- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-614-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „VST“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto akcinės bendrovės „VST“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-2052-429/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės „VST“ ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „VST“ prašė teismo (b.l.3-4) priteisti iš atsakovo J. L. 9597,91 Lt žalai atlyginti, 287,94 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo 23 d. AB „VST“ darbuotojai atliko patikrinimą pas atsakovą J. L., Žilvičių g. 11-2, Kaune, abonento Nr. 5643549, ir nustatė, kad pas vartotoją suklastotos plombos ant įvadinio skydo durelių ir elektros skaitiklio gaubto. Nuėmus skaitiklio gaubtą padarytas poveikis skaitiklio konstrukcijai siekiant sumažinti suvartotos elektros energijos rodmenis. Įvadinio skydo viduje už antrų plombuojamų durų rasta nuimta plomba V.DISKAS99/ESKL04. Skaitiklio gaubto tvirtinimo varžtų sriegiai švarūs, nepridulkėję. Kadangi rasti pažeidimai atitiko Elektros energijos tiekimo vartojimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. spalio 7 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, Bendrųjų nuostatų naudojamą sąvoką „Neteisėtas elektros energijos naudojimas“ ir 97.4 punktą, buvo surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (toliau – NEEVVA). Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, minėtas NEEVVA buvo pateiktas specialiai komisijai. Komisija nusprendė perskaičiuoti elektros energijos suvartojimą nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2006 m. kovo 22 d. pagal leistiną naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę. Perskaičiavus elektros energijos suvartojimą, nustatytas padarytos žalos dydis 9597,91 Lt. Sąskaita dėl žalos atlyginimo buvo įteikta, tačiau žala gera valia neatlyginta iki šiol. Elektros energetikos įstatyme numatyta, kad skirstomųjų tinklų įmonė privalo tiekti elektros energiją visiems jai išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems ir to pareikalavusiems vartotojams. Elektros energija visiems vartotojams turi būti tiekiama objektyviomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis, o vartotojai privalo laiku atsiskaityti už elektros energiją, taip pat užtikrinti tinkamą elektros energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų būklę bei jų eksploatavimo saugumą. Nustačius, kad vartotojas pažeidė Elektros energijos vartojimo taisykles ir sutartį, surašomas NEEVVA aktas, o suvartotos elektros energijos kiekis nustatomas remiantis minėtomis taisyklėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu (b.l.71-73) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo AB „VST“ 19,20 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendime nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis Nr. 543, sudaryta 2000 m. kovo 15 d. (b.l.19-20). Atsakovo pateiktame 2007 m. balandžio 16 d. Valstybinės energetikos inspekcijos atsakyme Nr.13-48 į atsakovo skundą dėl 2006 m. kovo 23 d. surašyto Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. N 001259 (b.l.35-36) nurodyta, kad ieškovas savo lėšomis perkėlęs elektros apskaitos prietaisą iš atsakovo J. L. nuosavybės teise valdomo pastato ant elektros oro linijos atramos, t.y. elektros apskaitą įrengus operatoriaus ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riboje, neįformino šio perkėlimo nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktu. Išnagrinėjus atsakovo skundą Valstybinė energetikos inspekcija pasiūlė AB „VST“ 2006 m. kovo 23 d. surašytą Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. N 001259 anuliuoti. Teismas nurodė, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma, kai nustatomos visos šios sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė (CPK 178 str.). Ieškovas neįrodė, kad žalą sąlygojo neteisėti atsakovo J. L. veiksmai (neveikimas). Atsakovas duotais paaiškinimais nurodė, kad jo elektros apskaitos prietaisas stovi už aptverto sklypo ribos, prie elektros stulpo, viešoje vietoje. Šių aplinkybių nepaneigė duotais paaiškinimais ieškovo liudytojai A. M., M.Dirsė, atsakovo liudytojas V. V., pateiktos fotonuotraukos, šį faktą pripažįsta abi šalys (CPK 182 str. 5 p.). Šalių sudarytos sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad jų atsakomybės ribos ir komercinės apskaitos įrengimo vieta nurodyta objekto elektros tinklų nuosavybės ir eksploatacijos atsakomybės ribų akte, tačiau tokio akto ieškovas teismui nepateikė, teigdamas, kad jo neranda (CPK 185 str.). 