Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, atsakovo V. P. atstovui advokatui Dainiui Gudui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

4. Teikianti byloje išvadą valstybės institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą dėl byloje iškelto ginčo, kuria ieškovės reikalavimą didinti išlaikymą vaikams įvertino kaip teisėtą ir pagrįstą bei atitinkantį nepilnamečių šalių vaikų geriausią interesą iš tėvų gauti ne tik jų būtiniausius, bet pagal galimybes (proporcingai) ir kitus poreikius atitinkantį išlaikymą iš abiejų savo tėvų. Institucija taip pat patvirtino, kad ieškovė tinkamai vykdo tėvų valdžią vaikams, dabartinėje savo šeimoje sudariusi pakankamai geras sąlygas jų vystymuisi, ugdymui, įgimtų ir įgytų gebėjimų puoselėjimui, socialinė aplinka saugi ir palanki, patys vaikai lanko bendrojo lavinimo atitinkamai pagrindinę ir pradinę mokyklas, yra sveiki, papildomų ir (ar) specialių poreikių neturi.

5. Per vaiko teisių apsaugos instituciją byloje išklausyti vaikai vienodai nurodė, kad yra visiškai patenkinti savo gyvenimo, ugdymo ir kt. sąlygomis motinos namuose, kad myli mamą, su tėvu šiuo metu nebendrauja, abu patvirtino, kad lanko neformalaus ugdymo Nacionalinės krepšinio akademijos treniruotes, vyksta į varžybas, dėl poreikio didinti jų išlaikymui skiriamas tėvo išmokas nuomonės neišsakė.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

6. Vaikai – K. P., gimė (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimė (duomenys neskelbtini), tėvams esant santuokoje, atsakovas yra jų tėvas, vaikai šiuo metu yra maždaug atitinkamai 9,5 ir 12,5 m. amžiaus, iš prigimties abu yra sveiki, ugdomi pagal bendrojo lavinimo programas (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje ((duomenys neskalbtini)), papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių neturi. 2017 m. kovo 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ginčo sutartimi abiejų vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta pas motiną, ieškovę, o iš skyriumi gyvenančio tėvo, atsakovo, nustatytas jiems, vaikams, išlaikymas periodinėmis 110 Eur/mėn. kiekvienam išmokomis.

7. Vaikų motina, ieškovė V. P., gyvena su abiem vaikais, vykdo nuolatinę kasdienę jų globą ir priežiūrą (sveikatos, ugdymosi ir kt.), yra visiškai darbinga, įgijusi vidurinį išsilavinimą bei siuvėjo profesiją, apie 1 m. nedirba, paskutinė darbovietė – AB (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis – apie 450 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių), šiuo metu pajamos : 56 Eur socialinė pašalpa ir 211,86 Eur Nedarbo draudimo išmoka iš Užimtumo tarnybos, viso – 267,86 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 2 984 Eur vertės (masinio vertinimo, atlikto 2012 m. birželio 12 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2020 m. rugsėjo 22 d., duomenys) nekilnojamą turtą (1/2 namų valdos žemės sklypo su statiniais (butu ir ūkiniais pastatais) (duomenys neskelbtini) bei 2 sodo žemės sklypus (duomenys neskelbtini)), Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovė turi vieną 19 m. senumo (praktiškai nelikvidų) lengvąjį automobilį kasdieniams poreikiams tenkinti. Vaikų motina, ieškovė, sukūrusi naujus faktinius šeimos santykius su sugyventiniu, su juo ir vaikais yra persikėlusi nuolat gyventi į Kauno m., kur nuomojasi butą, nuomos ir mokesčių naštą ieškovė su sugyventiniu dalinasi pusiau (po ½), daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi. Papildomi, fakultatyvūs ar alternatyvūs šaltiniai vaikams išlaikyti bylos duomenimis pas jų motiną, bylos ieškovę V. P. nėra nustatyti, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pagal bylos duomenis (maždaug 90 Eur pajamų vienam šeimos nariui (ieškovei ir dviem šalių vaikams) pripažįstama itin sunkia, - didesnioji dalis tiek vaikų, tiek ir pačios ieškovės poreikių patenkinama iš ieškovės sugyventinio, kuris neturi įstatymu pagrįstos prievolės šiuos vaikus išlaikyti, pajamų.

