- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- A15.-2017-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01546-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S., 2020 m. gegužės 29 d. apie 12.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. į teismo posėdį neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (b. l. 1–2). Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 1 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad E. S. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Vyr. patrulės L. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. dirbant su vyr. patruliu D. A., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), aikštelėje į pranešėjo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas R. J., kuris paaiškino, kad paliko stovėti automobilį 2020 m. gegužės 27 d., o 2020 m. gegužės 29 d. atėjo į butą kaimynas ir padavė raštelį, kuriame parašyta, kad jie matė kaip automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino minėtą Peugeot ir pasišalino (b. l. 3).
Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio – Nr. 1 yra automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o Nr. 2 – automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad apgadintas automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai – galinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės sparnas, galinis buferis (b. l. 4–5).
R. J. 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinime nurodė, kad prieš dvi dienas paliko automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo namo kieme, (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 29 d. apie 12.00 val. į jo butą užėjo kaimynas ir pranešė, jog matė kaip į automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo mėlynos spalvos VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vairuotojas juos pamatęs pasišalino iš įvykio vietos. Ant automobilio matyti juodos dėmės ir įlenkimai (kairėje, galinėje pusėje). (b. l. 6).
VĮ „Regitros“ duomenimis, automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. G. (b. l. 7).
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad S. R. pardavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. S. (b. l. 9).
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad P. Š. pardavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. (b. l. 11).
2020 m. birželio 08 d. D. J. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 12.40 val. vairuodamas savo automobilį, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas apgadino kito automobilio Peugeot galinį kairės pusės „sparną“ ir „bamperį“. Po įvykio, automobilio VW vairuotojas pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip atrodė vairuotojas negalėjo pasakyti, nes jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Nurodė, kad girdėjo smūgio garsą (b. l. 16).
Pateikta žalos sąmata – remonto kaina nustatyta 830,54 EUR (b. l. 18–19).
2020 m. birželio 10 d. E. S. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. ryte, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, daugiabučio namo kieme. Iš priekio važiavo automobilis, todėl jis sustojo ir įjungęs atbuline pavarą pasitraukė iš kelio, kad minėtas automobilis galėtų pravažiuoti. Važiuodamas atbulai, pastebėjo, kad kilstelėjo asmenų rankos, bet nesuprato kodėl. Automobiliui sustojus parkavimo vietoje, jis pajudėjo į priekį. Važiavo lėtai, neskubėdamas. Nuvažiuodamas matė per veidrodėlį moterį, kuri žiūrėjo į jį ir į automobilį, stovėjusį parkavimo vietoje. Tik praėjus kuriam laikui pradėjo galvoti, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Jo vairuojamas automobilis neatrodė apgadintas ir jis nejautė, kad būtų kažką kliudęs. Tai, jog kliudė automobilį Peugeot sužinojo atvykęs į policiją. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir savo kaltę pripažįsta (b. l. 22).
Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje
ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.
KET 226 straipsnyje yra numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog E. S. 2020 m. gegužės 29 d. vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė minėto KET 226 punkto reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame užfiksuotos šių administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nėra duomenų apie automobilio draudimo bendrovę, poliso seriją ir numerį (b. l. 5).
Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje
ANK 423 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracine atsakomybę. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.
KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
E. S. rašytiniame paaiškinime pateikta versija, jog jis vairuodamas automobilį nepastebėjo kliudęs kitą automobilį, yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. 2020 m. gegužės 29 d. 12.49 val. vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Žemesnės instancijos teismas
Tyrimo metu liudytojas parodė, kad <...> pastebėjo kaip automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas apgadino kito automobilio Peugeot galinį kairės pusės „sparną“ ir „bamperį“. Po įvykio, automobilio VW vairuotojas pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, kad girdėjo smūgio garsą (b. l. 16). Teismas taip pat įvertino paties E. S. pateiktą paaiškinimą, jog praleidęs automobilį, nuvažiuodamas matė per veidrodėlį moterį, kuri žiūrėjo į jį ir į automobilį, stovėjusį parkavimo vietoje. Tik praėjus kuriam laikui pradėjo galvoti, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, todėl ta minėta moteris įdomiai elgėsi (b. l. 22) bei kitą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. suprato, jog pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo tyčia pasišalino. Teismas pažymi, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas būtent pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 17–19).
Dėl skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti trys administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nenustatyta E. S. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – jauno amžiaus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas ne vieną kartą, taip pat šiuo metu jo atžvilgiu vyksta teisminiai procesai, baustas administracine tvarka, SODROS duomenimis užsiima individualia veikla. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti E. S. paskyrus baudas, lygias ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytiems baudų vidurkiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei E. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
Dėl turtinės žalos
Pagal ANK 664 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo žalos neatlygina savo noru, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Pagal ANK 636 straipsnio 4 dalį nutarime, kuriuo asmeniui skiriama administracinė nuobauda, jei buvo pareikštas prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą, nurodomos išvados dėl turtinės žalos padarymo, padarytos turtinės žalos dydžio arba argumentai dėl turtinės žalos nenagrinėjimo administracinių nusižengimų teisenoje.
Šioje byloje nebuvo pareikštas prašymas dėl žalos atlyginimo. R. J. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek iki teismo posėdžio neišreiškė nagrinėjamu atveju pozicijos dėl žalos atlyginimo. Byloje yra pateikta tik žalos sąmata – remonto kaina. Tačiau byloje nėra apgadinto automobilio Peugeot nuotraukų ar nukentėjusiojo paaiškinimo dėl atliktų darbų. Dėl aptarto, teismas, priimdamas nutarimą, neturi pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo. Visgi, teismas pažymi, kad esant pagrindui, R. J. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, jeigu jai dėl šios veikos padaryta žala nėra atlyginta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 EUR dydžio baudą.
E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 225 EUR dydžio baudą.
E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 300 EUR dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. S. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 2 300 EUR dydžio baudą.
E. S. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir atimti šią teisę 2 metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20116805910.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.