- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-714-495/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Pareiškėjas
- V. P.
išnagrinejo pareiškejo V. P. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo V. P. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Treciojo nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokurores Ingridos Gureckienes 2011-09-30 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
2011 m. rugsejo 19 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas A. P. ir V. P. skundas, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriuje nagrinejamas ju sesers L. V. apeliacinis skundas del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas ju tevo J. P. sudarytas testamentas. Pareiškejai skunde nurode, kad, ju manymu, 2011 m. birželio 7 d. minetoje civilineje byloje D. T. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte pateikta išvada, pasirašyta D. T. vienasmeniškai, yra melaginga, nes išvadoje yra pateikti duomenys, vertinantys medicininius dokumentus, irašus, atliktus specialistu neurologu, net psichiatru, esanciu J. P. ligos istorijoje. Šališkai, neišsamiai spresti klausimai del diagnozes, peržengiant eksperto kompetencija, nutylint kai kuriu ankstesniu ekspertiziu, komisiju padarytas išvadas. Pareiškejai taip pat nurode, kad ekspertas D. T. sulauže priesaika sažiningai atlikti teismo psichiatro pareigas, slepe duomenis apie J. P. sveikatos bukle, perženge savo kompetencijos ribas. Atlikdamas ekspertize, jis privalejo atsisakyti spresti klausimus, esancius ne jo kompetencijoje. Teismas jam nebuvo uždaves klausimo apie J. P. sirgima kitomis ligomis. Ekspertas buvo neišsamus, šališkas, tirdamas duomenis nuslepe dali duomenu, kurie akivaizdžiai patvirtina apie Alzhaimerio liga, gydymo nuo šios ligos paskyrima. Pareiškejai praše pradeti ikiteismini tyrima eksperto D. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsni del melagingos eksperto išvados.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Treciojo nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokurore I. Gureckiene 2011 m. rugsejo 30 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, motyvuodama tuo, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. požymiu.
2011-10-12 Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme buvo gautas pareiškejo V. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2011-09-30 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima D. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir ipareigoti pradeti ikiteismini tyrima.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi atmestas pareiškejo skundas, motyvuojant tuo, kad pateiktoje medžiagoje ir pareiškejo skunde nera duomenu, kad eksperto D. T. veiksmuose yra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudetis. Medžiagoje ir skunde nera duomenu, kad ekspertas, veikdamas tiesiogine tycia, samoningai pateike teismui, nagrinejanciam civiline byla, melaginga išvada, samoningai iškraipe atlikto tyrimo faktus, nuslepe svarbia ekspertizes tyrimui informacija. Teismo psichiatrijos ekspertizes akta, kaip ir kitus irodymus, ivertina teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 218, 219 straipsniais. Jeigu teismui kyla abejoniu del eksperto išvados pagristumo teismas gali paskirti pakartotine ekspertize ir pavesti ja atlikti kitam ekspertui ar ekspertams. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildoma ekspertize. Be to, CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinejant civiline byla, paaiškejus dalyvaujancio byloje asmens ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymiu, teismas apie tai praneša prokurorui.
Šalies argumentai
Pareiškejas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarti ir ipareigoti prokuratura atlikti ikiteismini tyrima D. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Pareiškejo nuomone, skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti motyvai galejo buti formuluojami tik atlikus ikiteismini tyrima, butent, apklausus pati eksperta D. T. del jo surašyto ekspertizes akto, užduodant klausimus, kodel ekspertizes akte ekspertas, budamas psichiatras, dare išvada, kad J. P. sirgo kraujagysline demencija, nors kaip specialistas psichiatras žino, kad šia liga sergantieji asmenys yra veiksnus, atsako už savo veiksmu esme. Tokios eksperto išvados atsiradima, pareiškejo teigimu, galima ivertinti kaip veikiant tiesiogine tycia, nes atsirado melaginga išvada, kuri lems civilines bylos baigti, testamentas bus paliktas galioti. Teismas, nagrinejantis civiline byla, kaip vienu iš irodymu vadovausis šia išvada. Yra aiškus faktu iškraipymas, neatitikimas medicininiams dokumentams. Ekspertas, budamas ne tos srities specialistas, nustate diagnoze kraujagysline demencija, kai tokio irašo J. P. medicinineje dokumentacijoje atlikto kitu gydytoju specialistu (neuropatologu, bendrosios praktikos gydytoju) nera, o ekspertas, atlikdamas ekspertize, turejo tik medicininius dokumentus ir jais turejo vadovautis. Be to, atliekant tyrima, pareiškejo teigimu, buvo nuslepta informacija apie J. P. gydyma nuo Alzheimerio ligos, medikamento „Aricept” skyrima. Ekspertas ekspertizes akte samoningai nutylejo faktus apie šio medikamento paskyrima J. P., kai šis vaistas skiriamas tik sergant Alzheimerio liga.