2000 m. kovo 15 d. užduotyje Nr. 543, abonento Nr. 5643549, yra nurodyta, iškelti apskaitą prie atramos ir sustatytas ribų aktas Nr. 9000-3-193 (b.l.14), kurio ieškovas neturi - teismui nepateikė, o atsakovas, teigia, kad jo nėra pasirašęs (CPK 185 str.). Be to, Valstybinė energetikos inspekcija 2007 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 13-48 nurodė, kad AB „VST“, pakeitęs apskaitos prietaisų įrengimo vietą, turėjo tai įforminti nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktu ir atnaujinti elektros energijos tiekimo – pirkimo sutartį, kurioje būtų numatyti šalių įsipareigojimai, prižiūrint elektros apskaitos prietaisą, bei užkabintas plombas. Tai duotais parodymais patvirtino ir teismo posėdyje liudytojas V. V., kuriuo netikėti nėra pagrindo, nes jis nesuinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas jo parodymais rėmėsi (CPK 189 -192 str.). Teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad atsakovas už elektros tiekimą ieškovui mokėjo įmokas kiekvieną mėnesį, nors įmokų dydžiai skyrėsi po patikrinimo – padidėjo nežymiai. Ieškovui neįrodžius, kad sudarytas nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas bei nustatytos ribos, teismas negalėjo pripažinti žalos atsiradimą, kilusį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo, neatidumo, neapdairumo, nerūpestingumo ar vagystės). Teismas padarė išvadą, kad tai galėjo atlikti ne tik atsakovas, suklastodamas plombas ant įvadinio skydo durelių ir elektros skaitiklio gaubto, siekiant sumažinti skaitiklio rodmenis, bet kiti tretieji asmenys. Ieškovui nepateikus nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų akto, pagal kurį atsakomybė kiltų atsakovui, teismas darė išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp jam atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų, dėl ko negali atsirasti civilinė atsakomybė ir sąlygos žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „VST“ (b.l.74-77) prašo teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2052-429/2008 panaikinti ir priimti naują sprendimą – akcinės bendrovės „VST“ ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas akcinės bendrovės „VST“ naudai.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6 punkte yra apibrėžta kas yra elektros tinklo eksploatavimo riba ir kas yra elektros tinklo nuosavybė riba: elektros tinklo eksploatavimo riba – elektros tinklo riba, iki kurios operatorius (iš savo pusės) ir vartotojas (iš savo pusės) atsako už tinkamą elektros tinklo eksploatavimą; elektros tinklo nuosavybės riba – operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų skiriamoji vieta, kurioje baigiasi vieno iš šių subjektų nuosavybė ir prasideda kito arba baigiasi nuomininko ar valdytojo, kuris yra sutarties šalis, teisės naudoti savininko turtą ir prasideda operatoriaus nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų nustatymas niekaip nesusijęs su vartotojo pareiga stebėti elektros energijos prietaisų būklę ir veikimą, saugoti plombas. Tokia pareiga yra numatyta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse bei elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje, o ne nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybė ribų akte. CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalą padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Ieškovo nuomone, atsakomybė atlyginti padarytą žalą kyla nustačius (įrodžius) neteisėtą elektros energijos vartojimo faktą. Taisyklės nereikalauja, kad elektros energijos tiekėjas įrodytų, jog būtent elektros energijos vartotojas asmeniškai atliko apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento sugadinimą, ar tai buvo padaryta jo nurodymu. Elektros energijos tiekėjas taip pat neprivalo įrodyti ir motyvų, dėl kurių buvo gadinamas apskaitos prietaisas ar apskaitos schemos elementas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento sugadinimas atliekamas tyčia ir turint savanaudiškus, neteisėtus tikslus, reikalauja, kad elektros energijos tiekėjas įrodytų tik faktą – apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento sugadinimą. Ieškovo nuomone, neteisėto elektros energijos vartojimo atveju naudos gauna tik asmuo, sudaręs elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį su elektros energiją tiekiančia įmone ir vartojantis elektros energiją jam priklausančioje valdoje. Todėl daryti poveikį apskaitos prietaisui yra tikslinga tik konkrečiam elektros energijos vartotojui, nes pašalinis asmuo neturi galimybės vartoti elektros energijos ne jam priklausančioje valdoje, vadinasi neturi ir motyvų neteisėtai vartoti elektros energiją. Todėl žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, šiuo atveju vartotojas (CK 6.263 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo pateikęs prašymą teismui skirti elektros skaitiklio ekspertizę ir teismas minėtą prašymą patenkino, tačiau dėl nežinomų priežasčių, atsakovas nepateikė teismui suformuluotų klausimų ekspertams bei nesumokėjo užstato už ekspertizę. To pasėkoje galima teigti, kad atsakovas nepasinaudojo jam suteikta teise paneigti 2006 m. kovo 23 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte nustatytus pažeidimus. