Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. T. gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą santechniku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. sukėlė nukentėjusiajai E. N. fizinį skausmą, o būtent: 2019-08-17 apie 15 val., buto balkone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , žodinio konflikto su kaimyne E. N. metu, dujiniu balionėliu tyčia jai papurškė dujų į veido sritį, nuo kurių nukentėjusiajai skaudėjo akis, veidą, rankas ir tokiu būdu nukentėjusiajai E. N. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas 2019-08-18 kaltinamasis S. T. parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau neteistas. Gyvena kartu su savo motina jiems priklausančiame bute, adresu(duomenys neskelbtini). E. N. yra jo kaimynė, gyvena tame pačiame name kaip ir jis, jos buto Nr. nežino, tačiau jo buto ir jos buto balkonus jungia viena pertvara. Su pastarąja jokių santykių nepalaiko, tačiau ji dažnai rūko savo balkone, dūmai eina į jo butą, kadangi yra nerūkantis, tai jam nepatinka, šlykštu. Jau daug kartų prašė E. N. nerūkyti balkone, tačiau pastaroji į jo prašymus nereaguoja ir vistiek rūko balkone. Parodo, kad 2019-08-17 dienos metu buvo savo bute nurodytu adresu, buvo blaivus. Apie 15.45 val. jo bute pradėjo sklisti cigarečių dūmai, dėl ko jis išėjo į savo buto balkoną. Balkone pamatė, kad jo kaimynė E. N. savo balkone rūko ir jos dūmai sklinda į jo butą. Dėl to jis supyko ir savo turėtu dujų balionėliu papurškė jai į veido pusę, po ko grįžo į savo butą. Girdėjo kaip E. N. pradėjo jį keikti rusiškais necenzūriniais žodžiais. Po kurio laiko pas jį į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiėmė jo dujų balionėlį, kuriuo papurškė kaimynei, po ko buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad sukėlė E. N. fizinį skausmą nuoširdžiai gailisi, norėtų jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti, daugiau taip nesielgs (b.l. 62).

Papildomos apklausos metu 2019-09-27 apklaustas įtariamasis S. T. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimo esmę suprato, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, galvos traumų neturėjęs. Nori papildomai pareikšti, kad 2019-08-17 apie 15 val. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namie buvo pradarytas balkonas ir pajuto stiprų cigarečių dūmų kvapą. Jis labai supyko dėl to, kad pastoviai namie jausdavo stiprų cigarečių dūmų kvapą, pastoviai kairėje pusėje esančiame balkone rūkančių asmenų prašydavo nerūkyti. Bet asmenys rūkydavo, cigarečių dūmų kvapą jausdavo pastoviai. Supykęs jis paėmė namie esantį dujų balionėlį ir nuėjo į balkoną. Balkone dujų balionėliu papurškė kairėje pusėje esančiame balkone esančiai moteriai į veidą. Prieš papurškiant dujų balionėliu moteriai į veidą, jis jai nieko nesakė. Moters vardo, pavardė nežinojo. Kai papurškė dujų, moteris nuėjo ir ne už ilgo pas jį atvažiavo policija. Jis jiems atidavė dujų balionėlį, prisipažino, kad dujas papurškė jis. Dėl papurkštų dujų moteriai į veidą jis labai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu paskiriant laisvės apribojimo bausmę (b.l. 70).

Iš nukentėjusiosios E. N. 2019-08-17 pareiškimo matyti, kad 2019-08-17 apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini) jai stovint butų balkone, kaimynas S. T., gim. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu dėl rūkymo daugiabučio namo balkone papurškė jai iš dujinio balionėlio į veidą ir taip savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (b.l. 1).

Apklausos metu nukentėjusioji E. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabutyje ir kartais rūko balkone, kuris ribojasi su kaimyno balkonu iš (duomenys neskelbtini). Šį kaimyną ji pažįsta tik iš matymo. Dėl rūkymo balkone su šiuo kaimynu ankščiau jokių konfliktų nebuvo. 2019-08-17 apie 15.45 val. ji stovėjo savo buto balkone prie lango ir rūkė. Jai berūkant išgirdo jog kaimynystėje atsidaro buto Nr. 20 įstiklinto balkono langas ir ji iškišo pro savo balkono langą galvą pažiūrėti kas ten vyksta. Ji pamatė kaip iš savo balkono lango besikeikdamas išlenda kaimynas iš buto Nr. 20, ji nesuprato jo keiksmų paskirties ir nukreipė į jį žvilgsnį norėdama sužinoti kas ten atsitiko. Jai išlindus pro balkono langą ir atsisukus į kaimyną pamatė, jog kaimynas laiko rankoje, kurioje ji neįsidėmėjo, dujų balionėlį. Tą ranką tiesė link jos ir tuo momentu ji pajuto skausmą veido srityje. Ji susiėmė už veido ir eidama į vonią girdėjo kaip kaimynas toliau keikėsi. Nusiplovus veidą ir kai skausmas aprimo, ji iškvietė policiją. Atvykęs policijos ekipažas nusprendė iškviesti jai greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji ją apžiūrėjo ir apžiūros metu žymių sužalojimų nenustatė (b.l. 1).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. N. parodė, kad 2019-08-17 apie 15 val. išėjo parūkyti į balkoną. Jos balkonas yra prie pat jos kaimyno S. T. balkono. Rūkydama balkone ji išgirdo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai negali pasakyti. Tada ji iškišo galvą pasižiūrėti kas ten šneka bei pamatė kaimyną S. T. su juodu dujų balionėliu. Kai iškišo galvą, jis jai dujų balionėliu papurškė į veidą dujų. Jai pradėjo graužti akis, veidą, rankas, juto didelį fizinį skausmą tose vietose. Tada ji nubėgo į vonią nusiplauti veidą ir rankas ir paskambino į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau - GMP). Atvykę medikai ją apžiūrėjo, bet į ligoninę nevažiavo. Daugiau į kitas gydymo įstaigas dėl patirto sužalojimo nesikreipė. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą su siuntimu apžiūrai nenuvyko, kadangi jai tą pačią dieną vakare praėjo fizinis skausmas, nesimatė jokių sužalojimų. Dėl papurkštų dujų patyrė fizinį skausmą. Su kaimynu S. T. toks konfliktas įvyko pirmą kartą. Seniau su juo jokių konfliktų nebuvo. Taip pat dėl rūkymo balkone iš kaimyno S. T. nebuvo sulaukusi jokių nusiskundimų ar pastabų. Su įtariamuoju taikytis nepageidauja, kadangi patyrė fizinį skausmą (b.l. 17).