8. Atsakovas V. P. yra dar pakankamai jauno (33 m.) ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas (nors jam pagal bylos duomenis yra diagnozuotas sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), jo pareiškimu ribojantis fizinio darbo krūvį, tačiau papildomų, išsamesnių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas nepateikė, nors teismo ir buvo keliskart pasiūlyta tai padaryti, be to, netektas darbingumas (jo dalis) teisės aktų nustatyta tvarka nėra nustatytas). Atsakovas iki 2021 m. sausio 2 d. dirbo uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini) (darbo vieta – Norvegija), vidutinės (3 paskutiniųjų mėnesių) grynosios (atskaičius mokesčius) pajamos sudarė 2107,55 Eur/mėn., nuo 2021 m. sausio 13 d. atsakovas registruojasi ieškančiu nuolatinio darbo Užimtumo tarnyboje, jam paskirta ir mokama 211,86 Eur darbo paieškos išmoka, duomenų apie kitas galimas pajamas byloje (viešuose registruose) nėra. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2 952 Eur vertės (masinio vertinimo, atlikto 2012 m. birželio 12 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2020 m. rugsėjo 22 d., duomenys) nekilnojamą turtą ((duomenys neskelbtini)), Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovas turi vieną 17 m. senumo (praktiškai nelikvidų) lengvąjį automobilį kasdieniams poreikiams tenkinti. Atsakovas kitų išlaikytinių nepilnamečių vaikų taip pat neturi. Byloje iškilus ginčui, atsakovas neįrodė aplinkybės, kad dar tebeturintis nepasibaigusių skolinių (piniginių) prievolių bankui pagal vartojimo paskolos sutartį (ieškovė tvirtina, jog sutartis turėjo pasibaigti 2020 m. gruodį, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina prievolių vykdymą taip pat tik iki 2021 m. sausio 1 d.) (CPK 178 straipsnis). Atsakovo turtinė padėtis šiuo laikotarpiu pagal bylos duomenis teismo vertinama taip pat pakankamai sunkia, o sulyginus duomenis apie abiejų bylos šalių turtinę padėtį ir darbinį potencialą (punktai 7 ir 8) tarpusavyje, akivaizdu, jog jie yra labai panašūs, todėl nesudaro faktinio pagrindo nukrypti nuo įstatymu preziumuojamo tėvų pareigų vaikui lygybės principo ir vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų skirstyti (nustatyti) nevienodai. Kita vertus, teismas sprendžia, jog atsakovo sunkios materialinės padėties, kuriai būtų aiškiai neproporcinga padidinti vaikų išlaikymo prievolės naštą, aplinkybė byloje nėra nustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 179, 185 straipsniai), atsakovas, kuriam teko tokio įrodinėjimo našta, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neįrodė, atsakovo materialinė padėtis (gerovė) ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti pripažįstamos pakankamomis išlaikyti ne tik save, bet ir vienintelius šiuos du savo nepilnamečius vaikus (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai), bent jau būtinųjų jų poreikių patenkinimo apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui (-ams) dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko (-ų) poreikiams bei jo (-ų) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui (-ams) vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad esmingai pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko poreikių ženklus padidėjimas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų (nagrinėjamu atveju – ieškovė) gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, taigi ir dėl sutartimi nustatyto išlaikymo vaikui padidinimo, o savo ruožtu teismas turi teisę atitinkamą sąlygą (-as) pakeisti, vadovaudamasis prioritetiškai gintinu geriausiu nepilnamečio vaiko interesu (CPK 538 straipsnio 5 dalis).

10. Kaip aukščiau jau buvo minėta, CPK 178 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovė ieškinyje) ar atsikirtimuose (šiuo atveju atsakovas atsikirtimuose ieškiniui). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, o taip pat dėl objektyvaus poreikio ir pagrindo tokį išlaikymą didinti/mažinti, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). Būtent atsakovui taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ieškiniu prašomos padidinti ir naujai nustatyti išlaikymo prievolės dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėm ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams ar pažeidžia kitų galimų jo išlaikytinių interesus. Teismo jau aukščiau buvo konstatuota (punktas 8), jog po ginčo sutarties patvirtinimo, praėjus daugiau nei 4 m. laikotarpiui ir atsižvelgiant į vaikų amžiaus bei ugdymosi procesų (įskaitant neformalųjį ugdymą) pokyčių sąlygotus pasikeitimus jų poreikiuose, iš esmės ir nepilnamečių vaikų nenaudai pasikeitė iš dalies jau ginčo sutarties sudarymo (patvirtinimo) metu egzistavę aplinkybės (skyriumi gyvenančio tėvo teikiamo išlaikymo vaikui neatitikimas faktiniams jų, vaikų, poreikiams), todėl egzistuoja faktinis pagrindas keisti ginčo sutarties sąlygą dėl skyriumi gyvenančio tėvo vaikams teikiamo periodinėmis išmokomis išlaikymo ir šį išlaikymą (išmokas) padidinti proporcingai vaikų išlaikymo poreikių pokyčiui ir tėvo turtinei padėčiai bei galimybėms. Be to, kad objektyviai egzistuoja pagrindas vaikų išlaikymo didinimui (ženkliai padidėjo jų poreikiai) pripažįsta tiek išvadą dėl ginčo teikianti valstybės institucija, tiek iš dalies ir pats atsakovas, siekiantis tam anksčiau teikto vaikams išlaikymo didesniu nei buvo nustatyta ginčo sutartimi mastu bei ieškovei nupirkto automobilio užskaitymo.

