- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- II-18-583/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00390-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovei advokatei Jurgai Gradauskaitei, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Robertui Miftachovui, 2012 m. balandžio 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. M. skundą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 108AM049772 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Institucija) nutarimu A.M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51²⁴ straipsnio 11 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 7500 Lt bauda. Administracinėn atsakomybėn A.M. patrauktas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) laiku organizuotų ir dalyvautų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemose ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ, Atliekų tvarkymo įstatymas, Įstatymas) 34⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.M. nesutinka su priimtu nutarimu ir nurodo, kad Institucija netinkami vertino jo veiksmus, netinkamai taikė teisės aktus, nepagrįstai sutapatino reikalavimą tinkamai palaipsniui vykdyti teisės aktuose nustatytas užduotis, su po tam tikro laikotarpio pageidaujamais pasiekti jų vykdymo rezultatais. Pažymėjo, kad bendrovė nuo 2006 m. gegužės 25 d. yra asociacijos EEPA narė, kurios tikslas tenkinti savo narių interesus atliekų tvarkymo srityje, taip pat įgyvendinant ir baterijų bei akumuliatorių tvarkymo reikalavimus nustatytus teisės aktuose. Bendrovei prisijungus prie Asociacijos, šiai perėjo pareiga organizuoti atitinkamas baterijų ir akumuliatorių tvarkymo sistemas, ši pareiga buvo vykdoma.
Taip pat nurodo, kad sistemiškai aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymą, 2002-04-12 Vyriausybės nutarimą Nr. 51, kuriuo patvirtintas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, 2006-11-24 Vyriausybės nutarimą Nr.1168, kuriuo patvirtintos Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007-2012 metų užduotys, 2008-07-21 Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-386, kuriuo patvirtintos Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklės, nuostatas, aktualias nagrinėjamai pažeidimo situacijai, darytina išvada, jog bendrovė nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų terminų ir (ar) kitų nuostatų, reglamentuojančių baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvavimą organizuojant šių atliekų tvarkymo sistemas. Priešingai, įmonė tinkamai vykdė savo pareigas, o Institucijos atlikti veiklos vertinimai nepagrįsti, nes jie turi būti atliekami ne kasmet, o suėjus teisės aktuose nurodytai ginčo veiklos laikotarpio pabaigai (b.l. 4-9).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.M. atstovė advokatė J.Gradauskaitė teismo posėdyje palaiko skundą jame išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti (b.l. 49-50). Nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) neplaninis - specifinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad asociacijos EEPA už UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitoje už 2009 m. nurodyta, kad įmonė 2009 m. į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido 0,56 t nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, įmonė laiku deklaravo ir sumokėjo mokestį už visą 2009 m. į vidaus rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių (0,446 t akumuliatorių ir 0,112 t galvaninių elementų) kiekį. 2010 m. gegužės 28 d. įmonė su EEPA sudarė sutartį dėl baterijų ir akumuliatorių tvarkymo organizavimo ir tvarkymo finansavimo, kuria asociacija įsipareigojo organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą. Tačiau įmonė, kaip baterijų ir akumuliatorių importuotojas, šių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą privalėjo organizuoti iki 2009-09-26, kaip tai numatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Baterijų ar akumuliatorių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitoje už 2009 m. asociacija EEPA nurodė ir 2010-07-09 raštu patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dalyvauja asociacijos sukurtoje baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemoje, tačiau 2009 ir 2010 m. šios sistemos sukurtos nebuvo. Asociacija EEPA 2009 m. nebuvo sudariusi nei vienos sutarties su atliekų tvarkytojais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo, pagal kurias būtų organizuotas asociacijos narių, kuriuo yra ir UAB (duomenys neskelbtini), baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams perdirbti. Dokumentai, pagrindžiantys surinktų atliekų kiekį bei jų tolesnį perdavimą atliekų tvarkytojams, nebuvo pateikti. Todėl įmonė neturi pagrindžiančių dokumentų, kad išleistos į vidaus rinką baterijų ir akumuliatorių atliekos buvo surinktos ir perdirbtos. UAB (duomenys neskelbtini) nors ir sudarė galimybę vartotojams nemokamai atiduoti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas platinimo vietose, tačiau šių atliekų tolesnis surinkimas ir perdirbimas 2009 m. ir 2010 m. nebuvo organizuotas, tuo pažeidžiant ATĮ 34⁹ straipsnio 1 d. 1 ir 2 punkto, 2 d., Aplinkos ministro 2008-07-21 įsakymu Nr. D1-386 patvirtintų Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių 19 ir 30 punktų reikalavimus.
