Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-684-81/2010

2010 m. spalio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, nuteistųjų gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Reginai Atkočaitienei, nuteistajam A. F., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M. ir A. F. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-12 nuosprendžio, kuriuo:

G. M. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 6 d. 178 str. 4 d., padarymą laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose ir iki 2010-10-02 išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. F. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 24 str. 3 d. 178 str. 4 d., padarymą laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigotas nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose ir iki 2010-10-02 išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių su įpareigojimais nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose ir iki 2010-10-02 išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 13 (trylikos) MGL (1675 litų) bauda.

Nuosprendžiu nuteistas ir P. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

G. M. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 4 d., o A. F. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 24 str. 3 d. 178 str. 4 d., padarymą nes 2009-11-07 apie 14 val., UAB ,,Kilminė“ prekybos centre ,,Express-Market“, esančiame K. P. g. 6, Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, kurioje dalyvavo ir P. P., iš anksto susitarę iš parduotuvės pavogti svetimą turtą, P. P. ir G. M. į 50 Lt vertės prekybinį krepšelį su ratukais sudėjus įvairius maisto produktus ir gėrimus, bendros 144,32 Lt vertės, ir pastačius šį krepšelį ant grindų prie kasos, padėjo A. F. pavogti nedidelės vertės svetimą turtą, kuris, nesumokėjęs už prekes, šį prekybinį krepšelį su prekėmis išnešė pro kasas, tokiu būdu bendrais veiksmais pavogė nedidelės vertės svetimą turtą bendros 194,32 Lt vertės.

Nuosprendyje nepagrįstai atsisakyta pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jis davė išsamius parodymus, todėl teismas turėjo nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją įvertinti kaip reikalaujama LR BK 54 ir 61 straipsniuose. Teismas, nenustatęs ir neįvertinęs jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jį nuteisė per griežtai. Nedidelis nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis byloja, jog BK 41 str. išvardintų tikslų pasiekimui tokia bausmė nėra būtina.

Materialinė žala atlyginta, nusikalstama veika realių neigiamų pasekmių nesukėlė, jos buvo minimalios. Kadangi baudžiamasis nusižengimas buvo turtinio pobūdžio, todėl bet kuriuo atveju būtų teisinga jam už nurodytąją nusikalstamą veiką skirti būtent materialaus pobūdžio sankciją - baudą, kokia ir yra numatyta BK 178 str. 4 dalies sankcijoje. Jis praeityje neteistas, inkriminuotoje veikoje jo vaidmuo buvo antraeilis – padėjėjas. Bauda visiškai atitiktų ir visuomenės interesus.

Nuosprendyje nepagrįstai atsisakyta pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas turėjo nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją įvertinti kaip reikalaujama LR BK 54 ir 61 straipsniuose.

Nusikalstama veika realių neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl būtų teisinga jam už nurodytąją nusikalstamą veiką skirti materialaus pobūdžio sankciją - baudą, kokia ir yra numatyta BK 178 str. 4 dalies sankcijoje. Bauda visiškai atitiktų ir visuomenės interesus.

Nors jis buvo nusikaltęs ir praeityje, tačiau teigiamas išvadas iš savo nusikalstamo elgesio padarė, daugiau nebenusikals.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo A. F. ir gynėjų, prašiusių apeliacinius skundus dėl juose išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų G. M. ir A. F. apeliaciniai skundai turi būti atmesti.

