Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, nukentėjusiajam D. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UA „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, besimokantis Klaipėdos laivininkų mokykloje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Jis, 2013 m. spalio 4 d. apie 00.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš lovos ištempė nukentėjusįjį D. K. ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną, vieną kartą spyrė į kairį skruostą, po to, ne mažiau kaip penkis kartus vėl įspyrė į kairį šoną, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į dešinį šoną. Po to, E. A. ištempė nukentėjusįjį į namo laiptinę ir nutempė jį nuo laiptų, padarydamas nukentėjusiajam krūtinės ląstos sumušimą su poodine kraujosruva, XI šonkaulio lūžimą, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kelių srityje ir taip nesunkiai sužalojo D. K..

Kaltinamasis E. A. savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad 2013-10-04 grįžo namo iš darbo ir rado nukentėjusįjį miegantį mamos lovoje miegamajame. Anksčiau D. K. buvo matęs, jis netoli gyvena, tačiau nežinojo, jog jis bendrauja su jo mama. Jo tėtis dirba užsienyje. Norėdamas jį pažadinti ir išprašyti iš buto,ėmė jį žadinti, tačiau šis griebė už gerklės, jie susimušė. Jis sudavė jam rankomis į veido sritį, po ko D. K. nugriuvo ir neteko sąmonės. D. K. netekus sąmonės, patrankė jam keletą kartų per skruostus, kad nubustų, tuomet ištempė jį iš namų ir atrėmė į sieną. Nurodė, jog nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, jam taip pat sudavė keletą smūgių, jis kojomis nukentėjusiojo nespardė, smūgius sudavė tik rankomis. Jo daiktus, buvusius prie lovos – džinsinį švarką, sportinius batus, džinsus, išnešė ir padėjo prie buto durų ketvirtame aukšte. Mama nubudo muštynių metu ir mėgino juos išskirti, šaukė, kad reikia kviesti policiją, kurią vėliau iškvietė kaimynai. Nurodė, jog į laiptinę išėjo po pusvalandžio, daiktų ketvirtame aukšte nebebuvo. Kas juos paėmė, jis nežino.

Savo kaltės dėl siekimo paveikti nukentėjusįjį , kad šis duotų melagingus parodymus ir dėl tyčinio jo turto sugadinimo E. A. nepripažino ir parodė, kad 2013-10-21 prie (duomenys neskelbtini) namo vedžiojo šunį ir sutiko D. K.. Pastarasis siūlė jam pasikalbėti, ėmė jam grasinti ir keiktis, sakė, kad yra buvęs policininkas, susiras ir išveš į mišką. Kadangi D. K. ėjo link jo ir norėdamas jam suduoti, jis gindamasis vieną kartą sudavė medvilniniu pavadėliu su sagtimi jam per petį. Nurodė, jog telefono nematė ir nemano, jog galėjo jį sugadinti. Mano, kad telefonas jau buvo subraižytas, o D. K. tiesiog bando pasipelnyti. Pro šalį ėjusiems žmonėms pradėjus šaukti, konfliktas baigėsi. Nurodė, jog bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau šis nesutiko tartis. Šiuo metu dirba, gauna minimalų atlyginimą, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2013-10-04 I. A. , su kuria jis artimai bendravo nuo praeitų metų, buvo pas jį svečiuose, po to ji įkalbėjo jį nueiti pas ją, sakydama, kad namuose nei sūnaus, nei dukros nėra. Būdami I. A. bute jie dar išgėrė, po to abu nuėjo miegoti . Po kurio laiko pajuto, jog yra traukiamas iš lovos, o nukritęs ant grindų pajuto smūgius į veidą ir spyrius. E. buvo su bokso apsauga dantims, kambaryje jis buvo ne vienas, jam atrodo, kad buvo tryse. Po to, buvo ištemptas iš buto už pažastų ir paliktas trečiame aukšte. Sunkiai pamena kaip grįžo namo, žino, kad prie durų sutiko policijos pareigūnus, grįžo namo be rūbų, policininkai pasakė, kad jo rūbai pamesti pirmo aukšto laiptinėje. Juos parnešė jo mama, patikrinus kišenes, daiktų nebuvo – piniginės su 220 litų ir banko kortelėmis, „Samsung“ telefono. Vėliau sužinojo, jog telefonas buvo rastas Rietavo turguje, apie tai pasakė kaltinamojo motinai, bet ji nieko nesiaiškino.Pareiškimo iš karto nerašė, tai padarė po trijų dienų, kai nesulaukė jokio atsiprašymo iš kaltinamojo pusės, jis tik pasakė „davai, gal susitaikom“.

