Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B., asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai, specialistui J. M. P., išnagrinėjusi T. B. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2016-10-09 apie 21.02 val., Tūkstantmečio – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,51 promilės girtumo laipsnis, buvo neatsargus ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė važiuojantį gretima eismo juosta ta pačia kryptimi automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus (Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 3 d. bei 426 str. 1 d.).

Apklaustas teisme T. B. parodė, kad atsimena, jog futbolą baigė 18,30 val., po pirties nuvažiavo į „Katpėdėlę“, suvalgė picą, išgėrė vieną bokalą alaus, kurį gėrė gal 40 min. ir 20.50 val. išvažiavo. Važiavo Vakariniu aplinkkeliu link Dariaus ir Girėno g. pakilimo. Nuo Katpedėlės važiuojant degė vien žali šviesoforai. Gal 7 minutės iki tos vietos. Apvažinėjo mašiną, buvo lyg kažkoks garsas, bet su greičiu dėže kažkokios problemos, toks garsas kaip perjungiant bėgius, tai nesuprato kas buvo. Nuvažiavus 1,5 km pastebėjo, kad kažkas mirksi ilgomis šviesomis. Jis, T. B. sustojo, kitas vairuotojas pasakė, kad jis, T. B. jį kliudė, parodė dureles ir nulenktą veidrodėlį. Jis, T. B. pažiūrėjo į savo mašiną, pastebėjo, kad buvo įlenktas sparnas keleivio pusėje. Net minties nebuvo, kad kliudė mašiną. Gal minutės bėgyje pamatė, kad vejasi ir mirksi. Asmuo pagalvojo, kad jis, T. B. bėga nuo jo, todėl iškvietė policiją. Atvažiavo policija, T. B. surūkė cigaretę, kai sužaidė futbolą, po to nuvažiuojant surūkė, po to po įvykio surūkė gal 2 cigaretes ir po pūtimo į alkotesterį gal 6 ar 5 cigaretes per valandą surūkė. Pareigūnai jam, T. B. padavė su uždėtu alkotesterio antgaliu alkotesterį ir liepė pūsti. Ar buvo pakuotėje nematė, pats iš pakuotės neišėmė antgalio. Pūsti jis, T. B. neatsisakė ir pripūtė. Dėl įvykio iki šiol nelabai supranta ar jį kliudė ar pastarasis vairuotojas kliudė jį, T. B.. Nepajuto, kad būtų kas atsitikę. Tik pareigūnai taip pasakė, kad taip įvyko. Nukentėjusiojo mašinos įbrėžimai buvo ir kitame šone. Narkologiniame buvo po 2 val. po pūtimo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017-02-20 rašto matyti, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 ‰ etilo alkoholio, o per 1 val. 56 min. (nuo 2016-10-09 21.19 val. iki 23.15 val.) - 0,19-0,48 ‰, todėl T. B. kraujyje 2016-10-09 21.19 val. galėjo būti 0,49-0,75 ‰ etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris, amžius ir lytis esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. VTMT neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2017-01-24 rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnams įskaitų laikymą organizuoja įstaigos komisija. Pareigūnams įskaitą laikyti pakanka vieną kartą. Alkotesterio Lion Alcometer 500 Nr. 19152 patikra buvo atlikta 2016-06-14. Patikros sertifikatas galioja iki 2016-12-14. Nuo patikros iki to laiko kai buvo tikrinamas T. B. blaivumas alkotesteris buvo naudotas 36 kartus.

Vilniaus apskrities Patrulių rinktinės 2 kuopos įskaitų laikymo žiniaraščio 2014-11-26 duomenimis, patrulis R. P. susipažinęs su alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter-500“ naudojimu, įskaita įskaityta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. B. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 9 d. apie 21.02 val. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, privatus fizinis asmuo 2016-10-09 21.02 val., pranešė, jog pranešėjo automobilį kliudė automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir bando bėgti, pranešėjas važiuoja paskui, policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad važiuoja automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkęs į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė šalintis iš eismo įvykio vietos, apie 21.12 val., po kurio laiko gavo patikslinimą, kad automobiliai sustojo Eišiškių – Metalo gatvių sankryžoje, vairuotojui T. B. 2016-10-09 alkoholio matuokliu „Lion alcolmeter“ 500 Nr. 19152 buvo nustatytas 0,51 promilių neblaivumas.

