Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. S. (toliau – I. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, galiojusi redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) 124 straipsnio 6 dalyje, už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 5 d., apie 21.41 val., Kauno r. sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 97 – ajame kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas 128 km/h greičiu. Įvertinus prietaiso paklaidą, leistiną greitį viršijo 56 km/h. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus.Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą I. S. skirta administracinė nuobauda – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams. Apeliaciniu skundu I. S. prašo pakeisti 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir netaikyti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti šią nutarimu paskirtą nuobaudą.Apeliantas teigia, kad analizuojamo kelių eismo taisyklių pažeidimo metu jis leistiną greitį viršijo ne miesto gatvėje, o magistraliniame kelyje, norėdamas išvengti susidariusios avarinės situacijos, kadangi atliekant lenkimo manevrą buvo ,,spaudžiamas“ kito lenkiančio automobilio. Be to, jam buvo likę tik keli mėnesiai iki dviejų metų vairavimo stažo. Apeliaciniu skundu pažymima ir tai, kad apeliantas mokosi (duomenys neskelbtini). inžinerijos fakultete, dieninėse studijose. Mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, sąžiningas, universiteto bendruomenėje padedantis renginių metu. Apelianto teigimu, jis gyvena su tėvais Kauno rajone, kurie turi nustatytą neįgalumą, jais rūpinasi, veža į gydymo įstaigas. Vairuotojo pažymėjimas apeliantui reikalingas dėl tolimo atstumo tarp gyvenamosios vietos ir mokymosi bei gydymo įstaigų. Apeliantas teigia, kad labai gailisi padaręs pažeidimą, yra sumokėjęs jam skirtą baudą ir išklausęs papildomus vairuotojų kursus.Nurodoma, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinės teisės pažeidimas. Apelianto manymu išvardintos aplinkybės, sudarė pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. S. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju ATPK 124 straipsnio 6 dalies nuostatas atitinka ANK 416 straipsnio 6 dalies nuostatos, kurios įtvirtina, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be to, ANK 416 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Tuo tarpu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK numatė, kad minėtas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones nuo vieno iki šešių mėnesių, pradedantiesiems vairuotojams baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo vienerių iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Kadangi ATPK numatė švelnesnę atsakomybę, I. S. veiksmų perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, o vertinant pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovaujamasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį. Ginčo dėl šio pažeidimo bei jo kvalifikacijos nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl I. S. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, neturi teisinio pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda, (teisės vairuoti atėmimas), yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame administracinių nusižengimų kodekse.Bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ straipsnio pagrindu, pagal kurį organas (pareigūnas) nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas nuobaudą I. S., atsižvelgė į tai, kad administracinėmis nuobaudomis jis nėra baustas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino nuoširdų gailėjimąsi, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismui buvo žinomos ir aplinkybės susiję su jo mokslu, gyvenamąja vieta, tėvų sveikata. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 2 straipsnio 38 punktą, apylinkės teismas vertino ne tik padarytą administracinės teisės pažeidimą, bet ir tai, kad apeliantas vadovaujantis įstatymu yra pradedantysis vairuotojas, t. y. asmuo neturintis dviejų metų vairavimo stažo. Ši aplinkybė suponuoja į tai, kad vairuotojui taikomi leistino greičio apribojimai (KET 134 punktas). Kiekvieno vairuotojo pareiga yra laikytis Kelių eismo taisyklių, jų nepažeidinėti, taip pat nesukelti situacijų, galinčių sukelti neigiamus padarinius visuomenei. Nagrinėjamu atveju įvertinus visumą aukščiau paminėtų bei apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, pirmos instancijos teismo išdėstytus argumentus dėl I. S. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, trukmės bei rūšies, nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba sutrumpinti šios specialios teisės atėmimo terminą. Priešingos išvados nei apylinkės teismo nutarime, apygardos teismui neleidžia daryti ir I. S. išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo veikla (studijomis) ir šeimos padėtimi (abu tėvai iš dalies nedarbingi) bei gyvenamąja vieta (gyvena Kauno rajone). Priešingai nei tai suvokia apeliantas, minimos aplinkybės nėra išimtinės bei ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji. Pagrindžiant šią išvadą akcentuotina, jog sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikla siejama su būtinybe vairuoti transporto priemonę, panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, išskirtinai lemiančia švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios situacijos vertinimas neatitiktų asmenų prieš įstatymą lygybės principo, taip pat neatskleistų ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pabrėžtina tai, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti.Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, pateiktų įrodymų kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į paties apelianto padaryto pažeidimo vertinimą. Apeliantas teigia, kad pripažįsta kaltę ir labai gailisi, kaip įrodymus pateikia mokėjimo nurodymą, kuriame atsispindi paskirtos baudos apmokėjimas, taip pat informacija apie išklausytus papildomus vairavimo kursus. Pažymėtina, kad pateikti dokumentai patys savaime neįrodo, kad pažeidėjas supranta savo veiksmų neigiamą pusę ir gailisi, kadangi baudos sumokėjimas ir išklausyti kursai yra pasekmės atsiradusios, dėl padaryto nusižengimo, bet ne kaltės pripažinimas. Iš apeliacinio skundo argumentų matoma, kad I. S. vis tik pilnai nesupranta savo veiksmų keliamos grėsmės sau ir aplinkiniams, kadangi dėl susiklosčiusios situacijos linkęs kaltinti kitus, tačiau ne save patį. Apeliaciniu skundu teigiama, kad lenkimo manevrą darė, dėl lėtai priešais jį važiavusios transporto priemonės, spaudžiamas iš paskos važiavusio automobilio, todėl akivaizdu jog I. S. neįvertino, jog jam kaip pradedančiajam vairuotojui taikomi greičio apribojimai, tame tarpe ir atliekant lenkimo manevrą. Pažymėtina ir tai, kad savo pirminiame paaiškinime pažeidimo padarymo priežastis apeliantas buvo nurodęs kitokias. Pažeidėjas apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, jog iki dviejų metų stažo jam buvo likę tik keli mėnesiai, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nesilaikyti reikalavimų, keliamų pradedantiesiems vairuotojams ir bendrų Kelių eismo taisyklių. Apelianto argumentas, kad greitis viršytas ne miesto gatvėje, o magistraliniame kelyje, nerodo mažesnio veikos pavojingumo. Pabrėžtina, kad greičio ribojimai taikomi tiek miesto gatvėse, tiek magistraliniuose keliuose. Vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, nepaisant kokio tipo keliu važiuoja. Šis apeliacinio skundo argumentas nesuponuoja į galimybę viršyti leistiną greitį ar taikyti mažesnę nuobaudą, nei ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta. Pažymėtina, kad pažeidėjas transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu, esant blogam matomumui ir lyjant lietui, tokiu atveju akivaizdu, kad eismo sąlygos yra prastesnės ir pavojingesnės nei įprasta. Nepatyrusio vairuotojo greičio viršijimas esant tokioms sąlygoms rodo ypatingai neatsakingą pažeidėjo požiūrį į eismo ir jo dalyvių saugumą, todėl apeliantas, turi prisiimti visų tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką. Žinodamas, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam apeliaciniame skunde išdėstytus nepatogumus bei neigiamas pasekmes, pažeidėjas turėjo būti ypač atsakingas ir suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. To nepadaręs, jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl apelianto ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą kad byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti apeliantui papildomos nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo ar teisės atėmimo terminą skirti mažesnį nei sankcijoje numatytas. Apeliantui paskirta nuobauda yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.