Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-750-598/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-02-07
Bylos Nr.: 1-750-598/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12232-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Banga Bartkienė
Kaltinamasis: T. N.
Nukentėjusysis: B. B.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-750-598/2025Proceso Nr. 1-01-1-12232-2024-1Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.5;1.1.8.1.1;1.1.8.12;1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3;1.1.10.1.1;1.2.4.6.2.1 1.2.14.5.1;1.2.18.2;1.2.18.3;2.1.8; 2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.4.2;2.3.6.4.5.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 7 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Eglei Tamulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei A. K., kaltinamajam T. N., nukentėjusiajai B. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 dalį 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 16 parų arešto bausmė; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams ir turto konfiskavimas. 2024 m. rugpjūčio 26 d. bausmę atlikęs. 2020 m. rugsėjo 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminui.

2) 2023 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹str.1d., 64¹ str. areštas 60 parų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 m. 6 mėn. 2023 m. rugsėjo 18 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones) Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. 2024 m. kovo 31 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų kartu su juo gyvenančia sugyventine B. B. metu, kambaryje tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip du kartus į veido sritį. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje rankomis sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų ir laikydamas už jų tempė ją į koridorių, po ko laikydamas už plaukų nutempė ją į virtuvę jėga sodino ją ant fotelio, o pastarajai nuo fotelio nuslydus ant grindų, jis rankomis sulenkęs per kelius gulėjusios ant grindų nukentėjusiosios kojas jomis smūgiavo jai į veidą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusiąją už dešinės rankos ištempė ją iš kambario į laiptinę. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai B. B. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešinės akies viršutiniame voke, smakre, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai B. B. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to jis, neteisėtai disponavimo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2024 m. gegužės 10 d. apie 16 val. 10 min., būdamas pas B. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo koridoriuje esančios spintelės pagrobė B. B. priklausančią piniginę su joje buvusia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. B. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai laikė ją prie savęs iki 2024 m. gegužės 12d. 18 val. 48 min.

Be to jis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, B. B. priklausantį turtą – 700 eurų, o būtent: 2024 m. gegužės 10 d. 16 val. 35 min. 15 sek. AB „(duomenys neskelbtini) banko“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – B. B. ir patikrino sąskaitos likutį.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 10 d. 16 val. 35 min. 28 sek. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją–B. B. ir iš sąskaitos išgrynino B. B. priklausančius 600 eurų.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 11 d. 09 val. 18 min. 12 sek. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę - banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją–B. B. ir patikrino sąskaitos likutį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 11 d. 09 val. 18 min. 32 sek. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją–B. B. ir iš sąskaitos išgrynino B. B. priklausančius 100 eurų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 11 d. 11 val. 26 min. 20 sek. Kaune, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), naudodamasis „Bolt“ programėle, pasirinko mokėjimo būdą ir taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją–B. B., inicijavo atsiskaitymą už pavėžėjimo paslaugas 3,20 eurų sumai, tačiau finansinė operacija buvo atmesta, nes kortelė buvo blokuota.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis T. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad su B. B. kartu gyvena beveik du metus, bendrų vaikų neturi. Ir šiuo metu gyvena kartu su nukentėjusiąja. Galimai 2023 m. kovo 31 d. vėlai vakare (duomenys neskelbtini), jo buvusiame bute, kuriame abu gyveno, kilo konfliktas, nes abu buvo neblaivūs. Konfliktas kilo virtuvėje, tęsėsi vonios kambaryje, po to vėl virtuvėje. Jis nukentėjusiajai sudavė 3-4 smūgius į veidą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusioji nebuvo nukritusi. Už plaukų nukentėjusiąją ištempė į bendrąjį koridorių (laiptinę). Taip elgėsi, nes norėjo nutraukti konfliktą. Nukentėjusioji išsikvietė mamą, kad ją pasiimtų. Konflikto metu bute buvo trejų metų nukentėjusios dukra, kuri miegojo kambaryje, kuriame muštynių nebuvo. Atvažiavus nukentėjusios mamai, jos išvažiavo. Iš sužalojimų akivaizdžiai matė, kad iš nosies bėgo kraujas, sutinka, kad galėjo padaryti sužalojimus, kuriuos konstatavo specialistas. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Be kaltinamojo T. N. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji B. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. N. yra sugyventinis su kuriuo kartu gyvena apie metus laiko jo bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jonavoje. Paskutiniu metu, ji apie tris mėnesius gyveno atskirai, t. y. išnuomotame bute, kadangi pykosi su T.. 2024 m. kovo 31 d. ji su T. būdami jo bute kartu vartojo alkoholinius gėrimus, abu buvo neblaivūs, pašalinių asmenų bute nebuvo. Išgertuvių metu abu susipyko ir T. staiga rankomis ėmė ją mušti, t. y. sudavinėjo smūgius jai į veido sritį, kiek tiksliai smūgių jis sudavė, pasakyti negali, tačiau jų buvo ne mažiau kaip du. Dėl suduotų smūgių iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji pradėjo verkti. Jie tarpusavyje stumdėsi, stumdantis jie abu atsidūrė virtuvėje, kur jis jai toliau sudavinėjo smūgius delnais į veidą. Būnant virtuvėje T. sugriebė ją už plaukų ir laikydamas už jų ją atsitempė į koridorių, tada vėl grįžo į virtuvę. Po to jai gulinčiai virtuvėje ant grindų jis sulenkęs jos abi kojas per kelius jomis smūgiavo jai į veidą. Konflikto metu ji skambino mamai prašė atvažiuoti jos pasiimti. Prisimena, kad T. prieš atvykstant jos mamai, sugriebęs ją už plaukų, ištempė ją iš buto į laiptinę, todėl ji beldė į buto duris, T. ją įsileido į namus. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją ir į medikus. Įvykio metu ji jautė fizinį skausmą ir patyrė sužalojimus. Civilinio ieškinio ji byloje nereikš. Teigia, kad T. ir anksčiau jos atžvilgiu yra naudojęs smurtą, tačiau ji į policiją nesikreipė (1 t., b. l. 38-41).