Pareiškejo isitikinimu, yra aiškus ekspertizes akto suklastojimas iš eksperto D. T. puses, nes nustatytas naujas susirgimas kraujagysline demencija, kai iki tol atliktos psichiatrines ekspertizes šios diagnozes nenustate, net nera medicininiuose dokumentuose diagnozuota tokia liga, nors medikai paprastai ligoniui diagnozes irašo i medicininius dokumentus, bent su klaustuku. Ekspertas D. T., susipažines su medicinine dokumentacija, samoningai, be jokio pagrindo, nepagrisdamas mokslinemis ir praktinemis žiniomis, nenurodes ne vieno autoriaus argumento, nurode, kad J. P. nesirgo Alzheimerio liga. Pareiškejo nuomone, taip buvo pasielgta samoningai, kitu atveju butu pagrindas patikrinti eksperto argumentus, kad kiti gydytojai - psichiatrai ekspertai klydo. Ekspertas D. T. yra daves priesaika kaip ekspertas, jis priesaika šiuo atveju sulauže. Nustatyti, ar iš tikruju nera duota melaginga išvada, galima tik atlikus ikiteismini tyrima, apklausus visus specialistus del J. P. medicinineje dokumentacijoje atliktu irašu, nes J. P. buvo pripažintas neveiksniu, valstybe skyre pašalpa L. V. ryšium su tevo negalia, kas pagal eksperto D. T. išvada negalejo buti padaryta.
Teismo posedžio metu pareiškejas praše skunda tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo skundas atmestinas.
Aukštesnes instancijos teismo vertinimu, pagristai ir motyvuotai ikiteisminio tyrimo teisejas skundžiama nutartimi atmete pareiškejo skunda del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Treciojo nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokurores I. Gureckienes 2011 m. rugsejo 30 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo.
Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas (nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes). Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Pažymetina tai, kad melagingomis BK 235 str. prasme laikytinos tokios ekspertu, specialistu išvados, kai jie, pavyzdžiui: 1) nutyli ar iškreipia bylos tyrimo metu nustatytus faktus, aplinkybes, svarbias tiesai nustatyti, teisingumui vykdyti; 2) nesiremia bylos medžiaga; 3) samoningai klaidina; 4) atlikdami tyrimus ir vertinimus samoningai remiasi netinkama metodika. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvioji puse pasireiškia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta savo procesine padeti, žino teisine pareiga padeti vykdyti teisinguma ir duoti teisingas išvadas. Tokios pareigos ir atsakomybes už jos nevykdyma žinojima ekspertas, specialistas buna patvirtines savo parašu. Kaltininkas suvokia, kad pateikia tikroves neatitinkancia išvada, suprasdamas daromos veikos pavojinguma, jis nori, kad tokia informacija butu užfiksuota išvadose ir panaudota byloje.
Aukštesnes instancijos teismas, susipažines su teismui skundo nagrinejimui pateikta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), pritaria ikiteisminio tyrimo teisejo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog medžiagoje bei pareiškejo skunduose nera duomenu, kuriu pagrindu galima butu daryti išvada, jog eksperto D. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., požymiu, t.y. kad ekspertas D. T. Vilniaus apygardos teismui civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateike melaginga išvada. Medžiagoje bei skunduose nera duomenu, kad ekspertas, atlikdamas J. P. teismo psichiatrijos pomirtine ekspertize, nutylejo ar iškraipe tyrimo metu nustatytus faktus, aplinkybes, nesireme ekspertizes atlikimui pateikta medžiaga, samoningai nuslepe svarbia ekspertizes atlikimui informacija, dar daugiau, teismo psichiatrijos ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados yra melagingos.
Tuo paciu pažymetina tai, jog minetas teismo psichiatrijos ekspertizes aktas yra tik vienas iš irodymu civilineje byloje, kurioje yra nagrinejamas J. P. 2003 m. liepos 29 d. surašyto testamento pripažinimo negaliojanciu klausimas. Pagal CPK 185 str. 1 d. nuostatas, teismas ivertina byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ivertinama pagal vidini teisejo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esanciu irodymu ištyrimu (CPK 218 str.). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildoma ekspertize. Jeigu teismui kyla abejoniu del eksperto išvados pagristumo, taip pat jeigu yra prieštaravimu tarp keliu ekspertu išvadu, teismas gali paskirti pakartotine ekspertize ir pavesti ja daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 str.). Teise gincyti minetoje civilineje byloje esancius irodymus, pateikti naujus irodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinejimo metu kylanciais klausimais, kaip proceso šalis, turi teise ir pareiškejas (CPK 42 str. 1 d.). Be to, kaip teisingai pažymeta skundžiamoje nutartyje, prokuraturos nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, CPK 300 str. 1 d. nuostatos ipareigoja teisma, bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškejus, kad byloje dalyvaujancio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymiu, apie tai pranešti prokurorui.
Taigi, teismas, ivertines aukšciau išdestyta, konstatuoja, jog naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarti pareiškejo skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškejo V. P. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.