- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- TS-22-891/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 59-37 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 260 straipsnio 2 dalį (3 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-04-09 iki 2011-03-28. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu A. Š. apeliacinis skundas atmestas. Bausmės vykdymo pradžia – 2009-04-09, bausmės vykdymo pabaiga – 2020-04-09. 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2016-08-09. Neatliktos bausmės dalis 2016-02-04 buvo 4 metai 2 mėnesiai 5 dienos.
Komisija, remdamasi 2016-02-04 Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-6 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016-02-09 nutarimu Nr. 59-37 nutarė netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisiją Nutarimą motyvavo tuo, kad atsižvelgus į nuteistojo nusikaltimams būdingą modelį, sunkėjančius nusikaltimus, gyvenimo stilių ir draugus, nedengiamą ieškinį, elgesį bausmės atlikimo metu, darytina išvada, jog A. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nutarime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. Š. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu nuteistasis A. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Komisijos 2016-02-09 nutarimą Nr. 59-37 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, taip suteikiant galimybę likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės taikant jam intensyvios priežiūros sąlygas bei paskiriant įpareigojimus, kurių visų jis pasižada laikytis. Nuteistasis skunde nurodo, jog mano, kad jo atžvilgiu Komisija priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą, nes iš jam paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės jis atlikęs didesnę dalį. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad jis teistas du kartus, atlikdamas bausmę pataisos namuose mokosi, kai nesimokė, dirbo ūkio dalyje, kas įrodo, jog nesilaiko jokių subkultūrų. Bausmės pradžioje negalvodamas apie pasekmes turėjo net 10 drausmės pažeidimų, už kuriuos buvo baustas 5 kartus, tačiau šiai dienai yra viską apmąstęs ir tikrai suprato, kad norės gyventi normalų gyvenimą. Galvoja apie ateitį. Sutinka su tuo, kad prieš šią bausmę buvo lengvabūdis, bet dabar jau pilnai yra supratęs, jog elgdavosi negerai. Taip pat prašo atkreipti dėmesį, jog dėl visų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino ir dėl jų labai gailisi. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža - 38 balai pagal OAsys metodiką. Sutinka būti paleistas su intensyvia priežiūra, nes yra įsitikinęs, jog yra pasiruošęs gyventi ir integruotis į normalią visuomenę. Jei būtų paleistas į laisvę anksčiau laiko, pasižada per artimiausią laikotarpį įsidarbinti. Pataisos namuose dėl mažai esamų darbo vietų realiai įsidarbinti galimybės labai mažos. Kadangi jo artimieji jam finansiškai nepadeda, neturi net menkiausių galimybių padengti ieškinius ar kitus vykdomuosius raštus, į ką atsižvelgė Komisijos nariai. Laisvėje galės eiti dirbti ir galės dalimis mokėti ieškinius bei padengti vykdomuosius raštus. Taip pat atkreipia dėmesį, jog jis iš nusikalstamų veikų realiai neturėjo jokios finansinės naudos, yra supratęs, kad daugiau nebedarys jokių nusikalstamų veikų. Komisijos nariai nepritarė jo ankstesniam paleidimui ir nurodė tęsti mokslus, tačiau nori paminėti tai, kad ir šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, o baigti mokslus, mano, laikantis įpareigojimų, galima baigti ir būnant laisvėje. Nesuprantama Komisijos sprendimas, kad iki kito svarstymo dėl jo paleidimo nurodyta dirbti gerbūvio darbus, nesupranta, kodėl neužtenka to, kad jis jau 7 metus laikosi visų pataisos namų administracijos darbuotojų nurodymų. Supranta, kad net penkis kartus buvo baustas už taisyklių nesilaikymą, tačiau jo pažeidimai buvo menkaverčiai, tačiau sutinka, kad jo elgesys tikrai nebuvo idealus. Be to, 2016-01-21 jis buvo skatintas panaikinant jam paskirtą drausminę nuobaudą prieš terminą. Po paleidimo grįš gyventi pas mamą, yra gautas teigiamas atsakymas dėl gyvenamosios vietos. 2015-11-27 Kauno apygardos probacijos tarnyba sutiko su tuo, kad yra galimybė jam taikyti intensyvią priežiūrą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo į nuteistojo A. Š. skundą nepateikė.
