Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-11-23 · Byla Nr. N2-11036-255/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-23
Bylos Nr.
N2-11036-255/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08646-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
V. T.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
  • 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-11036-255/2012(Proceso Nr. 2-06-3-08646-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija: 76.5.; 116.4.; 125.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Eglei Končiūtei, dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui V. T., civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. T., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo nustatyti, kad V. T. nėra jos sūnaus J. K. (J. K.) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Ieškinyje (b.l. 2-3) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1990 metais sudarė santuoką su atsakovu. Po santuokos sudarymo kelis metus su sutuoktiniu gyveno kartu,1995 metais apsigyveno skyrium nuo sutuoktinio, kartu su R. R., o santuoką oficialiai nutraukė tik 1998 m. (duomenys neskelbtini) jai ir R. R. gimė sūnus J. Kadangi vaikas gimė nenutraukus santuokos, jos sutuoktinis buvo įrašytas vaiko tėvu, nors apie vaiko gimimą kurį laiką net nežinojo. Nutraukiant santuoką išlaikymo vaikui iš sutuoktinio nereikalavo, sūnų augino ir prie išlaikymo prisidėjo jo tikrasis tėvas R. R., kuris šiuo metu yra miręs.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apklausiamas teismo posėdžio metu V. T. paaiškino, kad su ieškove gyveno tik apie du metus, vėliau faktiškai išsiskyrė, apie jos gyvenimą nieko nežinojo. Girdėjo, kad jo buvusi žmona turi sūnų, tačiau vaikas yra tikrai ne jo, o apie tai, kad vaikas įrašytas jo pavarde, sužinojo tik iš ieškinio. Sutinka, kad būtų nustatyta, jog jis nėra J. tėvas.

Teismo posėdyje apklaustas J. K. patvirtino, kad žino, jog jo tėvas yra R. R.. Tėvo neteko maždaug prieš penkis metus. Prisimena savo mirusį tėvą R. R., ne visada su juo gyveno kartu, tačiau bendraudavo, vadino tėvu, o to žmogaus, kuris įrašytas tėvu gimimo liudijime – nepažįsta. Norėtų, kad dokumentuose tėvu būtų įrašytas R. R., norėtų turėti dvigubą pavardę – motinos ir tėvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvais gimimo liudijime (b.l.5) ir gimimo akto įraše (b.l. 131) įrašyti J. K. ir V. T.. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo priimtas 1997 m. gruodžio 5 d., ištuoka įregistruota 1998 m. vasario 19 d. įrašo Nr. 136 (b.l. 6, 7). Liudytojai D. R., G. K. paliudijo, kad iki gimstant J. ieškovė J. K. gyveno kartu su R. R., gimusį vaiką R. R. pripažino kaip savo sūnų, prisidėdavo prie vaiko auklėjimo ir išlaikymo. Jevgenijus yra panašus į tėvą, R. R. giminė pripažino ir pripažįsta vaiką kaip R. sūnų.

Bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, ieškovės nurodytų aplinkybės atsakovas neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje nustatyta ne tik, kad atsakovas nėra biologinis tėvas, bet ir tai, jog atsakovas su vaiku nebendrauja, vienas kito nepažįsta, tarp ieškovės buvusio sutuoktinio ir jos sūnaus nėra susiklostę jokie santykiai, vaikas pageidauja, kad įrašas apie tėvą jo gimimo dokumentuose būtų panaikintas. Daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas nėra J. K. tėvas, gimimo liudijime, išduotame 1998 m. kovo 24 d. įrašo Nr. 417, įrašyti duomenys apie vaiko J. K. tėvą, naikintini.

Byloje yra įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas: ieškovei suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 4). Klaipėdos valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba dėl šios bylos nagrinėjimo turėjo 780,00 Lt išlaidų (b.l. 48), kurias prašo priteisti iš atsakovo. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas atsižvelgia į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos: sprendžiama, kad dėl tėvystės įregistravimo atsakovo vardu nėra atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo nepriteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos. (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra J. K. (J. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti Klaipėdos miesto metrikacijos skyriaus J. K. (J. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. 417 grafoje Žinios apie tėvą nurodytus vaiko tėvo duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Regina Bertašienė