- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- A18.-55-1017/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05094-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. I.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. I. 2019 m. gruodžio 1 d., 00.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,79 promilės), viešoje vietoje gulėjo ant žemės, nesugebėjo savarankiškai atsikelti, pakeltas nesugebėjo savarankiškai paeiti, policijos pareigūnams bandant pasodinti į tarnybinį automobilį, stumdėsi, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sėsti į tarnybinį automobilį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. nepripažino padaręs nurodytus administracinius nusižengimus. Pripažino tai, kad buvo neblaivus, sutinka su jam nustatytu 2,79 promilių neblaivumu, tačiau kitų nusižengimų nepripažino. Atsimena, kad nukrito, kad šalia buvo tėvas V. I.. Tai buvo už 200 metrų nuo tėvo namų. Nukrito ant žemės todėl, kad jam pasidarė silpna. Nežino, ar tai susiję su alkoholio vartojimu. Tuo metu aplink žmonių nebuvo. Prie baro žmonių nestovėjo. Palydėjimas namo būtų buvęs logiškiausias sprendimas, tuo labiau, kad tėvui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Vėliau atsibudo tik policijos komisariate. Neprisimena to momento, kai atvažiavo pareigūnai. Jis net nebuvo tame bare, buvo pas tėvą. Tėtis jį lydėjo namo, bet jam pasidarė bloga ir nutarė eiti atgal. Nuo jo namų iki tėvo namo buvo puskilometris. Tėvas prisimena įvykį. Apie įvykį tėvas jam nieko nepasakojo, tik sakė, kad jam (A. I.) pasidarė silpna. Tėvas jam nepasakojo, kaip jis elgėsi, kai pareigūnai atvyko. Viskas, ką atsimena, tai kaip jam papurškė dujas ir policijos komisariate liepė išsiplauti akis (b. l. 15-16, 35).
Liudytojas V. J. I. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 1 d. sūnus A. I. buvo pas jį – bute (duomenys neskelbtini), pasėdėjo, išgėrė. Jis lydėjo sūnų namo ir šis pasijuto blogai. Nežino, kodėl sūnus blogai jautėsi: greičiausiai dėl to, kad su sveikata yra netvirtai ir dar buvo išgėrę. Pamatė, kad iki jo namų jo nepalydės, pasiūlė grįžti namo pas jį ir pernakvoti. Jie grįžo iki (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini), prie vadinamo „Arklio“. Kaip tuo metu atsirado pareigūnai, negali pasakyti. Dėl ko jie atvyko, nežino. Šalia tos vietos, kur jie buvo, ties kioskais buvo minia žmonių, ten kavinė, baras. Žmonių minia buvo labai arti jų. Ten aikštelė 15-20 metrų ir joje viskas vyko. Mano, kad žmonės matė jų veiksmus. Pareigūnai buvo labai grubūs, pradėjo jį „tujinti“, nors tinka jam į anūkus, sakė „eik šikti“, „nelysk“, nors jiems aiškino, kad čia jo sūnus. Negali pasakyti, kaip įvyko sūnaus įsodinimas į pareigūnų automobilį, nes buvo susijaudinęs ir susinervinęs dėl įvykusio žodinio konflikto su pareigūnais. Konfliktas su pareigūnais įvyko, nes vedė sūnų namo ir jie neleido. Nuo jo namo iki įvykio vietos 150 metrų. Kodėl sūnų išsivežė pareigūnai, nesuprato, nežino. Nematė, kaip sūnų įsodino į automobilį, nes mato blogai, viena akimi praktiškai nemato. Prašė pareigūnų iškviesti medikus ir pats skambino 112 iš savo telefono numerio. Jam neatsiliepė, kai skambino 112 ir jam buvo iš rankų griebtas telefonas ir pareigūnai neleido skambinti (b. l. 16-17).
Liudytojas P. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Dėl įvykio aplinkybių paaiškino, kad jie pamatė neblaivius vyrus, priėjo pakalbėti. Vyriškiai pasakė, kad eina namo, bet sūnus negalėjo paeiti, - atsikelia ir krenta, nusprendė nuvežti jį į nakvynės namus, nes jis visai nesiorientavo aplinkoje. Įvykį matė ir kiti žmonės, buvę prie naktinės parduotuvės. Tėvas prašė parvesti sūnų namo, tačiau šis ant kelių buvo, net neatsistojo. Jis buvo įsodintas į automobilį su fizine jėga, tikrai nenorėjo lipti, buvo įsispyręs į automobilį, kojomis priešinosi, buvo sunku įsodinti. Jo buvo reikalauta nusiraminti, bet jis į nurodymus nereagavo. Mano, kad jis suprato, ką darė. Asmuo rodė, kur gyvena, bet tikslaus adreso nepasakė, tik kad arti kažkur. Kadangi asmuo aktyviais veiksmais priešinosi, nevykdė reikalavimų, todėl buvo vežtas ne į nakvynės namus, o į komisariatą, nes nakvynės namai nepriima tokios būsenos žmonių. Matėsi kad tai alkoholio padauginimas, o ne sveikatos problema (b. l. 34-35).