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

11. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius (jų pokytį) bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, t. y. visos abejonės, neaiškumai aiškinami būtent vaiko naudai.

12. Teismas, iš esmės pritardamas ieškovės pozicijai, sprendžia, kad jos ieškinyje nurodyti šios dienos vaikų poreikiai tėvų išlaikymui yra iš esmės pagrįsti tiek pagal teismo siūlymą ieškovės bylon pateiktais įrodymais, tiek visuotinai žinomomis aplinkybėmis apie tokio amžiaus vidutinių poreikių vaikų, neturinčių papildomų ar specialiųjų poreikių, išlaikymo apytiksliais kaštus, kurių nereikėtų byloje įrodinėti papildomai (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismo vertinimu iš esmės atitinka bylos duomenis bei aukščiau minėtą kaip visuotinai žinomą vidutinių, apytikslių kaštų kriterijų ieškovės ieškinyje nurodytos kaip faktinės mėnesinės išlaidos kiekvieno vaiko : maistui (170 Eur), švaros ir asmens higienos palaikymui (12 Eur), drabužiams ir avalynei (60 Eur), vaistams ir maisto papildams, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog abu vaikai intensyviai sportuoja (25 Eur), faktinis mokestis už neformalaus ugdymo užsiėmimus (krepšinio treniruočių lankymą) (16 Eur), ugdymosi (mokykloje ir namuose) prekėms (25 Eur), telefonui ir internetui (19 Eur), pramogoms ir kt. edukacijoms (25 Eur), faktinės šeimos narių skaičių atitinkanti šeimos būsto (nuomojamo buto Kauno m.) išlaikymo dalis (65 Eur (50 Eur nuompinigių dalis ir 15 Eur komunalinių mokesčių dalis) bei išlaidos viešajam ir kt. transportui vykti į ugdymo įstaigas, taip pat neformalaus ugdymo vietas (treniruotes, varžybas, tame tarpe ir kt. miestuose) (30 Eur). Tokiu būdu vertinamos pagrįstomis tokios šiuo metu egzistuojančios išlaidos kiekvieno iš vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui (vidutiniškai per mėnesį) – maždaug po 450 Eur/mėn. Pagal bylos duomenis šiuo laikotarpiu sunkia teismo aukščiau įvertinta tiek motinos, tiek tėvo materialinė padėtis ir potencialas ją gerinti nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reguliavimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), teikia galimybę patenkinti aukščiau teismo patikslintus vaiko poreikius kaip būtinuosius, tačiau ne daugiau. Kita vertus, kitų galimų vaikų poreikių bei jų dydžio ieškovė byloje neįrodinėjo, nenustatė išvadą byloje rengusi valstybės institucija bei ir bylą išnagrinėjęs teismas, todėl toliau bus sprendžiama tik dėl būtinųjų vaikų poreikių išlaikymui (450 Eur/mėn.) naštos paskirstymo tarp tėvų, ieškovės ir atsakovo, atitinkamai pakeičiant jų sudarytą ir teismo anksčiau patvirtintą ginčo sutartį.

