Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutarties, kuria D. P. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. V. , M. V. ir Ž. B. , iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, bei kartu su kitais organizuotos grupės nariais: R. Č. ir E. Č. , iš anksto susitarusiais daryti kelis nusikaltimus – turto prievartavimus, ir pasiskirsčiusiais vaidmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo, G. V. , M. V. , Ž. D. , R. Č. ir E. Č. naudai vertė kitus asmenis perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusiuosius panaudoti fizinį smurtą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d.

Be to, D. P. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. V. , M. V. ir Ž. B. , iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai G. V. ir Ž. D. naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, panaudodamas prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d.

Be to, kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. V. , M. V. ir Ž. D. , iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir Ž. D. naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, panaudodamas prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d.

Taip pat D. P. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. V. , M. V. ir Ž. B. , iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, būdamas suimtas, terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis. Tokiais savo tyčiniais veiksmais D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 239 str. 1 d.

D. P. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo sulaikytas 2005 m. rugsėjo 8 d. ir jam paskirta kardomi priemonė – suėmimas., kurio terminas vėliau buvo tęsiamas.

2006 m. kovo 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas D. P. suėmimą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog yra duomenų, kad D. P. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, už kuriuos gresia laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriami prie BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų aplinkybių“, todėl kaltinamasis būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali slapstytis nuo teismo. Nutartyje taip pat nurodoma, kad D. P. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, jo nusikaltimai buvo daromi sistemingai, o iš nusikalstamų veikų buvo pelnomasi, todėl pagrįstai manoma, kad būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus.

D. P. skunde nurodo, kad prokuroro pareiškimo argumentai dėl to, kad jis gali slapstytis yra nepagrįsti, nes jam būnant laisvėje 2005-06-29 iki 2005-09-08 nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo nesislapstė. Be to, jokio pelno iš nusikalstamų veikų neturėjo, teisme davė parodymus ir yra suinteresuotas greita bylos baigtimi. Teigia, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Prašo jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti, gynėja prašo skundą patenkinti.

Kaltinamojo D. P. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą D. P. nepažeidė šios kardomosios priemonės suėmimo pratęsimui keliamų reikalavimų. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. D. P. kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatoma reali laisvės atėmimo bausmė, jis anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jo nusikalstami veiksmai buvo sistemingi, kas rodo, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog būdamas laisvėje D. P. gali daryti naujus nusikaltimus pagrįsta. Tokia teismo išvada neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatoms.

Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodyta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nes jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis arba jam gręsiančios bausmės griežtumas negali būti pripažinti įtikinamais pratęsti suėmimo terminą. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartyje nurodo, kad kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama prie BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų aplinkybių“, kurioms esant kaltinamasis būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios bausmės gali slapstytis nuo teismo. Tokia apygardos teismo išvada yra motyvuota ir pagrįsta, ir neprieštarauja minėto Senato nutarimo 8 dalies nuostatoms. Byloje vis dėlto nėra objektyvių duomenų, kad D. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau, esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, šioje dalyje keisti teismo nutartį nėra pagrindo.

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, vyksta bylos nagrinėjimas teisme, todėl kardomoji priemonė (suėmimas) yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Kitaip taikyti BPK 119 str. nuostatas šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Skunde išdėstyti argumentai, kad D. P. nežada slėptis ir iš nusikalstamos veikos nesipelnė, yra reikšmingi nustatant ar kaltinamasis slėpsis nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei parenkant konkrečią kardomosios priemonės rūšį. Tačiau nurodytos aplinkybės, pačios savaime negali būti pakankama priežastimi griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas negali vertinti byloje surinktų įrodymų ir spręsti dėl apelianto kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Bylos išnagrinėjimas teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, jos nagrinėjimo vilkinimo faktų nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad per laikotarpį nuo kardomosios priemonės paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę D. P. pratęsti šios kardomosios priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. P. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.