Institucijos atstovas Robertas Miftachovas teismo posėdžio metu palaiko Institucijos poziciją atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1, 2, 3 straipsnių nuostatomis nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo pripažintos netekusiomis galios Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos, numačiusios jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta išimtis, kad administracinių teisės pažeidimų, pradėtų ir nebaigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vysta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Todėl teismas nagrinėdamas ginčą iš esmės, vadovaujasi teisiniu reguliavimu, galiojusiu teisinių santykių atsiradimo metu.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).
A.M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51²⁴ straipsnio 11 dalyje numatytos veikos įvykdymą. ATPK 51²⁴ straipsnio 11 dalis numato administracinę atsakomybę už baterijų ir akumuliatorių atliekų netvarkymą ir (ar) nedalyvavimą organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemose (žr. ATPK redakciją galiojusią ginčijamo nutarimo priėmimo metu). Institucija 2010-09-02 skundžiamame nutarime nurodo, kad 2010-08-10 A. M., einantis UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktorius pareigas, neužtikrino, kad įmonė laiku organizuotų ir dalyvautų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemoje, t.y. 2009 m. įmonė importavo į Lietuvos vidaus rinką ir išleido 0,56 tonos apmokestinamųjų gaminių – nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, tačiau nei savarankiškai, nei per kompetentingas organizacijas neorganizavo šių baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo – surinkimo ir perdirbimo, kad būtų įvykdyta Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 patvirtintos apmokestinamųjų gaminių atliekų perdirbimo užduotys – 80 procentų kiekio išleisto į vidaus rinką (b.l. 11-12). A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 51²⁴ straipsnio 11 dalį už ATĮ 34⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies reikalavimų pažeidimus (b.l. 45).
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-08-10 patikrinimo aktu Nr. LT28-173 (toliau - Aktas) (b.l. 13-15) Institucija užfiksavo aplinkybes, nustatytas tiriant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-06-18 pranešimą dėl baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų nevykdymo. Akte, nustatytų aplinkybių pagrindu, padaryta išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) nors ir sudarė galimybę vartotojams nemokamai atiduoti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas platinimo vietose, tačiau šių atliekų tolesnis surinkimas ir perdirbimas 2009 m. ir 2010 m. nebuvo organizuotas, tuo pažeidžiant ATĮ 34⁹ straipsnio 1 d. 1 ir 2 punkto, 2 d., Aplinkos ministro 2008-07-21 įsakymu Nr. D1-386 patvirtintų Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių 19 ir 30 punktų reikalavimus.
Taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2006-05-25 yra asociacijos EEPA narė, nuo tada asociacija bendrovei organizuoja EEĮ atliekų tvarkymą, o nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą faktiškai organizuoja nuo 2009-12-14, t.y. kai įsigijo licenziją (b.l. 4-9,16). Asociacijos EEPA ataskaitoje apie veiklos organizavimo plano vykdymą apmokestinamiesiems gaminiams už 2009 m. nurodyta, kad asociacija 2009 m. turėjo 17 narių, kurie tvarkėsi baterijų ir akumuliatorių atliekas savarankiškai, tačiau su šiais nariais asociacija pradėjo kurti kolektyvinę baterijų ir atliekų tvarkymo sistemą, vykdė švietimo kompaniją bei kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus (b.l. 19). 2010-02-25 UAB (duomenys neskelbtini) pateikė mokesčių inspekcijai mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių (AG) atliekomis deklaraciją už 2009 m. (b.l. 37), 2010-03-01 bendrovė sumokėjo 362 Lt dydžio mokestį valstybei už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis (b.l. 38). 2010-05-28 UAB (duomenys neskelbtini) sudarė su asociacija EEPA sutartį dėl baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių tvarkymo organizavimo ir tvarkymo finansavimo, kuria asociacija įsipareigojo organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą (b.l. 14). Šalys susitarė, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įgyvendinti LR teisės aktuose nustatytą baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių gamintojo bei importuotojo pareigą būti atsakingam už buityje susidarančias baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekas (sutarties 2 punktas). Sutartyje nurodytas, jog ji galioja iki 2012-01-31 (sutarties 11.1. p.p.).