2013-10-21 ėjo į parduotuvę, buvo su ausinuku, kai pajuto bakstelėjimą į petį, atsisukęs pamatė Edviną, kuris liepė atsiimti pareiškimą, sakė, kad gyvenimo nebus. Ėjo link E., tuomet jis paleido šunį ir trenkė 3 - 4 kartus jam per petį šuns pavadėliu, tačiau pašaliniams žmonėms pradėjus triukšmauti, E. apsisuko ir nuėjo. Tuomet pamatė, kad jo telefono ekranas sudaužytas, telefonas nebeveikė, nors buvo jį įsigijęs prieš 3 dienas, telefono kaina 508 Lt. Pavadėliu tikrai buvo galima sudaužyti telefoną. Kad telefonas sudaužytas, tą pačią dieną parodė ir I. A.. Po kelių dienų parašė pareiškimą ir dėl šio įvykio, jautėsi įžeistas. Nurodė, jog telefono remontas kainavo 140 Lt, tačiau kvito nebeturi, pametė.

Liudytojas V. S. parodė, kad gavus iškvietimą nuvyko į įvykio vietą, buto duris atidarė neblaivi moteris ir paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jos draugo ir jos sūnaus, tuo metu nei vieno bute nebebuvo. Išėjus į lauką priėjęs taksi vairuotojas pasakė, jog vyras yra nuogas, netrukus jį rado apie 50 – 100 metrų atstumu nuo namo, vyras buvo neblaivus. Jam paaiškinus, jog įvyko konfliktas su draugės sūnumi, tačiau jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, jis buvo palydėtas į namus. Pasiūlius vykti į ligoninę, kadangi vyras buvo kruvinas, jis atsisakė, matėsi, jog vyriškiui sumušta galva, kūnas. Vyriškio rūbus rado apačioje, juos lyg ir atidavė nukentėjusiajam, tiksliai nepamena, o galėjo ir su jo mama eiti kartu juos paimti. Pamena, kad mama atidarė buto duris. Nurodė, jog iš matymo pažinojo nukentėjusįjį, yra kartu dirbę.

Liudytojas G. V. parodė, kad gyvena gretimame bute, už sienos išgirdo triukšmą, moters pagalbos šauksmą, kitų balsų negirdėjo, viskas truko apie 5 – 10 minučių, tuomet iškvietė pagalbą. Negali pasakyti, per kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, tačiau juos matė per langą, matė, kad buvo filmuojama. Nežino, ar buvo iškviesta GMP. Nurodė, jog kaltinamasis yra draugiškas, su juo santykiai geri, nėra matęs jo girto, su vaikino tėvais nebendrauja, tik pasisveikina. Kiek žino, vaikino tėvas vyksta dirbti į užsienį. Nukentėjusio asmens nepažįsta.