Liudytoja J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad B. B. yra jos dukra, kuri šiuo metu gyvena nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jai yra žinoma, kad B. gyveno su T.. 2024 m. kovo 31 d. apie 23.00 val. jai paskambinusi B. pasakė, kad T. ją sumušė ir prašė atvažiuoti jos pasiimti iš T. buto. Atvykusi pas T. į butą, jame rado apsiverkusią ir sumuštą B.. Ant jos veido matėsi kraujosruva. Ji B. parsivežė namo. Iš B. pasakojimų jai yra žinoma, kad T. jos atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą (1 t., b. l. 59-62, 63-66).

Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. K. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2024 m. kovo 31 d. apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), T. N., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tampė už plaukų, ranka kelis kartus trenkė į veidą savo sugyventinei B. B., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jai sužalojimus veido srityje (1 t., b. l. 3-10).

Policijos registruojamų įvykių registro (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenimis nustatoma, kad 2024 m. balandžio 1 d. 09.31 val. į Jonavos r. PK kreipėsi B. B., gim. (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad vakar namuose, apie 23.00 val. ją sumušė jos sugyventinis T. N. gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-21).

Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad nukentėjusioji B. B. pranešė, kad vakar, t. y. 2024 m. kovo 31 d. apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tarpusavio konflikto metu su sugyventiniu T. N., jis ranka ėmė ją mušti suduodamas smūgius jai į veidą, po ko jai iš nosies ir lūpos ėmė bėgti kraujas. Po to tampė ją už plaukų, rankų. Vėliau T. N. paėmęs už jos abiejų kojų ir sulenkė jas per kelius jomis trenkė jai vėl į veido sritį. Konflikto metu jis buvo išstūmęs ją iš buto, o pastarajai sugrįžus į būtą butą T. N. vėl pradėjo mušti rankomis. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva. Smurtu įtarimas asmuo pasišalinęs iš įvykio vietos (1t., b. l. 22-25).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. balandžio 1 d. apžiūrėta įvykio vieta- butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 26-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatoma, kad B. B. konstatuotos poodines kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies viršutiniame voke, smakre, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, padarytos kietais bukais daiktais, šešiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji B. B. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad T. N. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip du kartus į veido sritį. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje rankomis sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų ir laikydamas už jų tempė ją į koridorių, po ko laikydamas už plaukų nutempė ją į virtuvę jėga sodino ją ant fotelio, o pastarajai nuo fotelio nuslydus ant grindų, jis rankomis sulenkęs per kelius gulėjusios ant grindų nukentėjusiosios kojas jomis smūgiavo jai į veidą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusiąją už dešinės rankos ištempė ją iš kambario į laiptinę. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai B. B. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešinės akies viršutiniame voke, smakre, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai B. B. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 str.). Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, Sukčiavimas