Byloje pateiktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1133, kuriame nurodyta, kad T. B. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDN-0175 2016-10-09 23.13 val. rasta 0,25 promilės etilo alkoholio, 23.15 val. paimta 5 ml kraujo, kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio, išvada: T. B. vartojęs alkoholį, alkoholio koncentracija kraujyje medicininės apžiūros metu nesiekia draudžiamo kiekio.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7220/2016(01) matyti, kad T. B. kraujas paimtas 2016-10-09 23.15 val., T. B. kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio.

Visgi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir atliktos medicininės apžiūros rezultatai yra skirtingi, todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Šiuo atveju patikrinimas medicinos įstaigoje atliktas po tam tikro laiko tarpo (po 1 valandos 56 minučių). Todėl vertinta ta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis. Darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo.

Teismas nustatyti, ar policijos darbuotojų alkotesteriu atlikto tyrimo rezultatai ir medicinos įstaigoje atlikti neblaivumo patikrinimo tyrimai nėra prieštaringi, atitinka realų alkoholio kiekio organizme sumažėjimą per tokį laikotarpį į teismo posėdį pasikvietė specialistą J. M. P., kuris paaiškino, kad skirtumas tarp alkotesterio ir kraujo paėmimo grubiai tariant 2 val. Medicinoje priimta, kad per valandą alkoholio sumažėja nemažiau kaip 0,1, viršutinė riba įvairi, bet įprastai 0,2. Per 2 val. nuo 0,2 iki 0,4. Jei pagal alkotesterio parodymus antras nustatymas po 2 val., tai ta pati aritmetika. Prieš 2 val. turėjo būti 0,45 arba iki 0,65. Fizinė asmens būklė įtakoja kraujo mėginių rezultatus. Svoris, maisto kiekis skrandyje, žvelgiama kai skaičiuojama nuo išgerto alkoholio kiekio kokia gali būti koncentracija kraujyje. Jei būtų asmuo dažniau vartojantis alkoholį, tai greičiau skaidytųsi. Ne visada atitinka alkotesterio parodymai ištyrus kraują. Kiek oro iškvepiame iš plaučių, kaip jo įkvepiame. Rūkymas šiek tiek turi įtakos. Jei fizinis krūvis didesnis, didesnė intensyvesnė medžiagų apykaita, tai ir temperatūra pakyla ir paspartėja alkoholio išsiskyrimas. Kai yra išgerta alkoholio, tai esant fiziniam krūviui jis sparčiau mažėja. Alkoholis juk iš karto nesuleistas į kraują, kai išgeriame apie 5-dalis absorbuojasi skrandyje, kita dalis žarnyne, jei skrandyje yra maisto, tada kol neapvirškinamas maistas tol neina į žarnyną. Jei geriame į tuščią skrandį tada girtėjimas greitesnis.

Teismas šiuo atžvilgiu vertina ir kitas svarbias aplinkybes. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas apie 21.02 val., o iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad T. B. neblaivumas su alkotesteriu buvo nustatinėjamas 21.19 val. T. B. nurodė, kad suvalgė picą „Katpėdėlė“, išgėrė vieną bokalą alaus, kurį gėrė gal 40 min., ir 20.50 val. išvažiavo. Liudytojas M. U. nurodė, kad jis atvyko po valandos ar pusantros, nuo pirmo pranešimo iki patikrinimo praėjo 20 min. Liudytojas R. P. parodė, kad 10 min. praėjo laiko tarpas nuo to kai sustabdė ir padavė pūsti T. B..

T. B. gynyba teigė, jog T. B. blaivumas alkotesteriu 2016-10-09 vakare buvo tikrintas praėjus mažiau nei 20 minučių nuo alkoholio, kitų gėrimų gėrimo, valgymo, rūkymo, nei yra būtina, siekiant užtikrinti, kad alkotesterio duomenys būtų teisingi.