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sprendime konstatavo, kad naudodamas tiekiamą elektros energiją be apskaitos prietaisų ar tuomet, kai apskaitos prietaisai yra netvarkingi (nustatyti Taisyklių 97.4 punkte išvardinti pažeidimai), nepriklausomai nuo to, ar jo kaltė dėl pačių pažeidimų nustatyta, vartotojas elgiasi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, tuo sudarydamas sąlygas neapmokėti tiekėjui už gaunamą elektros energiją ir atsirasti nuostoliams. Svarbu nustatyti ne tai, kad pats vartotojas pažeidė elektros apskaitos prietaisą ar sugadino elektros apskaitos schemos elementą, o tą aplinkybę, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia jam nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 p.) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 45.11.1 p.), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala. Ieškovo darbuotojų rasti pažeidimai įrodo, kad elektros energija buvo vartojama neteisėtai, o skaitiklio rodmenų pokyčiu materialiai yra suinteresuotas tik vartotojas. Kaltės prezumpcijos atsakovas jokiais duomenimis nepaneigė, todėl privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (LR CK 6.247 str.). Vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų – žalos padarymas kitam asmeniui. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str.). Sąlygos žalai atsirasti yra turto sumažėjimas, neteisėti skolininko veiksmai, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei veiksmų ir žalos, kaltė. Civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos šios sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovas nurodė, kad jo elektros apskaitos prietaisas stovi už aptverto sklypo ribos, prie elektros stulpo, viešoje vietoje. Šį faktą pripažino abi šalys: tiek ieškovas, tiek atsakovas. Šalių sudarytos sutarties (b.l.19-20) 3.2 punkte nurodyta, kad tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribos ir komercinės apskaitos įrengimo vieta nurodyta objekto elektros tinklų nuosavybės ir eksploatacijos atsakomybės ribų akte, tačiau tokio akto ieškovas teismui nepateikė, teigdamas, kad jo neranda. Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos 2007 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 13-48 (b.l.35-36) nurodė, kad AB „VST“, pakeitusi apskaitos prietaisų įrengimo vietą, turėjo tai įforminti nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktu, o taip pat atnaujinti elektros energijos tiekimo – pirkimo sutartį su elektros energijos vartotoju J. L., kurioje būtų numatyti šalių įsipareigojimai, prižiūrint elektros apskaitos prietaisą, bei užkabintas plombas, tačiau tai nebuvo atlikta. Valstybinė energetikos inspekcija išvadoje siūlė AB „VST“ Kauno skyriaus surašytą neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 001259 anuliuoti. Apelianto atstovės paaiškinimai, kad Valstybinės energetikos inspekcijos specialistas buvo nuvykęs pas vartotoją ir apžiūrėjo faktinę situaciją, tačiau apeliantui apie tai nepranešė, jokios reikšmės bylai neturi, nes faktą, kad elektros energijos apskaitos prietaisas buvo sumontuotas įvadiniame apskaitos skyde ant elektros oro linijos atramos, kitoje Žilvičių gatvės pusėje, pripažino abi šalys, taip pat faktą, kad nebuvo tarp šalių įformintas nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas, patvirtina ir apelianto veiksmai, nes nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui šis aktas nebuvo pateiktas.
Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350, 48 punkte nurodyta, kad vartotojų elektros apskaitų įrengimą ir priežiūrą organizuoja tas operatorius, prie kurio elektros tinklo prijungiami ar prijungti vartotojo elektros įrenginiai. Minėtų taisyklių 52 punkte nurodyta, kad nustatytuose elektros prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia ir prižiūri operatorius. Elektros tinklo operatorius – AB „VST“ elektros apskaitą iš elektros vartotojo J. L. nuosavybės teise valdomo pastato iškėlė ant elektros oro linijos atramos, t.y. elektros apskaita tampa įrengta operatoriaus ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riboje. Operatorius AB „VST“, pakeitęs apskaitos prietaisų įrengimo vietą, turėjo tai įforminti nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktu. Nesant tokio atsakomybės ribų akto, neatsiranda atsakovui civilinė atsakomybė.
Pažymėtina, kad atsakovas už elektros tiekimą ieškovui mokėjo įmokas kiekvieną mėnesį. Ieškovo pateikti dokumentai (b.l.16-18) patvirtina, kad įmokų dydžiai tiek iki patikrinimo, tiek po patikrinimo faktiškai nesiskyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. UAB „Giedra“; Nr. 3K-3-474/2005). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad jų nepakanka atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra neįrodytas ir nepagrįstas. Kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra jokio pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.