Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-09-11 · Civilinė byla Nr. 2A-492-125/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-11
Bylos Nr.
2A-492-125/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Albina Pupeikienė, Savinijus Katauskas
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
Ieškovas
P. Ž.
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas B. ValiusTeisėja E. Kazlauskienė
Civilinė byla Nr. 2A-492-125/2008
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 51; 30.5 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgaliotam asmeniui Tadui Budvyčiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovei Jolantai Bružaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei, G. M. paslaugų įmonei dėl administracinio akto, žemės sklypo panaudos sutarties ir žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei ieškovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-03-04 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-02-25 įsakymą Nr. 13.6-681, jo pagrindu sudarytą 2005-04-14 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K55/2005-25, 2004-08-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 08-020; įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti ieškovui 0,26 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kretingalės apylinkės tarybos 1993-12-27 I šaukimo sesijoje ieškovui buvo skirta 3 ha ploto žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui. Klaipėdos rajono valdyba 1994-12-22 potvarkiu ieškovui leido pirkti iš valstybės ne aukciono tvarka 2,90 ha, 1996-11-28 Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymu buvo leista pirkti 0,10 ha ploto žemės sklypą. Už šią žemę ieškovas sumokėjo investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais. 2000-06-05 Klaipėdos apskrities viršininkė įsakymu patvirtino Girkalių kadastro vietovės žemės reformos projektą bei jo priedą – asmeninio ūkio žemės suvestinius planus. Plane pažymėta, kad ieškovas naudoja asmeninio ūkio žemę trijose vietose. 2001-03-08 trys ieškovo sklypai buvo paženklinti vietovėje, sudarant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą, bei abrisuose. Ginčas vyksta dėl vieno iš trijų sklypų, tai yra Nr. 454-2, kurio plotas akte 0,28 ha (dalį ieškovas yra privatizavęs). Šio sklypo dalis (0,15 ha) persidengia su Pakrančių apsaugos rinktinei perduotu naudotis žemės sklypu. 2006-08-22 buvo pasirašytos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas įgijo sklypus Nr. 454-4 – 2,45 ha ploto, Nr. 454-3 – 0,16 ha ploto ir dalį 0,13 ha ploto ginčo sklypo Nr. 454-2, bendras įgytų sklypų plotas – 2,74 ha, dėl likusios dalies – 0,26 ha ploto – žemės sklypo nėra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. 2005-02-25 Klaipėdos apskrities viršininkė priėmė įsakymą Nr. 13.6-681 dėl žemės sklypo suteikimo Pakrančių apsaugos rinktinei, juo iš esmės sudarytos prielaidos valstybinio žemės sklypo panaudos sutarčiai sudaryti. Priimant šį įsakymą nebuvo atsižvelgta į tai, kad žemės sklypas yra suteiktas ieškovui kaip asmeninio ūkio žemė. Tiek atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą vietovėje ir surašant aktą Nr. 08-020, tiek priimant įsakymą Nr. 13.6-681, tiek pasirašant su Pakrančių apsaugos rinktine valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K55/2005-25, valstybės tarnautojams buvo žinoma apie ieškovo teisėtai naudojamą žemės sklypą Nr. 454-2. 2005-02-25 įsakyme nurodyta, kad suteikiama neterminuotai naudotis, tačiau iš 2005-04-14 valstybinės žemės panaudos sutarties matyti, kad sutartis sudaryta 99 metų terminui. Pažeidžiant įsakymo Nr. 13.6-681 3 punktą bei 1995-11-13 Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 1.10 punktą, sutartis nebuvo sudaryta per 1 mėnesį. Remiantis Žemės įstatymo 30 straipsniu, žemės sklypo planas nėra parengtas pagal teritorijų planavimo dokumentą, sudarant žemės panaudos sutartį nebuvo pateiktas prašymas, kurį pateikti numato 1995-11-13 Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 1.5 punktas (b. l. 108-114, 3 tomas).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė, iš ieškovo valstybei priteisė 78 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas turi teisę į ginčo sklypą kaip asmeninio ūkio žemę, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją suformuoti ieškovui ginčo žemės sklype 0,26 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir dėl to ieškovui nėra pagrindo pripažinti nuosavybės teisę į ginčo sklypą kaip asmeninio ūkio žemę, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-02-25 priimtą įsakymą Nr. 13.6-681, atsakovo G. M. paslaugų įmonės 2004-08-20 sudarytą ginčo sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 08-020, pripažinti negaliojančia atsakovių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Pakrančių apsaugos rinktinės sudarytą 2005-04-14 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K55/2005-25 tuo pagrindu, kad nurodyti aktai ir sutartis pažeidžia ieškovo interesus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-02-25 priimtas įsakymas Nr. 13.6-681 pažeidžia įstatymų, poįstatyminių aktų nuostatas, todėl, teismo nuomone, pripažinti neteisėtu įsakymo nėra pagrindo. Teismas pripažino, kad atsakovė G. M. paslaugų įmonė, sudarydama 2004-08-20 ginčo sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 08-020, neprivalėjo vadovautis nurodyta Metodika. Teismas nenustatė, kad panaudos sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba bylą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčo sklypas visa apimtimi patenka į atsakovei Pakrančių apsaugos rinktinei 2005-04-14 ginčijama sutartimi suteiktą žemės sklypą, todėl ieškiniu ginčijamas šio suteikimo teisėtumas ir prašoma panaikinti panaudos sutartį. Pažymi, kad ieškovui teisėtai buvo skirtas 3 ha žemės sklypas, teisėtai išpirktas, todėl pagrįstai reikalauja būtent šio sklypo žemės ploto natūra įrodinėdamas jam skirto ginčo žemės sklypo buvimo vietą. Pažymi, kad ginčo sklypu ieškovas faktiškai naudojasi iki šiol, jokiais kitais žemės sklypais kaip asmeninio ūkio žeme ieškovas niekur kitur nesinaudojo, todėl ginčo žemės sklypas yra toje vietoje, kuri panaudos sutartimi perduota atsakovei – PAR. Nurodė, kad teismas aiškinosi tas aplinkybes, dėl kurių nebuvo ginčo, t. y. ar žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, nors šio klausimo sprendimas priklauso ne teismo kompetencijai. Priduria, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išrašais, nustatydamas, kad ginčo sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriuos turto patikėjimo teise valdo atsakovė Pakrančių apsaugos rinktinei. Teismo išvados dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį yra nepagrįstos. Nurodė, kad teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nebuvo įrodyti ginčo pagrindai. Pažymėjo, kad atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-02-25 įsakymas pažeidė ieškovo teisės, nes šio įsakymo pagrindu buvo sudaryta ginčijama panaudos sutartis. Paaiškino, kad ribų paženklinimo-parodymo aktas rengtas pažeidžiant nustatytą Metodiką, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši Metodika neprivaloma, nepagrįsta. Ieškovo nuomone panaudos sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, viešąją tvarką ir gerą moralę, bet šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė.