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcolmeter“ 500 naudotojo instrukcijos matyti, kad būtina įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. teismo posėdyje tvirtino, kad jis suvalgė picą, išgėrė vieną bokalą alaus, kurį gėrė gal 40 min., ir 20.50 val. išvažiavo. Atvažiavo policija, jis, T. B. surūkė dvi ar vieną, ar tris cigaretes. Pareigūnai jam, T. B. padavė alkotesterį su uždėtu alkotesterio antgaliu ir liepė pūsti. T. B. nurodytą aplinkybę, jog iki atliekant jo blaivumo testą alkotesteriu surūkė 2-3 cigaretes paneigia policijos pareigūno R. P. parodymai, kad T. B. rūkė po patikrinimo alkotesteriu, policijos pareigūno A. V. parodymai, kad atvažiavę rado užvestą automobilį, vairuotojas buvo išėjęs iki miškelio, ką pastarasis ten darė nežino, gal rūkė, prie jo atrodo T. B. nerūkė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad T. B. teisme teigė, jog gėrė alų gal 40 min., išvažiavo iš „Katpėdėlė“ 20.50 val., automobilį T. B. vairavo ir sukėlė eismo įvykį apie 21.02 val., todėl pareigūnai tikrindami T. B. girtumą nepažeidė alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcolmeter“ 500 naudotojo instrukcijos, kadangi matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15-20 minučių, tik po to, kai buvo pavalgyta ir išgerta, ir nerūkė bent dvi minutes, šiuo nagrinėjamu atveju, T. B. buvo išgėręs alaus iki 20.50 val., alkotesteriu patikrintas 21.19 val., kas leidžia daryti išvadą, kad T. B. blaivumas buvo tikrintas praėjus 29 minutės nuo alkoholio vartojimo, valgymo, rūkymo.

T. B. gynyba iškėlė klausimą ar alkotesteryje laikas nustatytas tiksliai, pagal kokį laikrodį jis nustatytas, kas ir kada jį nustatė, kada tikrino šio nustatymo teisingumą, pasak gynėjo, alkotesterio modelis, kuriuo buvo tikrintas T. B. girtumas, yra senas, nors dar vis naudojamas, tačiau tam reikia atskiro akumuliatoriaus (šiuolaikiniams alkotesteriams jo nereikia) (nežinom kaip nepilnai įkrautas akumuliatorius įtakoja alkotesterio rodmenis), laidų, jungiant jį prie spausdintuvo (šiuolaikiniai alkotesteriai rodmenis išspausdina patys) ir pan. Taip pat akcentavo, kad pagal alkotesterio naudojimo taisykles, būtina reguliariai patikrinti alkotesterio kalibravimo tikslumą, alkotesterių kalibravimas, priklausomai nuo alkotesterių tipo, turi būti atliekamas kas 6-12 mėnesių arba atlikus tam tikrą testų skaičių, todėl mano, kad T. B. blaivumas buvo tikrinamas nekalibruotu alkotesteriu – nepatikimu prietaisu.

Policijos pareigūnas R. P. teisme paaiškino, kad nors ir alkotesteris Lion alcolmeter 500 senesnis, alkotesteris jau buvo įkrautas, sujungė laidus, kad pūtimas praeitų iki galo, kad išspausdintų čekį. Antgalius atplėšė prie jo akių. Antgaliai kartu su alkotesteriu toje pačioje dėžėje. Kiekvieną dieną išduoda alkotesterį. Tada asmeniškai paduoda pūsti. Iš pirmo karto įpūtė, antrą kartą neprašė pūsti. Buvo nustatytas asmeniui girtumas, iš karto fiksuoja alkotesteriu. Šalia jo užpildė čekį, T. B. pasirašė, buvo ramus. Jis, R. P. tik gali patikrinti ar yra antgaliai, ar jis pakrautas. Nemato kas paruošia alkotesterius, budėtojai ruošia. Policijos pareigūnas A. V. teisme paaiškino, kad alkotesteriai keičiasi kiekvieną kartą. Darbui alkotesterius išduoda budėtojai, patys tik patikrina ar alkotesteris turi visas dalis. Alkotesterius nereikia krauti. Kai paima alkotesterį pasirašo pas budėtoją, grįžus priduoda. Negali atsakyti ar alkotesteriai naujesni, jie vienodų galimybių.

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2017-01-24 rašto matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnams įskaitų laikymą organizuoja įstaigos komisija. Pareigūnams įskaitą laikyti pakanka vieną kartą. Alkotesterio Lion Alcometer 500 Nr. 19152 patikra buvo atlikta 2016-06-14. Patikros sertifikatas galioja iki 2016-12-14. Nuo patikros iki to laiko kai buvo tikrinamas T. B. blaivumas alkotesteris buvo naudotas 36 kartus. Iš Vilniaus apskrities Patrulių rinktinės 2 kuopos įskaitų laikymo žiniaraščio 2014-11-26 matyti, kad patrulis R. P. susipažinęs su alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter-500“ naudojimu, įskaita įskaityta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. B. neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu „Lion alcolmeter“ 500 Nr. 19152, T. B. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,51 promilės alkoholio koncentracija. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra minėto alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, jog patikros sertifikatas išduotas 2016-06-14 ir galioja iki 2016-12-14. T. B. neblaivumas buvo tikrintas 2016-10-09, taigi patikros sertifikatas galiojo. Todėl darytina išvada, jog T. B. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu ir patikimumu. Taip pat pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. alkoholio matavimo prietaiso „Lion alcolmeter“ 500 akte pasirašė, alkotesterio parodymų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu T. B. neginčijo, T. B. teisme, nurodė, kad buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Kreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. B. paaiškino, jog išgėrė du butelius alaus.

Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 0433432 matyti, kad nurodytos matavimo ribos ir tikslumas (0 ... 4,00) ‰ ± 5 %. Alkotesterio Lion alcolmeter 500 paklaida, kai alkotesterio rodmuo yra 0,51 promilės, yra ± 0,02 promilės. Taigi T. B. neblaivumo laipsnis įvertinus matavimų paklaidą (± 5 %) yra 0,487 promilės. Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio paklaidą ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad T. B. neblaivumas nors ir nežymiai, tačiau viršijo leistiną ribą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Minėtų taisyklių 5 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnai neprivalo pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Kaip minėta, byloje yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tikrinimo alkotesteriu rezultatai. Todėl darytina išvada, kad toks neblaivumo patikrinimas šiuo atveju buvo objektyviai galimas. Juo labiau, kad su alkotesterio parodymais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad, siekiant atlikti patikrinimą alkotesteriu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo panaudota neleistina prievarta ar kitos neteisėtos priemonės. Be to, liudytojas R. P. teigė, jog T. B. iš pirmo karto įpūtė, antrą kartą neprašė pūsti. Tai, jog T. B. policijos pareigūnai sudarė galimybę atlikti kraujo tyrimą tik praėjus beveik 2 valandoms nuo jo patikrinimo alkotesteriu, T. B. atsakomybės nešalina, nes byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai sąmoningai ilgai tyrė eismo įvykio aplinkybes, norėdami sudaryti T. B. kliūtis blaivumą patikrinti, tiriant jo kraujo mėginį.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017-02-20 rašto matyti, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 ‰ etilo alkoholio, o per 1 val. 56 min. (nuo 2016-10-09 21.19 val. iki 23.15 val.) - 0,19-0,48 ‰, todėl T. B. kraujyje 2016-10-09 21.19 val. galėjo būti 0,49-0,75 ‰ etilo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad T. B. kraujyje alkoholio kiekis viršija leistiną ribą. Kaip buvo minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Nežiūrint to, praėjus 1 valandai 56 minutėms nuo policijos pareigūno T. B. patikrinimo alkotesteriu, tiriamasis jau buvo prablaivėjęs, kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą apžiūrai, tačiau apžiūros metu iškvepiamame ore 23.15 val. alkotesteris rodė 0,25 promilės, o 23.15 val. paimtame T. B. kraujyje dar buvo rasta 0,30 promilės etilo alkoholio. Visi kiekybiniai testai, atlikti apžiūros metu patvirtina, kad policijos tikrinimo metu alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje buvo didesnė ir viršijo leistiną normą, tą ir parodė 2016-10-09 21.19 val. atliktas policijos testas. Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas T. B. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją ar turėtų kokių nors gedimų. Taip pat nėra duomenų, kad T. B. ir jo blaivumą tikrinusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeisimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Šiuo atveju, byloje nėra įrodymų, jog pirminio policijos pareigūno atlikto patikrinimo alkoholio matuokliu metu T. B. buvo blaivus, o netikėti policijos naudoto matuoklio rodmenimis nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog T. B. 2016-10-09 apie 21.02 val., Tūkstantmečio – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,51 promilės girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu; 101 p., numatantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. T. B. neigė sukėlęs eismo įvykį, nepajuto, kad būtų kas atsitikę, tik pareigūnai pasakė, kad taip įvyko. Tokius T. B. parodymus paneigia tiesiogiai vairavimo aplinkybes mačiusio nukentėjusiojo J. S. parodymai, jog jis važiavo pirma eismo juosta, Tūkstantmečio g., T. B. išvažiavo iš antros eismo juostos, pastarąjį užnešė ir trenkėsi jam į šoną ir nuvažiavo. Buvo kontaktas, smūgis. Jis, J. S. bandė T. B. vytis, T. B. bandė užsukti, bet nebuvo išvažiavimo ir sustojo. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina J. S., J. M. P., R. P., M. U., A. V., L. P., E. J., A. Ž. paaiškinimai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio M. U. ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. V. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelė.