Liudytoja O. K. parodė, kad įvykio dieną jos sūnus kartu su I. A. buvo jų namuose, vėliau abu kartu išėjo pas I. A.. Naktį policijos pareigūnai parvedė sūnų namo, jis buvo visas sumuštas, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Ji kartu su policijos pareigūnais nuėjo parsinešti D. rūbų – švarko, marškinių, batų, džinsų, kurie buvo padėti pirmame aukšte, buto raktus rado trečiame aukšte. D. kišenėse nerado piniginės ir telefono. Sūnus buvo stipriai sumuštas, 2-3 dienas atsikelti negalėjo, pareiškimą parašė tuomet, kai jau sutvirtėjo ir galėjo paeiti. Netrukus po įvykio pas juos atėjo I. A., ji slaugė D.. Jai girdint I. A. sūnaus draugui R., reikalavo atiduoti telefoną, bet jis sakė, jog neėmė.Tiek D., tiek I. A. pasakojo, jog E. A. grįžęs namo su dviem draugais, sumušė D.. Sūnus jai sakė, kad E. sudaužė D. telefoną, reikalavo atsiimti pareiškimą.

Liudytoja I. A. parodė, kad 2013-10-04 ji, D. K. ir dar viena draugė vartojo alkoholį jos namuose. Apie 22:00 val. draugė išėjo, o D. K. atsigulė šalia jos. Pabudo nuo triukšmo, kambaryje mušėsi D. K. su jos sūnumi E.. D. trenkė E. per veidą, kilo grumtynės, E. išstūmė D. K. per duris, išmetė jo rūbus į laiptinę, apšaukė ją ir išėjo kažkur susinervinęs. Po kurio laiko atvyko policija. Mano, jog sūnus taip pasielgė dėl šoko, kurį patyrė pamatęs nepažįstamą vyrą jos lovoje. Jis nežinojo, jog jie su D. bendrauja, susitikinėjo slapta. Nurodė, jog sūnus prašė D. išeiti. Po įvykio nuėjo pas D. į namus, kalbėjo su jo mama. Vėliau D. sakė, jog dingo telefonas, piniginė, reikalavo juos grąžinti. E. paaiškino, jog daiktų nematė ir jų neėmė. Ji tiki sūnumi, nes jis geras vaikas, mokosi, dirba, gailisi dėl įvykio, buvo sukrėstas. D. K. negali atleisti, jaučiasi pažemintas, nors sūnus bandė atsiprašyti ir susitaikyti. Nurodė, jog sūnus turi draugą R., bet šiuo metu nebendrauja, ji turi sūnaus draugų telefonų numerius. Nurodė, jog įvykio naktį jų namuose sūnaus draugų nebuvo, grūmėsi tik E. ir D.. Nepamena, ar D. buvo spardomas. Taip pat parodė, kad po įvykio būdama pas D. norėjo paskambinti į jo telefoną, bet sumaišiusi paskambino draugui R., prašė grąžinti telefoną, bet šis nesuprato, apie ką kalbama.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. , pagarsintų liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ji 2013 metų vasarą (tikslaus laiko nepamena) Rietavo turguje iš vyriškio prekeivio, pardavinėjančio mobiliuosius telefonus, už 240 Lt nupirko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“. Mobilaus ryšio telefoną nupirko savo sūnui E., jį pirkdama nežinojo, kad jis yra pavogtas. Šiuo telefonu naudojosi sūnus (1 t., b.l. 32).

Iš 2013-10-12 skundo bei 2013-10-21 patikslinimo matyti, kad D. K. pranešė apie tai, jog 2013-10-04 jį sumušė E. A. ir įvykio pasekoje dingo jam priklausantys daiktai – piniginė su pinigais ir banko kortelėmis bei mobilaus ryšio telefonas (1 t., b.l. 2, 4).

Iš 2013-10-23 specialisto išvados Nr. G2309/13(03) matyti, kad D. K. buvo konstatuoti šie sužalojimai: krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva, XI šonkaulio lūžimu, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, smulkios muštinės žaizdelės nugaros dešinėje šalia mentės vidinio krašto, dešinio peties priekiniame bei išoriniame paviršiuje. Krūtinės ląstos sumušimą su poodine kraujosruva, šonkaulio lūžimu, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kelių srityje D. K. galėjo įgauti bukos traukos pasekoje, paveikus krūtinės ląstą kietu buku daiktu, kelių sritį galėjo susižaloti ir virsdamas bei kontaktuodamas su kietu šiukščiu paviršiumi. Šie sužalojimai įgauti maždaug prieš 2 savaites laiko iki objektyvios apžiūros. Apžiūros metu stebėtos smulkio muštinės žaizdelės nugaros dešinėje, dešinio peties srityje taip pat įgautos bukos traumos pasekoje, paveikus šias vietas kietais bukais ribotą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktai, įrankiais, galimai nurodytu šuns pavadėliu. Apžiūros metu stebėtas žaizdų gijimo laipsnis leidžia teigti, kad jos įgautos maždaug prieš 2 paras laiko iki objektyvios apžiūros. Dėl krūtinės ląstos sumušimo su XI šonkaulio lūžimu D. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 5-6).

