grąžinti kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.