Kaltinamasis T. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad žinojo jog nukentėjusioji turi (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę ir ta kortele nukentėjusios leidimu naudojosi. 2024 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) nukentėjusios bute, koridoriuje, nuo spintelės paėmė nukentėjusiajai priklausančią banko kortelę be jos žinios ir ja naudojosi apie keturias dienas. Visas dienas buvo išvykęs į sodybą (duomenys neskelbtini), kadangi kortele naudojosi ir anksčiau PIN kodas jam buvo žinomas. Prieš išvykdamas į sodybą per du kartus išsigrynino 700 Eur (600 Eur ir 100 Eur), pinigus išsiiminėjo SEB bankomate ir (duomenys neskelbtini) taip pat pasinaudojo Bolt paspirtuku. Grįžęs iš sodybos SEB bankomate patikrino sąskaitą ir kortelė buvo užblokuota. Taip elgėsi, nes norėjo papildyti sąskaitą, kadangi buvo likę grynųjų pinigų. Žino, kad negali savavališkai naudotis svetima banko kortele, bet taip pasielgė impulsyviai, neapgalvotai ir dėl savo elgesio gailisi.

Be kaltinamojo T. N. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodytos byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji B. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. N. yra sugyventinis, su juo bendrų vaikų neturi, tačiau kartu gyvena jau apie pusantrų metų. Paskutiniu metu jie gyveno atskiruose butuose, jis gyveno savo bute, o ji gyveno nuomotame bute. Kuomet gyveno kartu su T. ji leisdavo jam naudotis jos banko kortele ir jam buvo žinomas jos banko kortelės PIN kodas. 2024 m. gegužės 10 d. T. atėjo pas ją į butą susirinkti savo daiktų ir tai jis padarė vedamas pykčio ir pavydo, kadangi pamatė, kaip ji Facebook platformoje į draugus priėmė kitą asmenį. Tuo metu T. rinkdamasis savo daiktus staiga be jokios priežasties buvo sugriebęs ją už kaklo, tačiau tik akimirkai, tai darydamas jis pasakė, kad ją pasmaugs, tačiau greit paleido, skausmo ji nejuto. Po to T. ramiai susirinko daiktus ir pasišalino iš buto. Jam pasišalinus ji pasigedo savo piniginės su joje buvusiais daiktais ir dokumentais. Tai pastebėjusi iš karto bandė susisiekti su T., tačiau jis parą laiko į jos skambučius ir žinutes nereagavo, tik tuomet, kai ji kreipėsi į policiją T. su ją susisiekė. T. naudodamasis jos banko kortele iš jos sąskaitos išgrynino 700 eurų, t. y. 600 eurų jis išgrynino naudodamasis bankomatu (duomenys neskelbtini), o kitą dieną Kaune jis išgrynino 100 eurų. Ji baimindamasi, kad jis neišgrynintų visų jos pinigų kortelę užblokavo. Po to kai ji kreipėsi į policiją, po kelių dienų T. atėjęs grąžino jai piniginę su joje buvusiais daiktais, išskyrus banko kortelę ir pinigus. Kur T. išleido pinigus jai nesakė. T. jos atsipašė ir grąžino pinigus, todėl ji civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 128-131, 132-135, 136-139).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad pareiškėja B. B., nurodė, jog 2024 m. gegužės 10 d. apie 16 val. 10 min. grįžusi namo adresu, (duomenys neskelbtini), laiptinėje sutiko T. N., gim. (duomenys neskelbtini) kuris atėjo pasiimti savo likusių daiktų. Ji geranoriškai įleido T. N. į butą. T. N. rinkosi savo daiktus, o ji persirenginėjo kambaryje. Prieš jam išeinant diskutavo apie susiklosčiusią situaciją, pykčius, pavydą, T. pasidarė nervingas, buvo suėmęs ją už kaklo, tačiau iš karto paleido. Po to pasiėmęs daiktus išėjo. T. liftu nesinaudojo, o nubėgo laiptais žemyn. Maždaug po 10-15 min. į telefoną gavo pranešimą apie išgrynintus pinigus - 600 eurų, (duomenys neskelbtini). Tada ji nedelsiant patikrino namuose vietą kurioje laikė piniginę ir pastebėjo, jog nėra piniginės. Piniginė buvo juodos spalvos, viduje buvo nemažai nuolaidų kortelių nuo įvairių parduotuvių, asmens tapatybės kortelė, banko "(duomenys neskelbtini)" kortelė, vaiko neįgalumo pažymėjimas, taip pat 10 eurų kupiūra ir apie 5-8 eurus monetomis. Skambinat Tadui pastarasis neatsiliepė, į SMS pranešimus neatrašinėjo. Iš karto į policiją nesikreipė, nes tikėjosi, kad T. gražins jai pinigus ir daiktus. 