Liudytojas K. I. teismo posėdyje paaiškino, kad datos ir laiko neatsimena, patruliavo su kolega, pastebėjo prie prekybos centro „Maxima“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaip A. I. griuvinėja, negali savarankiškai atsikelti, eiti, šalia stovi kitas asmuo, kuris jį bando kelti. Jis su kolega priėjo arčiau, bandė išsiaiškinti, kur jie gyvena, tačiau to padaryti nepavyko, asmenys jiems gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus ir nieko negalėjo paaiškinti. Jį pakelti bandęs asmuo tik ranka nurodė kryptį į miško pusę, bet tikslaus adreso nenurodė. Ten buvo daug namų. Jis nesuprato, kiek toli nuo įvykio vietos buvo namai. Šalia buvo parduotuvė, šalia jos buvo kioskai/paviljonai. Iš to kiosko apie 6-7 žmonės išėjo ir stebėjo įvykį 10 metrų atstumu. Neblaivaus asmens palikti gatvėje nebuvo galima. Nusprendė įsodinti asmenį į tarnybinį automobilį, kad jis žmonių akivaizdoje nesivoliotų gatvėje. Jų pirmas tikslas buvo įsodinti į tarnybinį automobilį, o paskui dėl jo spręsti. Žmogus, stovėjęs šalia, pradėjo trukdyti tai daryti. Jie už parankių asmenį pakėlė, atvedė prie durelių, tuo metu jis įsikabino į tarnybinio automobilio „ragus“ ant stogo ir svirduliuodamas stovėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas nevykdė policijos pareigūno reikalavimo lipti į tarnybinį automobilį. Liudytojo kolega panaudojo fizinę jėgą, bandė įsodinti asmenį. Tuo metu asmuo ar pastūmė, ar įspyrė kolegai, todėl pareigūnas panaudojo prieš asmenį tarnybines dujas. Kitas asmuo gal ir prašė leisti palydėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį iki namų. Jie pastovėjo šalia pusę minutės ir matė, kad tas asmuo nėra fiziškai pajėgus pakelti ir pavesti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Be to tas asmuo padarė teisės pažeidimą, jie turėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą, po to spręsti, ar jį palydėti namo, ar iki nakvynės namų. Nepamena, ar pasakė, kokiu tikslu asmuo sodinamas į tarnybinį automobilį. Jis gebėjo fiziškai priešintis įlaipinimui į tarnybinį automobilį. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (b. l. 4), patvirtino jame nurodytas aplinkybes (b. l. 44-45).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 1 d. patrulis A1742 sulaikė du asmenis, kurie viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo neblaivūs, vienas jų gulėjo ant žemės, negalėjo atsikelti bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (b. l. 2)
Bendrasis pagalbos centras pateikė minėto pranešimo garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip skambinantis vyras nurodo, kad (duomenys neskelbtini), prie vyno parduotuvės pranešėją ir jo sūnų sulaikė policininkai. Jie ėjo namo, sūnus buvo išgėręs, jis daug prigėrė ar ką sumaišė bare. Norėtų, kad kas nors atvažiuotų ir išsiaiškintų. Jis yra docentas, stovi ir laukia. Policija yra vietoje. Operatorei nurodžius, kad jis turi aiškintis su į įvykio vietą atvykusiais pareigūnais, kadangi ji nežino jo sulaikymo aplinkybių, pranešėjas nurodė, jog policininkai kalba labai grubiai ir nekorektiškai. Operatorė nurodo, kad jei jis turi pretenzijų dėl policijos pareigūnų darbo, ji duos policijos bendrą informacinį numerį, kuriuo galės pareikšti pretenziją. Pareiškėjas nurodo duosiantis ragelį pareigūnui, kad jis pabendrautų su operatore. Operatorė nurodė, kad ji nekalbės su policijos pareigūnais, pareiškėjas turi išsiaiškinti vietoje su pareigūnais. Fone girdėti, kaip policijos pareigūnas liepia pranešėjui sėsti į tarnybinį automobilį, nes jam dėl teisėtų pareigūnų reikalavimo nevykdymo bus surašytas protokolas. Pranešėjas nurodė, kad jį varo į mašiną, jis nežino, dėl ko yra sulaikomas. BPC operatorė nurodo, kad jis turi kalbėtis su policijos pareigūnais ir išsiaiškinti su jais, dėl ko yra sulaikomas (b. l. 32, CD diskas prie bylos viršelio).