Pažymėtina, kad bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 14 punkte reglamentuota, kad atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo
ATĮ 34⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo: 1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; 2) užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas. Pagal to paties straipsnio 5 d., nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas.
Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, kuriame nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti (ATĮ 26 straipsnis). Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas patvirtintas Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (žr.Valstybės Žinios, 2002, Nr. 40-1499; Valstybės Žinios, 2007, Nr. 122-5003).
Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 171 p. nustatyta, kad baterijų ir akumuliatorių atliekos tvarkomos vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu. Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo: 171.1. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas; 171.2. finansuoti visas baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo, įskaitant surinkimą, išlaidas; 171.3. užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos; 171.4. užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. būtų pasiekiamas toks surinktų baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo efektyvumas: 171.4.1. perdirbami 65 procentai švino - rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį švino - rūgštinių baterijų ir akumuliatorių svorį, įskaitant švino perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma be pernelyg didelių išlaidų; 171.4.2. perdirbami 75 procentai nikelio - kadmio baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį nikelio - kadmio baterijų ir akumuliatorių svorį, įskaitant kadmio perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma be pernelyg didelių išlaidų; 171.4.3. perdirbama 50 procentų kitų baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį kitų baterijų ir akumuliatorių svorį; 171.5. informuoti visuomenę apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, reikalavimą atskirti baterijų ir akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų, šių atliekų atskiro surinkimo sistemas. Šio plano 66 p. reglamentuota, kad laikantis nustatytųjų atliekų tvarkymo sistemos prioritetų (atliekų prevencija; gaminių pakartotinis naudojimas; atliekų perdirbimas; kitoks atliekų naudojimas; atliekų šalinimas), pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Plano 83 p. nurodoma, kad atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai; bei būtų racionaliai naudojami atliekų medžiaginiai ir energetiniai ištekliai.
Sistemiškai analizuojant Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymui nustatytas užduotis, matyti, jog šios užduotys vykdomos 2007-2013 m., nebent nurodytas konkretus atitinkamai užduočiai įvykdyti laikotarpis. Būtent strateginio plano 171p. reglamentuota, kad 2011-09-06 turi būti pasiektas atitinkamas surinktų baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo efektyvumas, nurodytas procentine išraiška šio punkto papunkčiuose. Formuluojant Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr.1168 patvirtintas Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007-2012 m. užduotis nustatyta, jog 2007-2010 m. turi būti perdirbta 80 procentų akumuliatorių ir galvaninių elementų nuo vidaus rinkoje išleistų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių, tačiau nenustatyta, jog nurodytas procentas turi būti pasiekiamas ir (ar) pasiektas kiekvienais metais. Akcentuotina, kad LVAT išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka nutartyje pažymėjo, kad „(...) teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N12-150/2004). (...) Vyriausybės nutarime nėra aiškiai nurodyta, jog 80 procentų į vidaus rinką išleisto akumuliatorių ir galvaninių elementų kiekio turėtų būti perdirbama kasmet, todėl nesibaigus galutiniam terminui, negalima konstatuoti, jog šis reikalavimas nebuvo įvykdytas.“
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 patvirtino Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles (toliau - ir Tvarkymo taisyklės), kurių 10 p. nustatyta, kad baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir (ar) importuotojai, vykdydami visuomenės informavimo kampanijas apie baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, leisdami ir platindami specialius leidinius, spaudoje, televizijos ar radijo laidų metu, privalo informuoti baterijų ir akumuliatorių vartotojus apie: 10.1. baterijose ir akumuliatoriuose esančias pavojingas medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai; 10.2. baterijų ir akumuliatorių atliekų atskiro surinkimo ir perdirbimo svarbą saugant aplinką ir tausojant gamtinius išteklius; 10.3. reikalavimą baterijų ir akumuliatorių atliekas rinkti atskirai ir jų nešalinti kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis; 10.4. esamas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas ir galimybes jomis naudotis; 10.5. vartotojų vaidmenį prisidedant prie baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo; 10.6. baterijų ir akumuliatorių, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, tiekimo į rinką reikalavimuose, patvirtintuose ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 4-117/D3-196, nustatytų baterijų ir akumuliatorių ženklinimo simbolių reikšmes.