2024 m. gegužės 11 d. ji gavo dar vieną pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) iš jos sąskaitos vėl išgryninta 100 eurų. Po šios bankinės operacijos ji užblokavo savo banko kortelę. T. buvo žinomas jos banko kortelės PIN kodas, nes gyveno kartu. Dėl įvykio jai padaryta 700 eurų (1 t., b. l. 94-104).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. gegužės 11 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava. Apžiūros metu fotografuota(1 t., b. l. 118-125).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji B. B. savanoriškai pateikė, „(duomenys neskelbtini)“ AB sąskaitos išrašo kopiją- 2 lapus. Kurioje nurodytos piniginių lėšų judėjimas (2 t., b. l. 1-3).

"(duomenys neskelbtini)" AB raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad bankas pateikė B. B. sąskaitos išrašą bei bankomato, kuriame atliktos pinigų išgryninimo iš minėtos sąskaitos operacijos, kuriame įrengtos vaizdo stebėjimo kameros , nuotraukas.

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK vyr. tyrėjos G. A. tarnybiniame pranešimu dėl banko išrašų analizės nustatoma, kad išanalizavus AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios B. B. banko sąskaitos išrašus ir kitus duomenis nustatyta, kad B. B. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susieta su banko kortele Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), tikslių duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu kortelė buvo blokuota, negauta. Atlikus gautų iš banko duomenų analizę nustatyta, kad panaudojus banko kortelę (duomenys neskelbtini) 2024-05-10 16:35:15 bankomate (duomenys neskelbtini) tikslus adresas nenurodytas, buvo išgryninta 600 eurų, 2024-05-11 09:18:32 panaudojus tą pačią banko kortelę bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninta 100 eurų. Gautos paskutinės operacijos 2024-05-11 operacijos nuotraukos iš bankomato, kuriame užfiksuotas asmuo, atpažįstamas kaip įtariamasis T. N.. Nustatyta, kad banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-05-11 11:26:20 buvo atmesta, kaip blokuota, ja buvo apmokamos BOLT paslaugos (2 t. b. l. 41-42).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK vyr. tyrėjos G. A. tarnybiniu pranešimu dėl telefono numerių išklotinių analizės nustatoma, kad išanalizuotos telefonų abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės. Telefono numeris (duomenys neskelbtini), abonentas yra „(duomenys neskelbtini)“, tyrimo duomenimis minėtu telefono numeriu naudojasi įtariamasis T. N.. Analizuojant telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių-išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotines, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024-05-10 iki 2024-05-13, numeris pradėtas naudoti 2024-05-11. 2024-05-12 dieną iš numerio buvo išsiųstos 6 SMS žinutės ir 2 kartus skambinta numeriui (duomenys neskelbtini) (B. B.), buvo jungiamasi prie bokštų Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 69-72).