13. Ateityje (bet kada iki vaikai sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus abiejų vaikų ar vieno kurio iš jų išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę ir vėl kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo (padidinamo) išlaikymo iš vaikų tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaikais abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčių save dar išsilaikyti mažamečių vaikų - jų prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

14. Teismas toliau sprendžia, kad iš pripažintinų pagrįstais faktinių kiekvieno vaiko poreikių sumos (450 Eur) pagal šalies kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką ginčų dėl vaikų išlaikymo bylose turi būti atimti vaiko motinai (ieškovei) mokamos valstybės socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms lėšų suma („vaiko pinigai“), kas šiuo metu sudaro 111 Eur (duomenys apie socialines išmokas ieškovei bei šalių pripažinti faktai – CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu tarp vaiko tėvų paskirstytina maždaug 340 Eur (450 Eur – 111 Eur) kiekvieno iš vaikų išlaikymo našta. Kadangi teismas šioje byloje nenustatė pakankamo faktinio pagrindo nukrypti nuo tėvų lygios prievolės išlaikyti vaikus principo (punktas 8), to beje nereikalavo ir šalys, šiuo atveju iš atsakovo priteistina vaikams išlaikyti suma, pakeičiant ginčo sutartį, nustatytina periodinėmis išmokomis po 170 Eur/mėn. (340 Eur : 2).

15. Teismas vertina nepagrįstu atsakovo atsikirtimą ieškiniui aplinkybe, jog, kaip byloje teismas nustatė, ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) atsakovas faktiškai vaikams teikė didesnį išlaikymą nei buvo įsipareigojęs ginčo sutartimi, tame tarpe ir daiktais (nupirko ieškovei vaikų poreikiams tenkinti automobilį). Pagal šalies kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką tais atvejais, kuomet tėvų (vieno iš jų) turtinė padėtis objektyviai leidžia, jie privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti ne tik būtinieji, bet proporcingai ir kiti augančių vaikų poreikiai, nepriklausomai nuo to, kiek jie būtų formaliai įsipareigoję tarpusavio sutartimi, mat kriterijumi vaiko išlaikymo dydžiui (jo pakeitimui) visais atvejais yra ne tėvų sutartinis dydis, bet faktiniai jo, vaiko, poreikiai. Tėvų suteiktas vaikui išlaikymas (tiek pinigais, tiek daiktais) yra vaiko turtas, kurį kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, tik tvarko (naudoja) išimtinai vaiko interesais, tačiau neįgyja absoliučiai jokių asmeninių teisių (uzufruktas). Laisvanoriškai tėvo suteiktas vaikams išlaikymas negali būti užskaitytas išlaikymo prievolės vykdymui ateityje, t. y., aplinkybė, kad tėvas visiškai laisvanoriškai ir proporcingai buvusiai ženkliai geresnei savo turtinei padėčiai suteikė didesnį išlaikymą praeityje, neįgalina jį atleisti nuo vaiko išlaikymo prievolės vykdymo ateityje, kol vaikas sulauks pilnametystės, nes tokiu atveju būti paneigtas vaiko išlaikymo prievolės imperatyvas (CK 3.192 straipsnis), taip pat akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Šioje vietoje svarbu pažymėti ir aplinkybę, jog didesniąją dalį iš tėvo papildomai vykdyto vaikų išlaikymo sudarė ne jo, tačiau Norvegijos valstybės, kurioje jis dirbo, paskirta ir mokėta abiem vaikams vienkartinė ir periodinė socialinė parama („vaikų pinigai“). Tokiu būdu ieškinys patenkintinas dalinai.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

16. Byloje abi šalys priešinių reikalavimų atlyginti (kompensuoti) bylos procese galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą teismo posėdyje nepareiškė, todėl tarp šalių bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 8,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, b) 32,40 Eur (170-110) Eur x 2 vaikai x12 mėn. x 0,03 x 0,75) nesumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti (padidinti) vaikams išlaikymą (pagal faktiškai papildomai priteisiamą (padidinamą) sumą), nuo kurio mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, tačiau nėra atleistas atsakovas; c) 378,00 Eur išlaidų už ieškovei byloje suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 2 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-4069). Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos ieškinio reikalavimas patenkinamas maždaug 67 proc. dalimi, tai būtent 67 proc. aptariamų (kiekvienų) išlaidų valstybei privalo atlyginti atsakovas, o likusi (tenkanti ieškovei) jų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307, 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Iš dalies pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą tarp ieškovės V. P. ir atsakovo V. P. sudarytą sutartį dėl jų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nustatyti (priteisti) iš atsakovo V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo vaikams : 1) K. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).; bei 2) A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), - periodinėmis išmokomis po 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) eurų kas mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.

Nepilnamečių vaikų K. P. ir A. P. išlaikymo lėšų uzufruktoriumi toliau palikti ieškovę V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dvidešimt septynis eurus 40 ct. (27,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų – procesinių dokumentų įteikimo (pašto) bei nesumokėto žyminio mokesčio, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus penkiasdešimt tris eurus 26 ct. (253,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl sutarties pakeitimo ir išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.