Apklausiamas liudytojas E. B. parodė, kad 2019-08-17 apie 16 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. R. ir A. B., iš Vilniaus AVPK OVS gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur kaimynas iš šalia esančio buto pranešėjai E. N. pripurškė dujų dėl to, kad ji balkone rūkė. Atvykus pas pranešėją E. N., gim. (duomenys neskelbtini), iškart buvo matyti, kad jos veidas paraudęs, akys buvo ašarotos, paraudusios, bute ir laiptinėje jautėsi stiprus, aitrus pipirinių dujų kvapas. Bendraujant su E. N. ji paaiškino, kad ji rūkė balkone ir kaimynas iš gretimos laiptinės, kurių butai yra šalia vienas kito, pradėjo savo balkone kažką kalbėti. Kai ji tuo momentu iškišo galvą pro langą pasižiūrėti, kas vyksta, buvo apipurkšta dujomis. Iš pradžių E. N. nesuprato, kas nutiko, kol nepradėjo skaudėti akių. E. N. nurodė, kad savo veiksmais kaimynas S. T. jai sukėlė fizinį skausmą. Taip pat ant balkono stiklų matėsi pipirinių dujų pėdsakai. Nuėjus į butą, iš kurio buvo papurkšta dujomis, duris atidarė S. T., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris paaiškino, kad kaimynė E. N. rūkė balkone ir jis penkis kartus prašė, kad ši nerūkytų, nes šis yra nuodijamas narkotinėmis medžiagomis, nes tabakas yra narkotinė medžiaga. Kai E. N. nereagavo, jis pripurškė jai pipirinių dujų. S. T. pripažino savo kaltę, pats parodė kur yra dujų balionėlis. Sutiko vykti į policijos įstaigą. Vėliau atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0873, kuri E. N. apžiūrėjo. Į gydymo įstaigą E. N. nebuvo pristatyta. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (b.l. 26).

Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad buvo apžiūrėtas dujų balionėlis (b.l. 40).

2019-09-25 apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta 2019-08-17 greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelė (b. l. 38-39).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Visų pirma, pats kaltinamasis patvirtino, jog pradėjus jo bute sklisti cigarečių dūmams, jis išėjęs į savo buto balkoną, nieko nukentėjusiajai nesakė ir papurškė savo turėtu dujų balionėliu jai į veidą (b. l. 62, 70). Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios pareiškimas bei parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai rūkant savo buto balkone, ji išgirdo iš kaltinamojo sakomus necenzūrinius žodžius, keiksmus, tuomet kai ji iškišo galvą pažiūrėti, kas vyksta, kaltinamasis jai papurškė dujų balionėliu į veidą (b. l. 1 iš abiejų pusių, b. l. 17). Svarbu pažymėti, jog nustatydamas S. T. kaltę teismas remiasi ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojos, bet ir liudytojo parodymais. Nors liudytojas pats įvykio nematė, tačiau jam kaip policijos pareigūnui atvykus į įvykio vietą, liudytojas matė ant nukentėjusiosios veido akivaizdžius fizinio smurto požymius – paraudęs veidas, akys ašarotos, paraudusios, jautėsi ir bute, ir laiptinėje stiprus, aitrus pipirinių dujų kvapas (b. l. 26), be to, nukentėjusioji būtent S. T. nurodė jam kaip nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlusį asmenį, o S. T. liudytojui pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir pats parodė, kur yra dujų balionėlis (b. l. 26).

Pažymėtina, jog kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaroma ir netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis buvo piktas ir neturėjo tikslo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, buvo abejingas atsiradusių padarinių atžvilgiu, kaltinamajam nerūpėjo, kad gali sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

Taigi, aukščiau aptarti duomenys leidžia teigti, jog S. T. padarė jam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (b. l. 72-73).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė netiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad yra baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (b. l. 47-48), prieš tai neteistas (b. l. 49), kaip matyti iš bylos medžiagos nedirbantis (b. l. 46). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 55 straipsnyje numatyta, jog pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teismo vertinimu, kaltinamasis turi dėti pastangas pakeisti savo elgseną. Manytina, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju yra tinkama bausmė, nes kartu nustačius ir atitinkamus įpareigojimus ši bausmė galėtų paskatinti teigiamus S. T. asmenybės pokyčius. Todėl teismas skiria kaltinamajam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę kartu paskiriant įpareigojimus: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini); 2) neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su paskirtais įsipareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 16.25 val. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. 15.22 val. (b. l. 52-53) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Nusikalstamos veikos įrankis – dujų balionėlis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (b. l. 13-14) paliekamas saugoti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus sunaikinamas kaip menkavertis turtas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti S. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val, adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val, adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 16.25 val. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. 15.22 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dujų balionėlį, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, palikti saugoti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus sunaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.