Atsiliepimas

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo manyti, kad pareiškėjui, turėjusiam sodybą toje pačioje gyvenamojoje vietoje, galėtų būti matuojamas sklypas kitoje vietoje. Pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad 1994 m. atmatuotas žemės sklypas Nr. 454-2 yra šiuo metu PAR panaudai suteiktas žemės sklypas. Pažymi, kad pareiškėjo žemės suteikimo metu galiojo imperatyvios teisės normos, kad valstybės sienos apsaugai reikalinga žemė neprivatizuojama. Pažymi, kad pareiškėjo teisė į 3 ha žemės buvo realizuota.

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, kad ieškovas neginčija asmeninio ūkio žemės suteikimo ir šios žemės skyrimo jam tvarkos, todėl, atsakovės nuomone, sutinka, kad asmeninio ūkio žemė skirta visai kitoje vietoje nei Pakrančių apsaugos rinktinės sklypas. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas planas neturi juridinės galios, nes remiantis šiuo planu nebuvo rengti ir pildyti žemės kadastro žemėlapiai. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad nėra nustatyta ir patvirtinta pajūrio juosta. Pažymi, kad 2005-02-25 įsakymu Nr. 13.6-681 buvo ne pakeista žemės naudojimo paskirtis, o tik nustatyta, kad ji naudojama valstybės sienos apsaugai. Paaiškina, kad rengiant ribų paženklinimo-parodymo aktą nereikėjo vadovautis 1998-04-25 LR žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtinta Metodika.