Iš 2013-11-07 protokolo-pareiškimo bei 2013-10-21 skundo matyti, kad D. K. pranešė, jog E. A. 2013-10-21 15:30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, grasino fiziniu susidorojimu, reikalavo atsiimti pareiškimą iš policijos bei sudavęs du kartus šuns pavadėliu, sudaužė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b.l. 7, 9).

Iš daiktų paėmimo protokolo matyti, kad V. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, nustatyta jo IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kuris sutapo su D. K. pagrobto telefono IMEI (1 t., b. l. 68), po apžiūros mobilaus ryšio telefonas grąžintas D. K. (1 t., b. l. 33-38).

Iš 2014-03-03 akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį D. K. ir liudytoją I. A., jie abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 51-52).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. K. pateikė telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties kopiją, mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia“, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir stebima, kad jo ekranas sudaužytas, telefonas neįsijungia, po apžiūros telefonas grąžintas D. K. (1 t., b. l. 57-65).

Iš 2014-01-22 akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį D. K. ir kaltinamąjį E. A., jie abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 162-164).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamasis E. A. neneigia savo kaltės dėl, to kad 2014-10-04 apie 00:00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu, t.y. mušė jį rankomis, ištempė iš lovos bei išvarė iš namų. Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, patvirtino ir liudytoja apklausta I. A.. Įvykio naktį sumuštą D. K. matė policijos pareigūnas V. S. bei liudytoja O. K., kaip nurodė liudytojai, vyras buvo stipriai sumuštas galvos bei viso kūno srityse, kruvinas. Nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymus patvirtina 2013-10-23 specialisto išvada Nr. G2309/13(03), kurioje D. K. konstatuotas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva, XI šonkaulio lūžimu, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, smulkios muštinės žaizdelės nugaros dešinėje šalia mentės vidinio krašto, dešinio peties priekiniame bei išoriniame paviršiuje, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b.l. 5-6). Nors kaltinamasis neigė kaltinime nurodytą aplinkybę, jog smūgius sudavė ne tik rankomis, bet ir spardydamas kojomis, tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina ir jau aptarta specialisto išvada bei joje konstatuotas sužalojimų pobūdis , mastas, jų lokalizacija.

Smūgių sudavimas kitam žmogui rodo, kad buvo neleistinas fizinis kontaktas, dėl ko ne tik pažeistas nukentėjusiojo kūno neliečiamumas, bet ir sutrikdyta jo sveikata. Konstatuotina, jog šiuos veiksmus kaltinamasis E. A. atliko tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam gali sutrikdyti jo sveikatą, sužaloti jį, suprato, kad veikia pavojingai ir taip veikti norėjo.

E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl svetimo turto pagrobimo ir neteisėto svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo.

E. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2013 m. spalio 4 d. apie 00.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo D. K. striukės pagrobė odinę piniginę, 50 Lt vertės, kurioje buvo pinigai - 228 Lt, AB SEB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB Nordea mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos D. K. ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“, 529 Lt vertės, su jame įdėta UAB „Tele2“ SIM kortele, 20 Lt vertės. Tokiu būdu kaltinamas pagrobęs nukentėjusiajam D. K. priklausančio turto už 827 Lt ir neteisėtai įgijęs tris D. K. išduotas elektronines mokėjimo priemones.