Įrodymų analizė

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims.

Kaltinamasis T. N. parodė, kad jis be sugyventinės žinios paėmė svetimą mokėjimo kortelę, ja pasinaudojo kelis kartus. Šių įrodymų visuma byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis naudojosi nukentėjusiajai išduota banko mokėjimo kortele savo reikmėms kol banko kortelė buvo užblokuota. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko nustatyta bei įrodyta tai, kad T. N. su iš nukentėjusios neteisėtai įgyta ir su jos vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele šešis kartus neteisėtai ją panaudojo, t. y. neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, B. B. priklausantį turtą – 700 eurų, o būtent: 2024 m. gegužės 10 d. 16 val. 35 min. 15 sek. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją–B. B. ir patikrino sąskaitos likutį.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 11 d. 09 val. 18 min. 12 sek. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją–B. B. ir patikrino sąskaitos likutį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 11 d. 09 val. 18 min. 32 sek. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją–B. B. ir iš sąskaitos išgrynino B. B. priklausančius 100 eurų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 12 d. 18 val. 48 min. 49 sek. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos, neteisėtai panaudojo B. B. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę- banko kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „Swedbank“ esančia B. B. sąskaita (duomenys neskelbtini), siekdamas peržiūrėti sąskaitos likutį, suvedė PIN kodą, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją–B. B., tačiau finansinė operacija buvo atmesta, nes kortelė buvo blokuota. Tad kaltinimas šioje dalyje yra pagrįstas, T. N. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota kaip baigti BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje aprašyti nusikaltimai. Pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkai mokėjimo instrumentą panaudoja didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti, jų veika kvalifikuotina kaip BK 214 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosios bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13 naujoji redakcija)“ 8 punkto 2 dalis). Nors šiame senato nutarime nurodomų BK straipsnių numeracija dėl finansinės operacijos neteisėto atlikimo keitėsi (nuo 2007-07-21 baudžiamoji atsakomybė už tai numatyta BK 215 straipsnyje, (Žin., 2007, Nr. 81-3309, 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)), tačiau senato nutarime pateikti išaiškinimai ir suformuotos teismų praktikos taisyklės nepraradę aktualumo ir šiuo metu. Pažymėtina ir tai, kad šioje kaltinimo dalyje nurodyti T. N. veiksmai, susiję su neteisėtų finansinių operacijų atlikimu bei savo naudai apgaule svetimo turto įgijimu sudaro tęstinę idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes T. N. tapačiais veiksmais padarė atskiras nusikalstamas veikas. Kaltinamojo sukčiavimas pasireiškė neteisėtu finansinių operacijų atlikimu, t. y. šie abu nusikaltimai padaryti tomis pačiomis tyčiomis, todėl šios veikos sudaro tęstinę idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Taigi T. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Žemesnės instancijos teismas

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į T. N. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad T. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas.

Vertinant T. N. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (2 t. b. l. 103-104), administracine tvarka baustas (2 t. b. l.76-83). VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre lankosi nuo (duomenys neskelbtini). Paskutinė gydytojo psichiatro konsultacija (duomenys neskelbtini) Dgn.: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 87-88). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi (duomenys neskelbtini) metais 3 kartus. Dgn.: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 89-95). VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre lankosi nuo (duomenys neskelbtini). Paskutinė gydytojo psichiatro konsultacija (duomenys neskelbtini) Dgn.: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 87-88). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi (duomenys neskelbtini) metais 3 kartus. Dgn.: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 89-95).

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog T. N. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam T. N. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo T. N. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį T. N. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Civilinis ieškinys

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 25,05 eurų už nukentėjusios B. B. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 25,05 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo T. N..

Kiti su byla susiję klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – elektroninė laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vienų) metų ir 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes skirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. N. atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti T. N.- per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iš T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, 25,05 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 05 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti T. N. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomųjų priemonių netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Banga Bartkienė