Atsakovė G. M. individuali įmonė atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundo motyvais. Pažymi, kad matuodama Pakrančių apsaugos rinktinei sklypą vadovavosi LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtinta Metodika. Paaiškina, kad PAR sklypas nesiribojo su jokiais sklypais, todėl paženklintame akte nėra besiribojančių sklypų naudotojų ir savininkų derinimo. Šis paženklinimo aktas buvo patikrintas ir suderintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsakingų darbuotojų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono Kretingalės I šaukimo tarybos 25 sesijos, įvykusios 1993-12-27, sprendimu skiriant pasodybinius žemės plotus ieškovui Karklės kaime buvo paskirta 3 ha žemės (b. l. 43). 1994-03-08 (b. l. 155-156, 1 tomas, b. l. 95-96, 97-99, 3 tomas) ieškovui buvo suformuoti ir paženklinti žemės sklypai Nr. 454-2 (2,85 ha) ir Nr. 454-3 (0,15 ha). Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000-06-05 įsakymu Nr. 1279 buvo patvirtintas Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (b. l. 46-48, 88, 2 tomas), kuriuo ieškovui buvo suformuoti, 2001-03-08 (b. l. 175-176, 1 tomas) paženklinti žemės sklypai Nr. 454-2 (0,28 ha), Nr. 454-3 (0,16 ha), Nr. 454-4 (2,56 ha), ieškovas su šiomis paženklintų sklypų ribomis nesutiko. 2005-05-12 (b. l. 89-91, 101-103, 112-114, 2 tomas) ieškovui buvo suformuoti ir paženklinti žemės sklypai Nr. 454-2 (0,17 ha), Nr. 454-4 (2,45 ha), 454-3 (0,15 ha). 2005-08-03 ieškovas pateikė prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai įteisinti 0,13 ha žemės iš suprojektuoto 0,28 ha žemės sklypo Nr. 454-2 (b. l. 94, 3 tomas), tuo pagrindu ieškovui buvo pakeistos šio žemės sklypo ribos (b. l. 100, 3 tomas). Ieškovui 2006-06-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimis buvo parduoti valstybinės žemės sklypai: 0,13 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 93-100, 2 tomas), 0,16 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0873-9753 (b. l. 105-111, 2 tomas), 2,45 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 116-123, 2 tomas).

Teisėjų kolegijos nuomone, ginčas šioje byloje kyla, nes ieškovui buvo skirta 3 ha žemės, tačiau suformuoti ir paženklinti žemės sklypai sudaro tik 2,74 ha. Likusi dalis, t. y. 0,26 ha, ieškovo nuomone, patenka į atsakovui panaudos sutartimi priklausantį žemės sklypą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nesprendžiamas žemės suteikimo ieškovui teisėtumo klausimas, t. y. ar apskritai teisėtai ir pagrįstai pagal galiojusių teisės aktų reikalavimus ieškovui buvo suteiktas 3 ha žemės sklypas. Siekiant teisingai išspręsti ginčą reikia išsiaiškinti, ar galėjo ieškovas ginčo žemės sklypą naudoti kaip asmeninio ūkio žemę ir ar šis sklypas naudojamas tuo tikslu. Dėl šių priežasčių apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi nenusijusias su ieškinio reikalavimais aplinkybes, t. y. peržengė ieškinio ribas.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes, kurias, jo nuomone, teismas įvertino netinkamai. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos, įvertinusi pateiktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas neįrodė kad jis ginčo sklypą 1981–1983 m. naudojo kaip asmeninio ūkio žemę. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į bylos duomenis, t. y. ieškovo paaiškinimus, žemės sklypo Nr. 454-2 paženklinimų 1994-03-10 ir 2001-03-08 planinę medžiagą, buvusios ieškovo sutuoktinės D. Ž. parodymus, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo paaiškinimus, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai naudojosi Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, nes vadovaujantis LR CPK 192 str. 2 d. aplinkybės, nustatytos oficialiuose dokumentuose laikomos visiškai įrodytomis iki bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad 1993-04-28 pasirašyta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovui buvo perduotas pastatas ir teritorija ūkiniam panaudojimui, t. y. šiuo sklypu ieškovas naudojosi sutarties pagrindu, todėl negalėjo pretenduoti į šį žemės sklypą. Aplinkybė, kad jam panaudos sutartimi buvo perduoti pastatai ir žemė, nesuteikia teisės ieškovui šio žemės sklypo traktuoti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kaip naudojimąsi asmeninio ūkio žeme, todėl šiuo pagrindu negalėjo įgyti teisės į ginčo sklypą.

