Kauno apylinkės teismo nutartis

nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, dirbantis A. G. įmonėje, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 128 str. 2 d., 134 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis kaltinamas tuo, jog 2016 m. liepos 15 d., 21 val. 50 min., Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), neužsidėjęs motociklininko šalmo vairavo motociklą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 196 punktų reikalavimus. Protokole jo veikos kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d., 134 str. 1 d.

Susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pateikta administracinio teisės pažeidimo byla turi akivaizdžių trūkumų.

Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 3, 4), asmens blaivumo testo (b. l. 5) matyti, kad 2016-07-15 sustabdžius motociklą vairavusį A. G. ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,23 prom. neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nustatyta, kad neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.

Taigi pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, vairuoti motociklą gali tik visiškai blaivūs asmenys, o alkoholio etilo alkoholio koncentracijai motociklo vairuotojo iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose esant daugiau kaip 0 promilių, motociklo vairuotojas laikomas neblaiviu. Tačiau vertinant A. G. padarytus administracinius pažeidimus, į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus bei A. G. neblaivumo patikrinimo rezultatus buvo visiškai neatsižvelgta, jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas dėl motociklo vairavimo esant neblaiviam nesuformuluotas bei ši jo galimai padaryta veika pagal atitinkamą ATPK straipsnį (įvertinus ir tai, kad asmuo yra baustas ir turi galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį), nekvalifikuota.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodant Kelių eismo taisyklių punktus, kurių reikalavimai buvo pažeisti, yra nurodytas 196 punktas, numatantis, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis. Tuo tarpu kaltinimas A. G. pareikštas dėl motociklo vairavimo neužsidėjus šalmo. Reikalavimas motociklo vairuotojams naudoti šalmą yra numatytas KET 204 punkte.

Dėl paminėtų aplinkybių iš esmės keičiasi pažeidėjo veiksmų teisinis vertinimas, tačiau teisme byla nagrinėjama tik dėl tų pažeidimų, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Įstatymas nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Dėl to protokolas ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, tam, kad pagal faktines bylos aplinkybes būtų tinkamai įvertinti ir kvalifikuoti A. G. galimai padaryti pažeidimai.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti administracinę bylą Nr. A2.6.-794-836/2016, kurioje A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 128 str. 2 d., 134 str. 1 d., Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.