T. B. surašytas protokolas ir dėl padaryto pažeidimo, kuris įvykio metu atitiko Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Įvykio metu galiojusioje ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad T. B. padarė eismo įvykį, pažeidė KET 14 p., 101 p. KET 219 p. nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Pagal įvykio metu galiojusią ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Pats T. B. paaiškino, kad apvažinėjo automobilį, buvo lyg kažkoks garsas, bet automobiliui yra kažkokios problemos su greičių dėže, buvo toks garsas kaip perjungiant bėgius, todėl nesuprato kas buvo, net minties nebuvo, kad kliudė kitą automobilį. Tai, kad T. B. turėjo suprasti, jog sukėlė eismo įvykį iš dalies patvirtina ir pačio T. B. parodymai, jog buvo kažkoks garsas, toks garsas kaip perjungiant bėgius, bei nukentėjusiojo J. S. parodymai, jog T. B. automobilį užnešė ir trenkėsi į jo automobilio šoną, buvo kontaktas, smūgis, T. B. po to kai buvo patikrintas pastarojo blaivumas, pasakė, kad bandė pabėgti. Eismo įvykio vietos schemoje (papildomi duomenys apie įvykį) užfiksuota, jog Tūkstantmečio – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, automobiliui „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, o automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas. Fotolentelėje prie bylos medžiagos užfiksuoti automobilių „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, ant automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), net ir tamsiu paros matu akivaizdžiai matyti apgadinimai ant galinės kairės pusės durų, automobilio „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis nulenktas. Tai, kad automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos galinės kairės pusės durys, o automobiliui „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulenktas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, akivaizdu, kad tokius automobilių apgadinimus turėtų pamatyti kiekvienas pastabus vairuotojas. Apklaustas teisme liudytojas M. U. parodė, kad T. B. negalėjo paaiškinti kaip įvyko, kad kliudė automobilį, pasakė, kad susidūrimo nepajuto, bet išgirdo kažkokį garsą, abiejų automobilių veidrodėliai buvo nulenkti, pagal sugadinimų pobūdį turėjo pajusti, kad buvo susidūrimas, juolab, kad T. B. sakė, kad matė šalia važiuojantį automobilį. Tiek iš automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo pobūdžio, tiek iš nukentėjusiojo J. S. parodymų, liudytojo M. U. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai buvo aiškiai matomi, pats T. B. teisme paaiškino, kad kai jis sustojo, kitas vairuotojas parodė dureles ir nulenktą veidrodėlį, akivaizdu, kad automobilio veidrodėlis užsilenkė nuo kontakto. Tačiau T. B. automobilių kontaktą ignoravo ir įvykio vietos pasišalino. Dėl išdėstyto teismas vertina, kad T. B. aiškinimas, jog jam nebuvo net minties, kad kliudė automobilį yra pasirinkta gynybinė taktika. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis buvo akivaizdus ir pastebimas. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau T. B. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo. Kreiptinas dėmesys, kad T. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, todėl siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad T. B. padarė pažeidimą, kuris įvykio metu atitiko LR ATPK 130 str. 1 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ,,Lietuvos draudimas“ apskaičiavo BMW 5 530 XD AUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuostolio sumą 525,73 eurų dėl minėto autoįvykio.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 426 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 punktu T. B. veiką dėl pasišalinimo būtina perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis ne tik numato švelnesnę baudos sankciją, bet ir galimybę, bet ne būtinybę pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę - specialios teisės atėmimą.

Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties, nustačius T. B. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu būtina perkvalifikuoti pagal naujo ANK 423 straipsnio 3 dalį. Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į ugdymo įstaigas, pas gydytojus, sutuoktinei medikų diagnozuota epilepsija, pastarajai dažnai reikalinga skubi pagalba, ypač naktimis, B. šeimos pajamos, kaip keturių asmenų šeimai, nėra didelės, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga T. B. pagal ANK 423 str. 3 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui, pagal ANK 426 str. 1 d. pažeidėjui skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 572 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 646 str., -

nutaria:

T. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirti 1200 eurų dydžio baudą ir ANK 423 straipsnio 4 dalies pagrindu teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

T. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 600 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus T. B. skirti galutinę 1200 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16062292731 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.