- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 1-218-995/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10772-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Kaltinamasis
- J. N.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., gimęs 1996 m. sausio 28 d., Skuodo raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis J. N. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai A. N..
Kaltinamasis J. N. 2018 m. kovo 6 d. apie 21.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas - 2,22 promilių, girtumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus nustūmė savo šeimos narį, motiną A. N. nuo suolo ir ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jai į veido sritį. Iš karto po to kaltinamasis J. N. ranka paėmė motinai A. N. už kaklo ir ją smaugė. J. N. taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - nukentėjusiajai A. N..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. N. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2018 m. kovo 6 d. vakare, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, nes buvo į svečius atvykę giminaičiai. Kai jie išvyko namo, toliau alkoholinius gėrimus vartojo su tėvais - A. N. ir A. N. bei broliu V. N.. Gėrė degtinę. Po to susibarė su mama, dėl ko su ja susibarė, pasakyti negali. Pripažįsta, kad mamą nustūmė nuo suolelio ir jai du kartus rankos delnu, tikrai ne kumščiu, sudavė per veidą, kur tiksliai jai pataikė negali pasakyti. Jai taip pat ranka buvo paėmęs už kaklo, gal truputį stipriau palaikė, bet nenorėjo jos smaugti. Policiją iškvietė mama. Labai gailisi, kad sumušė mamą, kad jai sukėlė skausmą. Jis mamos atsiprašė ir ši jam atleido. Šiuo metu nedirba, nes užsienyje nebėra darbo, tačiau jo ieškosi, darbo biržoje dar nespėjo užsiregistruoti. Taip pat parodė, kad turi draugę, pas kurią šiuo metu gyvena.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. N. atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų J. N.. Gali pasakyti tik tiek, kad įvykio metu abu buvo neblaivūs. Sūnus prieš ją smurtavo pirmą kartą. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo bylą nutraukti jai ir sūnui susitaikius, kadangi jam atleidžia ir jokių priekaištų nebeturi.
2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, 2018 m. kovo 6 d., apie 21.00 val., gyvenamojoje namo virtuvėje, vykstant išgertuvėms, įvyko konfliktas tarp A. N. ir jos sūnaus J. N.. Konflikto metu J. N.ne mažiau kaip du kartus nustūmė nuo suolo savo mamą A. N., bei ne mažiau kaip du kartus trenkė ranka į veido sritį, sugriebęs ranka už kaklo ją smaugė (b. l. 1-4).
2018 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai (b. l. 13-16).
Alkoholio kiekio tikrinimo rezultatų žurnalo išrašais nustatyta, kad 2018 m. kovo 6 d., 21.53 val., nukentėjusiajai A. N. nustatytas – 1,85 promilės, girtumas, o kaltinamajam J. N. tą pačią dieną, 22.01 val. nustatytas – 2,22 promilės, girtumas (b. l. 34-35).
2018 m. kovo 7 d. pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį nustatyta, nustatyta, kad užfiksuotas smurto faktas (b. l. 37).
Šalies argumentai
2018 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu gautu nukentėjusiosios A. N. prašymu nustatyta, kad ji prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą sūnui J. N., nes jie susitaikė ir jam jokių priekaištų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 29).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis J. N., smurtaudama prieš artimą žmogų – savo motiną, ne mažiau kaip du kartus nustūmė ją nuo suolo ir ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jai į veido sritį, o po to ranka paėmė nukentėjusiajai A. N. už kaklo ir ją smaugė, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Kaltinamasis J. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie kaltinamojo J. N. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Nusikaltimą J. N. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas nukentėjusiajai į veido sritį, smaugdamas ją, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, savo susitaikymą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, pateikdami rašytinį patvirtinimą. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio nereiškia ir jam pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti.
Kaltinamasis J. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai prieš artimą žmogų – savo motiną. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą už teisės pažeidimą, susijusį su viešosios tvarkos pažeidimu (b. l. 43-45). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu dirbo užsienyje, šiuo metu nebedirba, bet jo teigimu, darbo ieškosi, turi draugę, pas kurios tėvus šiuo metu gyvena. J. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jai atleido. Tokie pozityvūs kaltinamojo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.
Esant šioms aplinkybėms, J. N. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutraukiama.
Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad J. N. smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui – savo motinai, todėl jam skiriama individualiai jo elgesį atitinkanti ir jį koreguojanti baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.). Teismo nuomone, šis įpareigojimas teigiamai paveiks J. N. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Kaltinamajam J. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 77-78).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 301-308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
J. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam J. N. ir nukentėjusiajai A. N. susitaikius ir baudžiamąją bylą Nr. 1-218-995/2018 nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti J. N., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d., 4 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.