Nuteistųjų apeliacinių skundų prašymai ir teiginiai iš esmės sutampa, todėl teismas apeliacinių skundų vienodus teiginius nagrinės kartu, dėl jų pasisakys tik vieną kartą.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose prašo jų atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jie prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tokie prašymai atmetami kaip nepagrįsti, nes nuteistųjų visiško ir nuoširdaus prisipažinimo nebuvo. Nuteistieji A. F. G. M. teisme duodami parodymus vengė pripažinti susitarimą bendrininkų grupėje padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistais A. F. teisme duodamas parodymus teigė, kad bendrininkai nežinojo, jog jis pavogs krepšelį su maistu (t. 2, b.l. 105). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistais teigė, kad dar prie prekybos centro su draugais susitarė, kad krepšelį su maistu, paliktą prie kasų, jis pavogs (t. 1, b.l. 420). Nuteistais G. M. duodamas parodymus teisme teigė, kad A. F. prašė pridėti maisto į krepšelį. Kai krepšelį paliko prie kasų, jį kažkas pavogė. Krepšelį jis pamatė mašinoje, moralizavo A. F., kad šis negerai pasielgė (t. 2, b.l. 106). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistais G. M. parodė, kad su A. F. ir P. P. susitarė, jog parduotuvėje jis ir P. P. pridėję prekių į krepšelį jį paliks prie kasų, o A. F. jį išnes (t. 2, b.l. 68). Iš teisme duotų parodymų matyti, kad nuteistieji vengia pripažinti buvus susitarimui padaryti nusikalstamą veiką – vagystę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nevengia duoti išsamių parodymų, o jei nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas, bendrininkavimo susitarimą. Nėra pagrindo G. M. ir A. F. duotus parodymus vertinti kaip visišką prisipažinimą dėl bendrininkų grupe padarytos nusikalstamos veikos. Apeliantų prašymai pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atmetami kaip nepagrįsti.

Negali būti tenkinamas nuteistojo A. F. apeliacinio skundo prašymas laisvės apribojimo bausmę pakeisti į baudą, nes jis šiuo 2010-07-12 nuosprendžiu nuteistas už analogišką baudžiamąjį nusižengimą, kurį padarė esant neišnykus teistumui. 2006-06-30 ir 2007-10-17 nuosprendžiais jis buvo nuteistas baudomis, kurios iki šiol nesumokėtos. Akivaizdu, kad ankstesniais dviem nuosprendžiais paskirtų bausmių – baudų nuteistais savanoriškai nevykdo, todėl nėra pagrindo trečią kartą jam skirti tokią pačią bausmės rūšį, kurios savanorišką vykdymą jis ignoruoja. Laisvės apribojimo bausmė paskirta teisingai, ją keisti apeliacinio skundo nepagrįstais teiginiais, nėra pagrindo.

Nuteistais G. M. taip pat nepagrįstai prašo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į baudą, jo prašymas negali būti tenkinamas. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant grupe, kurioje bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis. Nors jis ir teisiamas primą kartą, tačiau bendrininkavimas yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurią įvertinęs teismas visiems bendrininkams pagrįstai paskyrė vienodos rūšies bausmes, jų dydžius individualizuodamas įvertinęs bendrininkų rūšis. Nuteistasis G. M. nuteistas kaip nusikalstamos veikos padėjėjas, teismas į šią ir kitas jam palankias aplinkybė atsižvelgė, todėl paskyrė švelnesnę bausmę, nei vykdytojui. Bausmės rūšis už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkta tinkama, nėra aiškiai per griežta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2005 m. bir­že­lio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ išaiškinta, kad ne­tei­sin­ga baus­me pri­pa­žįs­ta­ma to­kia baus­mė, ku­ri sa­vo rū­ši­mi ar dy­džiu yra aiš­kiai per švel­ni ar per griež­ta. Ap­skųs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džiai gali būti keičiami tik ta­da, kai paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga. Šiuo atveju bausmė atitinka teisingumo principą, leis pasiekti bausmės tikslus.

Be to, svarbu pažymėti, kad nuteistais G. M. niekur nedirba, byloje nėra duomenų, kad jis turi legalių pajamų iš kurių galėtų sumokėti baudą. Teismas skirdamas bausmę turi įvertinti ir jos įvykdymo galimybę. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad bauda savanoriškai būtų įvykdyta, todėl ją taikyti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra. Nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, individualizuotos, atitinka bausmių paskirtį, numatytą LR BK 41 str..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų G. M. ir A. F. apeliacinius skundus atmesti.