Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 58-279.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuteistas 2018 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 147 straipsnio 2 dalį, BK 147¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. sausio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. kovo 22 d., 1/2 bausmės atliko 2021 m. rugsėjo 21 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. spalio 11 d. – 1 metai 5 mėnesiai 11 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 58-279, nutarė netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą. Komisija atsižvelgė į tai, kad dabartinis nuteistojo nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnius, nes buvo pasikėsinta į žmogaus laisvę, naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, siekiant palaužti nukentėjusiuosius psichologiškai. Nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansines naudos) modelio dalis. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. sausio 15 d. 2021 m. lapkričio 12 d. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus, į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais gauta nebuvo. 2020 m. rugsėjo 2 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu paskirtas į lengvąją grupę. 2022 m. balandžio 4 d. Vilnius pataisos namuose, atliekant pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastaruoju metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą be pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Komisijos konstatuota, kad nepasiekta reikšminga pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. P. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Nuteistasis pažymi, kad nuo pat atvyko į Pravieniškių pataisos namus buvo vykdoma komisijos bei resocializacijos rekomenduojamos veiklos, direktoriaus nutarimu jis buvo paskirtas į lengvąją grupę. Jo prašymu jis buvo įdarbintas medienos ir baldų gamybos cecho padalinyje. Atvykęs į Vilniaus pataisos namus pratęsė mokslus, įgijo pagrindinį išsilavinimą bei įstojo į profesinį mokymą. Taip pat dalyvauja intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose padidinti motyvaciją spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Šiuo metu jis yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, tęsia mokslus bei užsiima individualia veikla bei mokosi. Prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 58-279.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, sprendžia, kad Komisija teisingai konstatavo, jog nėra pasiekta reikšminga pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl A. P. neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų. Nors yra faktų ir aplinkybių teigiamai charakterizuojančių A. P., o būtent jis įvykdė šias Komisijos rekomendacijas: Vilniaus mokymo centre pabaigė (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dalyvavo programoje, skirtoje kriminalinės subkultūros prevencijai, kurios pagalba siekiama padidinti motyvaciją spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, taip pat nuteistasis baigė dalyvavimą intervencinėje motyvacinėje priemonėje „Elgesys – pokalbis - pasikeitimas“, programos vykdymo ir teikiamų rezultatų įsisavinimas sėkmingas. Matyti, kad A. P. keičiasi, akivaizdžiai stengiasi tai išlaikyti, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo pagrindinį išsilavinimą, užsiima individualia veikla, be to sumokėjo skolas. Tačiau vertinant Vilniaus pataisos namų 2022 m. rugsėjo 23 d. Nr. 57-256 Socialinio tyrimo išvadą, matyti, kad A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, rizikos lygio teigiami pokyčiai nustatyti pajamų ir lėšų valdymo srityje, kadangi nuteistasis vykdo individualią veiklą, gauna pajamas, neturi vykdomųjų dokumentų. Vis dar išlieka svarbūs kriminogeniniai veiksniai: 1) statiniai, iš kurių išskiriamas nusikaltimų sunkėjimas, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelis dalis. 2) dinaminiai, iš kurių išskiriamas nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas, nepakankamas gebėjimas priimti taikomas poveikio priemones; neigiama nuostata į visuomenės vertybes.

Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų – galimybės nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimas. Šis bausmės tikslas yra susijęs su visuomenės apsauga nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tai nereiškia, kad bausme yra siekiama tik nubausti asmenį ir izoliuoti jį nuo visuomenės, tačiau baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas bausmės paskirtį, numato bausmės tikslų visetą, be kita ko, ir siekį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teismas teigiamai vertina A. P. jau pasiektus pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau nuteistojo padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nėra tokia ženkli, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Dėl to šiuo metu yra reikalingos didesnės jo pastangos, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis turi siekti tokių savo elgesio ir asmenybės pokyčių, kad jie pataisos įstaigos vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 58-279 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, šio instituto taikymas yra negalimas, o nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pritaria Komisijos nuomonei, kad dar nėra pagrindo manyti, jog A. P. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Taigi, byloje esančių teigiamai A. P. charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, nepakanka ir jos nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus jį lygtinai iš pataisos namų, nebus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. P., gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 58-279, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.