Sprendžiant dėl ginčo sklypo būtina atsižvelgti į specifinę jo vietą. LR žemės reformos įstatymo 13 str. nustatė, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta karinių dalinių, skirta valstybės sienos apsaugai. LR Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo 2.2.1 p. nustatyta, kad piliečiams neparduodama asmeninio ūkio žemė, jeigu jos reikia kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugai. Teisėjų kolegija mano, kad ginčo žemės sklypas iš esmės buvo ir yra naudojamas valstybės sienos apsaugai, nes ginčo sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai, kurie buvo naudojami atliekant valstybės sienos apsaugą ir yra reikalingi užtikrinant valstybės sienos apsaugą. Pažymėtina, kad nesant žemės prie pastatų, nebūtų galimybės naudoti pastatus pagal jų paskirtį. Be to, pagal LR žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 7 p. žemė neprivatizuojama, jeigu ji priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio juostai. Pajūrio juostai priskirta valstybinė žemė išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir išimtis yra tik žemės sklypai, suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo (Žemės įstatymo 1995-12-10 redakcijos įsigaliojimo), tuo metu ieškovui nuosavybės teise nepriklausė ginčo sklypas, o šiuo metu jo įsigyti neleidžia teisės aktai. Teisėjų kolegija dėl šių priežasčių mano, kad ieškovas neturėjo teisės į ginčo sklypą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-02-25 įsakymas Nr. 13.6-681 bei jo pagrindu 2005-04-14 sudaryta panaudos sutartis nepažeidžia ieškovo teisių, todėl jis neturi teisės reikalauti jos panaikinti.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. M. paslaugų įmonė, sudarydama 2004-08-20 ginčo sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 08-020, neprivalėjo vadovautis LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 Nr. 207 įsakymu patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika. Pagal šio teisės akto 2 d. Metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Tačiau atsakovei Pakrančių apsaugos rinktinei ginčo sklypas panaudos teise neatlygintinai naudotis buvo perduotas kaip žemės sklypas, reikalingas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai priklausantiems objektams eksploatuoti, vadovaujantis LR žemės įstatymo 8 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ kuriame nustatyta valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis nurodytai valstybės institucijai tvarka. Darytina išvada, kad atsakovė G. M. paslaugų įmonė, sudarydama 2004-08-20 ginčo sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 08-020, neprivalėjo vadovautis šia nurodyta Metodika. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvo vadovautasi šia Metodika, nes daugiau nebuvo teisės aktų, kurie nustatė Metodikos rengimo tvarką.

Ieškovo nurodyti argumentai, kad priimtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-02-25 priimtas įsakymas Nr. 13.6-681 pažeidžia teisės aktų reikalavimus bei jo pagrindu sudaryta panaudos sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiamas įsakymas nepažeidžia ieškovo teisių, todėl jis neturi subjektinės teisės jį ginčyti. Sudaryta panaudos sutartis, teisėjų kolegijos nuomone, nepažeidžia imperatyvių teisės normų, nes neatitinka būtinų LR CK 1.80 str. taikymui keliamų reikalavimų, t. y. kad įstatymo norma yra imperatyvi, bei kad sandoris šią imperatyvią įstatymo normą pažeidžia.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, vadovaujantis LR CPK 326 str. 1 d. 1 p. pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-03-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasAlbina Pupeikienė