Nuteistojo A. Š. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 59-37 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. Š. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte bei 3 dalyje. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš asmens byloje esančios 2016-01-25 Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-26 matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad A. Š. priklauso žemai rizikos grupei – 38 balai. Pažymėtina, kad nors A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, tačiau, kaip jau ir minėta, tai nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis A. Š. pristatomas 1 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. A. Š. nuo 2011-04-20 bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vieną kartą, tai yra 2016-01-21, skatintas panaikinant 2015-06-01 nuobaudą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ programose. Nuteistasis 2014 metais Vilniaus bendrojo lavinimo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, 2015 metais Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo elektros įrengimų remontininko specialybę, šiuo metu mokosi suvirintojo elektra specialybės. Įstaigoje nuteistasis 3 metus dirbo ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku, šiuo metu nedirba, motyvuotas dirbti laisvėje, planuoja dirbti privačiai statybose. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius, santykiai su tėvais, broliu ir seserimi geri, palaikomi, retkarčiais lankomas, turi draugų, jiems skambina, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos taikyti intensyvią priežiūrą, sutinka su intensyvia priežiūra. Be to, iš psichologinės pusės pažymėtina, kad A. Š. supranta, kad turi problemų, atpažįsta aplinkybes, susijusias su nusikalstamumo atsiradimu, turi realistinius ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, šeimos kūrimu, nuosavo gyvenamojo būsto tvarkymu, socialines situacijas vertina teisingai, atrodo dėmesingas kitiems, keičia požiūrį priima naujas idėjas, diskriminacinių nuostatų nefiksuojama, priežiūrą vertina palankiai, stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog A. Š. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš Socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad A. Š. anksčiau teistas 2 kartus, amžius pirmojo teistumo metu – 18 metų, kas leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje, nusikaltimui nebūdingas nusikaltimų modelis, tačiau nusikaltimai sunkėja. Pažymėtina, jog vieną kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygas išlaikė, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę net už septynių tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, jo padaryti nusikaltimai, susiję su neteisėtu didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas parduoti, kėlė didelį pavojų žmonių sveikatai, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Nors Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. Š. dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu A. Š. savo kaltę pripažino tik iš dalies, dėl ko teismas jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat akcentuotina, jog Komisijos Nutarime nurodyta, kad A. Š. daugiausia laiko praleisdavo su pažįstama šeima, nors retkarčiais bendraudavo ir su nepažįstamais asmenimis prie upės su alaus buteliu, vieno tokio pasisėdėjimo metu ir gavo narkotikų, bendrininkė buvo jo draugo draugė, gerai jos nepažinojo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. Š. teigia, jog nukentėjo per savo patiklumą, todėl pastaruoju metu apsvarsto kiekvieną situacijos aspektą iki smulkmenų ir nieko nepradeda daryti, kol iki galo neįvertina padėties. A. Š. supranta, kad turi problemų, atpažįsta aplinkybes, susijusias su nusikalstamumo atsiradimu, tačiau yra tam tikrų prieštaravimų įžvelgiant problemos esmę, susidūrus su menkiausiomis kliūtimis lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, apgalvoja, kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog A. Š. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami A. Š. veiksmai, įsitraukimas į netinkamą kompaniją ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas nurodomi kaip vieni iš kaltinamajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad A. Š. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė net 10 kartų, už ką buvo baustas 5 kartus. Nors šiuo metu A. Š. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pažymėtina, kad laikotarpis, kuriuo A. Š. nedarė jokių režimo reikalavimų pažeidimų, yra dar palyginti trumpas, lyginant su tuo bausmės atlikimo laikotarpiu, kurio metu jis sistemingai pažeidinėjo jam nustatyto režimo reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje bei Nutarime nurodyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę, trejus metus dirbo ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku, laisvėje yra dirbęs, kad yra motyvuotas dirbti, tačiau kartu nurodoma, jog šiuo metu jis nedirba, be to, legalaus darbo stažo neturi, laisvėje šiuo metu darbo dar nėra susiradęs, ateities planai stokoja konkretumo, neturi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti, savanoriškai civilinių ieškinių nedengia, o Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolų padengimui. Be to, nuteistasis A. Š. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 4 metų ir 1 mėnesio. Nuteistasis norėtų būti paleistas lygtinai nesuėjus 2/3 bausmės termino, taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau pažymėtina, kad nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėn.) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį A. Š. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. A. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo A. Š. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 59-37, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.