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiųjų patrulių K. I. ir P. S. 2019 m. gruodžio 1 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 1 d. patruliuojant apie 00.15 val. Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo du vyriškius, kaip vėliau nustatyta, V. I. ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs, pareigūnų ir šalia esančio naktinio baro lankytojų akivaizdoje. A. I. gulėjo ant žemės, nebegalėjo savarankiškai eiti, vėliau bandė atsikelti, tačiau vėl nugriuvo, tai tęsėsi keletą kartų. V. I. stovėjo šalia savo sūnaus, svirduliavo, bandė kelti nuo žemės savo neblaivų sūnų, po ko pats vos nenukrito ant žemės. Pareigūnai tai pamatę, priparkavo automobilį ir priėjo arčiau. A. I. nieko paaiškinti negalėjo, buvo visiškai girtas. Kokiu adresu jie gyvena, taip nei vienas nepaaiškino. Bandant pakelti nuo žemės girtą vyrą ir įsodinti į tarnybinį automobilį, A. I. pradėjo muistytis, rankomis ir kojomis įsispyrė į tarnybinį automobilį, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų lipti į tarnybinį automobilį, pradėjo mosikuoti rankomis, bandė pastumti patrulį P. S., dėl ko prieš asmenį buvo panaudotos tarnybinės dujos, prieš tai jį įspėjus apie šios spec. priemonės panaudojimą. Po spec. priemonės panaudojimo A. I. atpalaidavo kūno raumenis, po ko pavyko šį asmenį įsodinti į tarnybinį automobilį (b. l. 4-5).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė pateikė vaizdo įrašus iš patrulinio automobilio V1742, su užfiksuotomis nagrinėjamų nusižengimų aplinkybėmis. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)ch1_20191201000001_20191201002001.mp4 matyti, kad 11.21 min. policijos pareigūnams privažiuojant prie pastato su iškaba „Kirpykla Modus“, aikštelėje matyti trys vyriškiai: vienas šviesia striuke keturpėsčias ant žemės, kitas stovi šalia jo, truputi nuošaliau pareigūnas su atšvaitais ant liemenės. Vaizdo faile (duomenys neskelbtini)ch1_20191201000000_20191201002001.mp4 11.45-14.15 min. matyti, kaip pareigūnai bando įsodinti vyriškį šviesia striuke į tarnybinį automobilį, šis nesėda, kartodamas „palauk“, pareigūnai įstumia besipriešinantį vyriškį į automobilį, sakantį “ką jūs darot“, jau sėdėdamas automobilyje vyriškis ranka stumia tarpduryje esantį pareigūną, neleisdamas uždaryti durelių, bandydamas išsigauti iš automobilio, pareigūnas ne vieną kartą reikalauja jo lipti į automobilį, į ką sulaikomas vyriškis reikalauja kviesti policiją. Pareigūnui paklausus: „lipsi į mašiną ar ne“, vyriškis kelis kartus atsako “ne“, „ne nesėsiu“, „kodėl aš turiu sėsti į mašiną“ (b. l. 30, CD diskas prie bylos viršelio).
Alkoholio kiekio matuokliu A. I. 2019 m. gruodžio 1 d., 00.41 val. nustatytas 2,79 promilių girtumas, 06.42 val. – 2,08 promilių girtumas, 08.45 val. 1,56 promilių girtumas, 10.18 val. 1,59 promilių girtumas (b. l. 8-9).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, o ANK 484 straipsnio 1 dalyje – už <...> pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje, kai tuo yra įžeidžiama žmogaus orumas ir dorovė.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia kaltę padarius nurodytus administracinius nusižengimus, teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. I. kaltė, padarius ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindą spręsti, kad A. I. 2019 m. gruodžio 1 d., 00.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytos 2,79 promilės), viešoje vietoje gulėjo ant žemės, nesugebėjo savarankiškai atsikelti, pakeltas nesugebėjo savarankiškai paeiti.
Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad jis nugriuvo ne dėl neblaivumo o dėl sveikatos būklės sutrikimo, vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. A. I. sunkaus girtumo laipsnį patvirtina alkoholio kiekio matuoklio duomenys, kuriais pirmojo matavimo metu nustatytas 2,79 promilės neblaivumas. Jo tėvas skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą patvirtino, kad sūnus gėrė daug. A. I. teismui nepateikė jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis turėjo sveikatos sutrikimų, galėjusių sukelti tokią jo būklę. Be to, nei V. J. I., nei A. I. nebandė kviesti medicinos pagalbos, nors tokie veiksmai turėtų būti neatidėliotini ir logiški, jei asmeniui taip staiga sutriktų sveikata, kad jis parkristų ir nebegalėtų savarankiškai judėti. Nei vienas byloje apklaustas policijos pareigūnas nenurodė, kad bent vienas iš įvykio dalyvių būtų įvykio vietoje skundęsis staigiu asmens sveikatos pablogėjimu. Tokios aplinkybės nenurodė V. J. I. operatorei paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, nors būtent tokiu būdu yra kviečiama greitoji medicinos pagalba, jis tik skundėsi nekorektiškais pareigūnų veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Policijos pareigūnai ir liudytojas V. J. I. patvirtino, kad aikštelėje, kurioje viskas vyko buvo daug pašalinių žmonių, kurie stebėjo įvykį. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad A. I. atkreipė policijos pareigūnų dėmesį tuo, jog gulėjo ant žemės, negalėjo pats judėti ar bent atsikelti nei savarankiškai, nei padedamas tėvo. Tokiais veiksmais akivaizdžiai yra įžeidžiamas žmogaus orumas ir dorovė, tokia būklė atkreipia kitų visuomenės narių dėmesį ir kelia neigiamą reakciją, be to, daro neigiamą įtaką kitiems asmenims, todėl A. I. veiksmai kvalifikuotini kaip ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. Pagal Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4 punktą, atvykęs į įvykio vietą policijos patrulis privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, policijos pareigūnų nurodymas sulaikytam A. I. sėsti į tarnybinį automobilį, idant būtų nutrauktas jo daromas administracinis nusižengimas, buvo teisėtas ir privalomas vykdyti. Policijos pareigūnas K. I. teismo posėdyje nurodė, kad pareigūnai liepė sėstis A. I. į automobilį tam, kad būtų užkardytas daromas administracinis nusižengimas – girto pasirodymas viešoje vietoje, patraukiantis aplinkinių dėmesį. Liudytojas K. I. nurodė, jog buvo akivaizdu, kad tėvas vyriškio nepajėgs nei pakelti, nei parvesti namo, tikslaus gyvenamojo adreso asmenys pareigūnams nenurodė. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, tą patvirtino ir policijos pareigūnai teismo posėdyje, kad A. I. nesileido sodinamas į automobilį, įsispirdamas į jį/įsikabindamas į stogo detalę. Policijos pareigūnų pateiktoje vaizdo medžiagoje aiškiai girdimas jo atsisakymas sėsti į tarnybinį automobilį.
Tai, kad pasak V. J. I., pareigūnai bendravo nekorektiškai ar nepakankamai pagarbiai, nebuvo priežastis nevykdyti teisėtų jų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nagrinėjami ne policijos pareigūnų, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad pareigūnai atliko savo funkcijas pažeisdami Policijos įstatymo ar Patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, jis gali dėl pareigūnų veiksmų kreiptis į Policijos departamento imuniteto valdybą. Apie šią galimybę V. J. I. buvo išaiškinta telefonu ir Bendrojo pagalbos centro operatorės.
Kadangi administracinio nusižengimo protokole nėra sukonkretintas policijos pareigūnų teisėto reikalavimo turinys, teismas, vadovaudamasis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tikslina kaltinimo formuluotę, kad A. I. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį. Nevykdydamas teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sėsti į automobilį, stumdydamasis, rankomis ir kojomis spirdamasis į automobilį, A. I. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Nuobaudos paskyrimas.
Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du nusižengimai, susiję su viešąja ir valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybė sunkina tai, jog nusižengimus padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusižengimų padarymui (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, administracinių nusižengimų registro išrašo ir Liteko duomenimis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2017 metais, nuobaudos nebegalioja. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracines nuobaudas, jų dydį nustatant neženkliai didesnį nei minimalus. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
A. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. I. paskirti galutinę 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108542192.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.