Kaltinamasis nepripažino pagrobęs D. K. piniginę su banko kortele bei pinigais , teigė, surinkęs ir padėjęs nukentėjusiojo rūbus laiptinėje, ketvirtame aukšte, po to, kai jį išvarė iš namų, tačiau daiktų iš kišenių neėmęs ir tokių tikslų neturėjęs. Tokius jo parodymus patvirtino ir liudytoja I. A., o liudytojai O. K., V. S. parodė nukentėjusiojo rūbus radę pirmame laiptinės aukšte. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. nurodė, jog iškvietimas buvo gautas apie 23:57 val., akivaizdu, jog per laiko tarpą, kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, surado lauke nukentėjusįjį, jį parvedė namo bei kartu su nukentėjusiojo motina O. K. grįžo į laiptinę surinkti rūbų, vagystę iš D. K. rūbų galėjo įvykdyti bet koks asmuo, kadangi rūbai buvo viešoje vietoje – laiptinėje, kaltinamojo padėti ketvirtame aukšte, o liudytojų rasti pirmame aukšte. Tuo tarpu pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigtu nusikaltimu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš byloje surinktų duomenų bei nustatytų faktinių aplinkybių negalima daryti neabejotinos išvados, jog D. K. turtą užvaldė būtent E. A.. Nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonas buvo rastas pas V. B., kuri duodama parodymus paaiškino, jį nusipirkusi Rietavo turguje iš asmens, pardavinėjančio mobiliuosius telefonus, taigi telefonas nebuvo rastas pas kaltinamąjį, duomenų, jog jis prekiauja mobiliaisiais telefonais turguje, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojos O. K. nurodyta aplinkybė, jog naktį po įvykio, kaltinamojo mama I. A. skambino E. A. draugui R., reikalaudama atiduoti telefoną, neįrodo E. A. kaltės, galima daryti tik tokią prielaidą. Juolab, kad I. A. paneigė O. K. parodymus, paaiškindama, jog R. paskambino netyčia, norėdama paskambinti nukentėjusiojo numeriu.

Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. E. A. nurodė neturėjęs tikslo pagrobti daiktų, o tik išmetė nukentėjusiojo rūbus į laiptinę. Ir ši jo pozicija nėra paneigta kita objektyvia bylos medžiaga. Iš duomenų visumos nustatyta, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kad pastarasis buvo aptiktas kaltinamojo motinos lovoje, kaltinamojo namuose, jam grįžus iš darbo. Susinervinęs E. A. dėl susiklosčiusios situacijos, kaip jau nustatyta, sumušė nukentėjusįjį bei išvarė jį iš savo namų, į laiptinę išmetė ir nukentėjusiojo rūbus. Vien tai, kad nukentėjusiojo daiktai dingo juos kaltinamajam išmetus į laiptinę , nepatvirtina kaltinimo E. A. dėl jų pagrobimo. E. A. veiksmai buvo nusikalstami tik tuo metu, kai jis mušė nukentėjusįjį, tačiau nėra duomenų, jog jis rūbus į laiptinę išmetė , turėdamas tikslą vėliau juos pagrobti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Šiuo atveju, teismas įvertinęs aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, kad neįrodyta, jog E. A. dalyvavo padarant Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, numatytas nusikalstamas veikas, dėl to jis išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl poveikio nukentėjusiajam bei svetimo turto sugadinimo.

E. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2013-10-21 apie 15.30 val. Klaipėdos mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme sutikęs D. K., agresyviai elgdamasis ir vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas susidorojimu panaudojo fizinį smurtą, t. y. daugiau nei du kartus šuns pavadėlio užsegimu trenkė nukentėjusiam asmeniui D. K. per dešinį petį, padarydamas nukentėjusiajam smulkias muštines žaizdeles nugaros dešinėje, dešinio peties srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip siekė paveikti nukentėjusįjį D. K. baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal D. K. pareiškimą dėl sumušimo, kad jis atsiimtų pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, nurodydamas, jog E. A. jo nemušė ir trankydamas su šuns pavadėliu per D. K. striukės kišenę, sudaužė striukės kišenėje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“, 508 Lt vertės.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. A. savo kaltės nepripažino. Jo parodymus, kad būtent D. K. iš už nugaros palietė jo petį ir siūlė pasikalbėti bei grasino jam susidorojimu, o jis tik gindamasis vieną kartą šuns pavadėliu sudavė nukentėjusiajam per petį patvirtina ir paties D. K. parodymai, jog kai jis „ėjo link E., tuomet jis paleido šunį ir trenkė 3 - 4 kartus jam per petį šuns pavadėliu“ , taip pat jo parodymai, kad įvykį matę žmonės liepė jam“ atstoti nuo vaiko“ . Ne tik ši aplinkybė, bet ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo akivaizdūs ūgio ir fizinio sudėjimo skirtumai rodo, jog grėsmė buvo kilusi ne D. K., o E. A., todėl nėra pagrindo tikėti nukentėjusiuoju, kad jis buvo užpultas. Be to nėra paneigti E. A. parodymai , jog 2013-10-21 jis net nežinojo, jog D. K. yra kreipęsis į policiją dėl sumušimo, nes iš protokolo-pareiškimo, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas , yra matyti, kad policijai D. K. jį pateikė 2013-10-23, o nukentėjusiuoju jis pripažintas 2013-10-30 ( b.l. 25-26). Pažymėtina ir tai, kad E. A. savo kaltės dėl D. K. sumušimo niekada ir neneigė.

Lietuvos Respublikos BK 233 str. numato atsakomybę už siekį bet kokiu būdu paveikti nukentėjusįjį ar kitus toje normoje nurodytus asmenis, kad šie duotų melagingus parodymus. Byloje nustatyta, kad E. A. kelis kartus sudavė D. K. per petį šuns dirželiu, tačiau kad tai jis darė siekdamas paveikti nukentėjusįjį, jog šis duotų parodymus teigdamas, kad E. A. jo 2013 m. spalio 4 d. apie 00.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nesumušė, neginčijamų duomenų nėra.

E. A. neigė , kad jis tyčia sudaužė D. K. mobilaus ryšio telefoną. Jis teigė, kad nenumanė, jog suduodamas šuns dirželiu gali sudaužyti mobilaus ryšio telefoną, apskritai nematė nukentėjusįjį turint telefoną.

Nors daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, jog D. K. mobilaus ryšio telefonas „Nokia Lumia“ buvo sudaužytas (1 t., b. l. 57-65), tačiau kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Asmuo negali būti atsakingas už atsitiktinai kilusius padarinius. Be to, būtina nustatyti asmens tyčią sugadinti svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju, byloje nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, jog E. A. suduodamas pavadėliu D. K. per petį turėjo tikslą sudaužyti mobilaus ryšio telefoną, t.y. sugadinti svetimą turtą. Nors nukentėjusysis teigė buvęs su ausinėmis, dėl ko kaltinamasis ,neva, galėjo suprasti, kad kišenėje jis turi telefoną, teismo nuomone, tai yra tik prielaida ir vien tik ja kaltinimas negali būti grindžiamas. Juo labiau, kad E. A. nurodė sudavęs gindamasis.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė išteisinti kaltinamąjį pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 3 dalį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad kaltinimas E. A. dėl svetimo turto sugadinimo ir poveikio nukentėjusiajam darymo grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviais neginčytinais įrodymais, nenustačius kaltinamojo veiksmuose tyčios sugadinti svetimą turtą, E. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikalstamų veikų sudėčių (Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), taip pat ir į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra jauno amžiaus, dirba, mokosi. Atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes, susiklosčiusią situaciją, motyvą. Vertinant išdėstytą konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Jos trukmę nustatant atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veik tirti ir nagrinėti – CD diskas, supakuotas į voką (1 t., b.l. 82), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

E. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

E. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veik tirti ir nagrinėti – CD diską, supakuotą voke (1 t., b.l. 82), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.