Pagal Tvarkymo taisyklių 13 punktą nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo užtikrinti, kad būtų sukurtos nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos, atitinkančios šiuos reikalavimus: 13.1. nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, jų nemaišant su kitomis atliekomis; 13.2. nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų turi būti priimamos nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių; 13.3. turi būti sudarytos sąlygos nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas atiduoti baterijų ir akumuliatorių įsigijimo ir kitose vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų tankumą: 13.3.1. didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė, Alytus) turi būti įrengta ne mažiau kaip viena nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vieta 800 gyventojų; 13.3.2. kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose turi būti įrengta ne mažiau kaip viena nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vieta 1000 gyventojų; 13.3.3. gyvenvietėse, kuriose yra mažiau kaip 1000 gyventojų, turi būti įrengta bent viena nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vieta. Šių taisyklių 19 punkte nustatyta, kad baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti, kad jų organizuojamose baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemose surinktos atliekos būtų perduotos įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas. Pagal Tvarkymo taisyklių 30 punktą visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti apdorojamos ir (ar) perdirbamos. Nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti apdorojamos ir perdirbamos tik Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkančiose įmonėse.
Atsižvelgiant į virš išdėstytą teisinį reglamentavimą, vertinant tai, kad Institucija formuluodama kaltinimą rėmėsi ir tuo, kad nenustatyta, kokį kiekį UAB (duomenys neskelbtini) 2009 ir 2010 m. surinko iš vartotojų srauto baterijų ir akumuliatorių atliekų, darytina išvada, kad ginčijamas nutarimas nepagrįstai grindžiamas ATĮ 34⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų pažeidimais, t.y. neįvykdžius Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 patvirtintos apmokestinamųjų gaminių atliekų perdirbimo užduoties (80 procentų kiekio nuo išleisto į vidaus rinką kiekio). Be to, nagrinėjamu atveju teigti, kad iki 2009 m. rugsėjo 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) neorganizavo atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemos ar neužtikrino, kad šios atliekos būtų reikiamai perdirbtos, būtų iš esmės neobjektyvu ir neteisinga. Iš teismui pateikto 2009-02-02 susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansų direktorė L. J. kreipėsi į asociaciją EEPA su prašymu dėl 12 vnt. dėžučių baterijoms rinkti. 2009-02-06 įrangos perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad 12 vnt. kartotinių dėžučių senoms baterijoms ir nešiojamiems akumuliatoriams surinkti perduotos asociacijos EEPA direktoriaus ir priimtos minėtos L. J.. Iš pateiktos 2009-01-27 sąskaitos - faktūros ART Nr. 09-04 nustatyta, kad 1 500 vnt. urnų su kartotiniu įdėklu ir kirtimo-lenkimo formos 1 vnt., asociacijos EEPA pirkta iš PĮ Poliarita. A.M. paaiškinime (b.l. 92-97) nurodė, kad minėtas urnas asociacija perdavė UAB (duomenys neskelbtini), kitiems asociacijoms nariams ir teismas neturi pagrindo tuo netikėti. Asociacijos 2008-09-25 elektroniniu laišku, adresuotu ir UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), išsiųsta informacija vartotojams apie baterijas ir akumuliatorius, kurią siūloma pasikabinti visose atliekų platinimo vietose. Teismui pateiktos fotonuotraukos, tiek minėtų urnų, tiek prekybos vietose įrengtų informacinių stendų, kuriuose nurodyta informacija apie išeikvotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių surinkimo tvarką, patvirtina, kad prekybos vietose buvo siekiama ne tik informuoti vartotojus apie ginčo atliekų surinkimą, bet ir sudarytos fizinės galimybės šias atliekas bendrovei atiduoti, sužinoti tokių atliekų galimą sukelti pavojų aplinkai, žmonių sveikatai ir kt. Iš 2009 m. balandžio, gegužės mėn. asociacijos EEPA susirašinėjimų su kitų Lietuvos rajonų savivaldybių administracijomis, matyti, kad asociacija bendradarbiavo dėl dėžučių senoms baterijoms rinkti aprūpinimo. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad dar iki 2009 m. rugsėjo 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo aktyvi ginčo atliekų tvarkymo srities dalyvė, rinko ginčo atliekas, skelbė prekybos vietose išsamią ir reikalingą informaciją vartotojams apie baterijas ir akumuliatorius, taigi faktiškai organizavo baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą, taip užtikrindama sklandų ginčo atliekos apdorojamą ir perdirbamą ateityje.
Ginčijamame nutarime nurodoma ir atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad net ir pripažinus, jog buvo vykdomas atliekų surinkimas nėra šalinama atsakomybė, nes nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos apdorotos ir perdirbtos pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus.
Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) per asocijuotą narystę asociacijoje EEPA dalyvavo atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemoje. Asociacija yra viešasis juridinis asmuo, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.747 straipsnio 2 dalį viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t.y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pat numatyta, kad asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose, o 2 dalis numato, kad Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą asociacijos įstatuose asociacijos veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis. Kaip matyti iš Asociacijos EEPA įstatų 1.1 punkto (bylos priedas Nr. 1, 22 lapas), Asociacija EEPA įsteigta organizuoti ir užtikrinti teisės aktuose nustatytus Asociacijos narių įsipareigojimus, susijusius su atliekų tvarkymu, vykdymą, atstovauja asociacijos narių interesams ir juos gina bei tenkina kitus šiuose įstatuose nurodytus viešuosius interesus. Pagal įstatų 3.2.2 p. organizuoja nariams gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemą. Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 10 d. Asociacijos EEPA rašto (b.l.16), Asociacijos nariu yra ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriai Asociacija atliekų tvarkymą organizuoja nuo 2006 m. gegužės 25 d., o nešiojamų baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekų tvarkymą faktiškai organizuoja nuo atitinkamos licencijos gavimo dienos (2009 m. gruodžio 14 d. ). Iš 2009 metų ataskaitos (b.l.19 lapas) taipogi matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekyba baterijų ir akumuliatorių tvarkymui dalyvauja Asociacijos narių kolektyvinėje tvarkymo sistemoje ir būtent ši Asociacija yra prisiėmusi įsipareigojimus įvardijamų atliekų tvarkymo srityje. Tai, kad nebuvo sudaryta sutartis dėl atliekų tvarkymo nėra teisinė prielaida konstatuoti, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) atsakinga už atliekų tvarkymą. Pagal Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Taigi Asocijuota narystė ir dalyvavimas Asociacijos veikloje yra pakankama teisinė prielaida, kad pripažinti, jog Asociacija yra atsakinga už įvardijamų atliekų tvarkymą. Tai, kad asociacija akumuliatorių ir galvaninių elementų atliekų tvarkymui licenciją gavo 2009 m. gruodžio 14 d. nėra teisinė prielaida teigti, kad ji negalėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) sukauptų nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. atliekų, nes atliekų kaupimas turėjo būti vykdomas iki einamųjų metų pabaigos ir atliekos tvarkomos jau po licencijos gavimo.
Pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti asmens patraukto administracinėn atsakomybėn atstovės teiginiai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. (per tris mėnesius) surinktus akumuliatorius ir baterijas dėl itin mažų jų kiekių neperdavė atliekų perdirbėjui nes nebuvo suėję terminai per kuriuos įmonės įpareigojamos perdirbti atitinkamus atliekų kiekius, be to 2009 m. gyventojų aktyvumas atiduodant įmonei neveikiančius galvaninius elementus perdirbimui buvo nedidelis, dėl ko jie buvo kaupimai ir saugomi pridavimo vietose įmonėje ir ekonomine prasme tokius kiekius buvo neracionalu perduoti perdirbimui. Todėl iki 2010 m. sausio mėnesio jų neperdavus atliekų tvarkytojams nebuvo surašyta pažyma apie perduotas perdirbimui ir perdirbtas atliekas. Jos buvo perduotos perdirbimui 2010 metais. Institucijos vertinimu vien prielaida, kad nebuvo perduotos perdirbimui atliekos 2009 metais ir surašyta pažyma yra pakankamas atsakomybės pagrindas teigti, kad atliekos nebuvo tinkamai perdirbtos. Šiuo atveju Institucija savo argumentus grindžia prezumpcija, teigdama, kad 2010 m. vasario 25 d. deklaracija deklaravus, kad į vidaus rinką išleista 0.56 tonos nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, atitinkamas teisės aktuose numatytas kiekis turėjo būti surinktas ir perduotas atliekų tvarkytojui perdirbimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimo teismas konstatuoja, kad įvardijama veika nesilaikius reikalavimo surinktas baterijas ir akumuliatorių atliekas apdoroti ir perdirbti pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus, grindžiama prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Todėl teismas konstatuoja, kad nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Ginčijamas nutarimas priimtas kaltinimą grindžiant ir ATĮ 34⁹ straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymu. Kaip jau nurodyta šiame nutarime, UAB (duomenys neskelbtini) yra asociacijos EEPA narė, o EEPA yra išleidusi leidinį „Gyvas medis“, kuriame visuomenė informuojama ir šviečiama apie atliekų tvarkymą. Iš šio leidinio turinio matyti, kad jis iš esmės atitinka LR aplinkos ministro 2008-07-21 įsakymu patvirtintų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių 10 p. reikalavimus, t.y. nurodyta, kad baterijose ir akumuliatoriuose yra pavojingos medžiagos, kurios kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų atskiro surinkimo ir perdirbimo svarba saugant aplinką ir tausojant gamtinius išteklius, nurodytas reikalavimą baterijų ir akumuliatorių atliekas rinkti atskirai ir jų nešalinti kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis, paaiškinamos esama baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistema ir galimybės jomis naudotis, taip pat vartotojų vaidmuo prisidedant prie baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo ir kt. Šiame leidinyje nėra pateikiamos akumuliatorių ženklinimo simbolių reikšmės. Tačiau tik šis neatitikimas negali būti vertintinas kaip neinformavimas visuomenės arba netinkamas informavimas. Minėta, kad ATĮ 34⁹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas. Tokia tvarka nėra reglamentuota. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad specialiame leidinyje pateikta informacija nepakankama ir dėl to yra pažeistas Atliekų tvarkymo įstatymas, nesant Aplinkos ministerijos nustatytos tvarkos dėl informavimo kampanijų organizavimo reguliarumo, masto, formos ir kt. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovės parduotuvėse nuo 2009 m. pradžios buvo baterijų ir akumuliatorių surinkimo urnos. Teismo vertinimu, tokiu būdu buvo ir yra užtikrinama, jog surinktos baterijų ar akumuliatorių atliekos būtų perduotos įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas, kaip to reikalauja Tvarkymo taisyklių 19 punktas.
ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį, šiuo atveju - teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog joje surinkti faktiniai duomenys neįrodo, jog A.M. įvykdė jam inkriminuojamas veikas, todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A.M. atžvilgiu nutrauktina jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. M. skundą patenkinti.
2010 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 108 AM 049772 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.