- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- ATP-819-195/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04485-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 str. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 120 (vieno šimto dvidešimt) EUR dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. kovo 27 d., apie 10.55 val., Ozo g.25, Vilniuje, prekybos centre „Maxima“ sukčiavimo būdu bandė pasisavinti brangiau kainuojančią prekę, sumokėdamas mažesnę kainą (vištienos šašlykas 0,9 kg kaina 4,17 EUR pakeista į nukainoti šašlykai 0,60 EUR, pikantiški kiaulienos šašlykai 1,026 kg kaina 4,45 EUR pakeista į nukainoti šašlykai kaina 0,53 EUR). Tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nubaustasis nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jokių duomenų nei apie įvykio esmę, nei apie įvykio liudytojus, nei apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pasiaiškinimus, nei apie jo atsisakymą pasiaiškinti. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant ATPK reikalavimus, kaltinimas nėra aiškus, pažeista teisė į gynybą.
E. K. teigimu, liudytojo M. Š. parodymai yra nenuoseklūs, o liudytoja L. P. parodė, kad prekės barkodas nėra pakeistas. Atkreipia teismo dėmesį, jog liudytojas S. P. nurodė, jog iš jo, t.y. nubaustojo žodžių galima buvo suprasti, kad jis perklijavo kainas, tačiau pažymi, jog liudytojui jis neprisipažino, todėl jo padarytos išvados yra nepagrįstos.
Nubaustojo manymu, tai, kad jis prekes paėmė iš šaldytuvo ir pateikė kasininkei, nekeisdamas prekės kainos, negali būti laikoma administracinio teisės pažeidimu.
Nubaustojo teigimu, apylinkės teismas vadovavosi dviejų parduotuvės apsaugos darbuotojų M. Š. ir S. P. parodymais, kurių parodymai iš esmės skiriasi.
E. K. nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas galėjo būti jam surašytas tik visiškai įsitikinus jo kaltumu, jis pažymi, jog policijos pareigūnai gavę pareiškimą privalėjo surinkti įrodymus, apklausti parduotuvės darbuotojus, peržiūrėti vaizdo įrašus ir tik tuomet surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Nubaustasis nurodo, jog iš bylos medžiagos nėra aišku, kas perklijavo lipduką ant prekių, pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme turėjo būti nustatyta, jis ar kitas asmuo tai padarė. Nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių jo kaltę, tai, jog jis paėmė prekes iš šaldytuvo ir pateikė jas kasoje nepatvirtina jo tyčios norint pasisavinti prekes žemesne kaina.
Šalies argumentai
Savo skunde nubaustasis nurodo, jog teismas pašalino jam pateiktą kaltinimą dėl prekės barkodo pakeitimo, kaltinimą pakeitęs į prekės lipduko perklijavimą. Nurodo, kad jeigu nebuvo pakeistas prekės barkodas kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tuomet jo atžvilgiu byla turėjo būti nutraukta.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininko atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimą, o E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, apklausiant liudytojus bei nustatant visas svarbias bylos aplinkybes ir išsamiai jas ištiriant. Pažymima, kad nubaustasis nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo nekaltumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 259).
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių.
Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad nors prekybos centro „Maxima“ apsaugos darbuotojai M. Š. ir S. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo apklausti, tačiau jų parodymai iš dalies prieštaringi, šie prieštaravimai bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pašalinti. Liudytojas M. Š. nurodė, kad nubaustasis E. K. prisipažino, jog perklijavo kainas, prašė paleisti (b.l.24), kai tuo tarpu S. P. nurodė, kad jo nuomone, E. K. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, kadangi siūlė susitarti ir nekviesti policijos. Pastarasis liudytojas nenurodė, kad pažeidėjas pats prisipažino padaręs pažeidimą (b.l.33-34). Taigi iš byloje esančių liudytojų apklausos nėra aišku ar E. K. iš karto po įvykio apsaugos darbuotojams prisipažino padaręs pažeidimą, ar tik siūlė tartis ir įvykiui tirti nekviesti policijos pareigūnų.
Tai, kad nubaustasis prisipažino, iš esmės patvirtino tik liudytojas M. Š., tai užfiksuota teismo posėdžio protokole, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kitas tuo pačiu metu vietoje buvęs liudytojas S. P. tiesioginio prisipažinimo negirdėjo ir tik padarė savo išvadas apie prisipažinimą iš nubaustojo elgesio ir kalbos, posėdžio protokole nėra užfiksuota, ar teismas aiškinosi, kuo remdamasis liudytojas M. Š. tvirtina apie nubaustojo prisipažinimą: ar tokią išvadą dar kaip ir liudytojas S. P., tai yra tik iš nubaustojo elgesio ir kalbos nors šis tiesiogiai neprisipažino, ar liudytojas tikrai girdėjo, kaip nubaustasis prisipažino tai tiesiogiai pasakydamas jį sulaikiusiems asmenims.
Bylą nagrinėjant teisme būtina pašalinti dabar esančius dalinius prieštaravimus tarp šių liudytojų parodymų, išsiaiškinti, duomenis, kuriais remdamasis liudytojas M. Š. tvirtina apie nubaustojo prisipažinimą, nes iš esmės šių liudytojų parodymais yra svarbūs įrodymai sprendžiant E. K. kaltės klausimą.
E. K. savo kaltę nuo įvykio tyrimo pradžios neigė nurodydamas, kad parduotuvėje rinkdamasis prekes nekreipė dėmesio į kainą, kad žiūrėjo tik į prekės sudėtį, o vėliau pateikė prekes kasininkei (b.l.15-16).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdyje buvo apklausta prekybos centro „Maxima“ vadybininkė L. P., kuri nurodė, jog parduotuvėje nukainojimą daro tik ji, kad nieko tą dieną nepigino, o lipdukai galėjo būti iš kitos parduotuvės ar nuimti nuo kitos prekės (b.l.33-34). Tačiau iš byloje esančių pastarosios liudytojos parodymų liko neaišku, ar prekės nebuvo piginamos kitomis dienomis anksčiau, kaip galėjo būti nuimti lipdukai nuo kitos prekės, kai kaltinime nurodoma, kad lipdukai buvo pakeisti į tų pačių prekių lipdukus, ar galėjo likti nukainuotų prekių nuo kurios nors kitos dienos prekių nupigimo, ar galėjo nukainuotų prekių lipdukai būti supainioti pačių parduotuvės darbuotojų, ar kokio kito atsitiktinumo dėka atsiradę ant prekių, kurias nubaustasis nusinešė iki kasos apmokėjimui.
Visų šių aplinkybių išsiaiškinimas turi reikšmės nustatant nubaustojo kaltę, nes jam inkriminuojama, kad jis pakeitė lipdukus į patvirtinančius apie prekių nukainavimą tos pačios rūšies gaminiams, kas laikant kaltinimą pagrįstu buvo galima tik atsinešus į parduotuvę tokių prekių lipdukus iš kitur.
Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, ar buvo tiriami itin svarbūs šiai bylai daiktiniai įrodymai tai yra pakeisti lipdukai. Duomenų apie jų tyrimą ir būvimą bylos medžiagoje nėra. Šių daiktinių įrodymų ištyrimas gali turėti esminę reikšmę šioje byloje.
Atsižvelgiant į surinktus įrodymus, tam, kad tinkamai išspręsti kaltės klausimą, jie turi būti itin visapusiškai ištirti, pašalinti prieštaravimai ir paneigtos galimybės laikyti, kad kaltinimas yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad E. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėtis. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tikimybei, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas dėl E. K. veiksmų įvertinimo, siekiant užtikrinti asmens teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
E. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.