Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-417-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-12
Bylos Nr.
1A-74-417-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
Nuteistasis
D. D.
Advokatai
Jurijus Koreckis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–74–417/2009

Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija

(S)

1.1.3.3., 1.1.8.1., 1.1.8.9., 1.2.14.5.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Stasio Valužio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,nuteistajam D. D. ,gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skudą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir D. D. paskirta galutinė vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2008-10-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. D. priteista 1 000 Lt M. M. turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2006 m. vasario 25 d., apie 16 val., veikdamas bendrai su E. S. ir kitais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, paskambino M. M. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė Klaipėdos miesto 3-iojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnu ir M. M. pranešė, kad jos žentas V. S. bare sumušė žmogų, sulaužydamas žandikaulį, nosį, išmušdamas dantis bei sumušdamas galvą, dėl ko sumuštasis žmogus tariamai paguldytas į ligoninę. Pagrasino M. M. , kad už žmogaus sumušimą jos žentui V. S. gresia iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ir pareikalavo, jog norint, kad žentui nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tariamai žalai atlyginti reikia sumokėti 1 000 Lt. M. M. , išsigandusi telefonu išsakytų grasinimų bei patikėjusi, kad, nesumokėjus reikalaujamų pinigų, jos artimiesiems gali atsirasti žalingos pasekmės – jos žentui V. S. bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir grėstų didelė reali laisvės atėmimo bausmė – sutiko jai skambinusiam kriminalinės policijos pareigūnu prisistačiusiam asmeniui sumokėti reikalaujamus 1 000 Lt. Po to asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nukentėjusiajai M. M. nurodė, kad prie jos namų atvažiuos tariamai sumuštojo asmens brolis A. T. , kuriam ši ir turėsianti sumokėti reikalaujamus pinigus. M. M. sutikus sumokėti reikalaujamus pinigus, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, telefonu informavo apie tai kitą asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei nurodė nusiųsti asmenį prie Klaipėdos miesto 25-osios vidurinės mokyklos, kur šis, prisistatęs sumuštojo broliu, iš M. M. turėtų paimti 1 000 Lt. Šis telefonu pažadėjęs tokius asmenis surasti, apie tai informavo kitą asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris D. D. pasiūlė iš nukentėjusiosios paimti pinigus. D. D. sutiko susitikti su nukentėjusiąja, veikdamas pagal asmenų, kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, apsimesti tariamai sumušto asmens broliu A. T. . 2006 m. vasario 25 d., apie 17 val. 10 min., prie Naujakiemio suaugusiųjų vidurinės mokyklos, esančios I. Simonaitytės g. 24, Klaipėdoje, D. D. susitiko su M. M. , kuri šiam prisistačius tariamai sumušto asmens broliu A. T. , perdavė 1 000 Lt. Iš nusikalstamos veikos gautus pinigus asmenys, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir D. D. pasidalijo tarpusavyje.

Nuteistasis D. D. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-27 nuosprendį dėl netinkamai kvalifikuotos veikos bei paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad niekada neneigė savo kaltės. Tačiau atkreipia dėmesį, jog byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, kad su nusikaltimo organizatoriumi nebuvo pažįstami, o pats šį nusikaltimą padarė tik būdamas suklaidintas ir juo buvo pasinaudota. Jam nieko nepaaiškinant buvo liepta nueiti pas nukentėjusiąją ir iš jos paimti tai, ką duos. Be to, apeliantas pažymi, kad jam taip pat buvo liepta prisistatyti ir svetimu vardu, tačiau kodėl to reikėjo, nesuprato. Pažymi, kad E. S. duodamas 100 Lt pasakė, jog šie pinigai skirti jo (D. D. ) vaikui saldainiams. Todėl, nuteistojo manymu, jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 182 str. 1 d., 16 str. 3 d., be to, prašo taikyti BK 62 str. 3 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas dėl jo apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi tik melagingais kitų darant šį nusikaltimą dalyvavusių asmenų parodymais ir tai įrodo teismo bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai bei nukentėjusiosios parodymai, todėl turi būti atnaujintas įrodymų tyrimas. Taip pat nuteistasis D. D. mano, kad pirmosios instancijos teismas neparįstai į bausmės laiką neįskaitė suėmimo laiko nuo 2008-02-26 iki 2008-10-27.

Nuteistasis D. D. ir jo gynėjas prašo skundą tenikinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiosios parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų.

Nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nesuprato, kad paimdamas pinigus daro nusikaltimą, t. y. sukčiauja, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistojo D. D. veiksmus, paimant pinigus iš nukentėjusiosios M. M. , padarė teisingas, objektyvias ir logiškas išvadas, jog neteisėtą veikos pobūdį apeliantas ne tik galėjo suprasti, bet ir suprato.

Iš faktinių bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji M. M. , atėjo prie I. Simonaitytės g. 28, Klaipėdoje, esančio pastato, prie jos iškart priėjo vyriškis ir prisistatė T. L. vardu, jam ši ir perdavė atsineštus pinigus – 200 eurų ir 300 litų.

Tai, kad D. D. be jokių abejonių ar klausimų nukentėjusiajai prisistatė svetima pavarde, jau rodo, kad jis suvokė, jog nukentėjusiąją klaidina. Juk akivaizdu, kad asmuo, šiuo atveju D. D. , nesuvokdamas, kas vyksta, sužinojęs, kad turi prisistatyti svetimu vardu, nieko nesiaiškindamas, sutiktų tai padaryti. Apeliantas D. D. turėjo visas galimybes išsiaiškinti, kodėl ir kokius pinigus jis turi paimti iš nepažįstamos moters, ir kodėl turi prisistatyti kitu vardu. Tačiau akivaizdu, kad D. D. , suprasdamas įvykių eigą, tiesiog atliko savo užduotį, t. y. paėmė pinigus ir už tai gavo 100 Lt atlygį. Taigi D. D. , klaidindamas nukentėjusiąją, siekė apsaugoti save bei bendrininkus nuo atsakomybės.

Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nežinojęs, kad daro jam inkriminuojamą nusikaltimą, atmestinas.

Apelianto D. D. įsitikinimu, jo padaryta veika turėtų būti perkvalifikuota kaip nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo, taip pat jam turi būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Baudžiamojo įstatymo 16 str. 4 d. nurodoma, kad asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais.

Sukčiavimu (BK 182 str.) laikomas apgaule svetimo turto, turtinės teisės, įsigijimas ar jos išvengimas, ar jos panaikinimas savo ar kitų naudai. Apgaule laikomas tyčinis neteisingos informacijos pateikimas nukentėjusiajam, dėl ko šis (turto savininkas) kaltininkui perleidžia savo turtą. Būtent dėl subjektyvaus šio nusikaltimo požymio, tyčios, t. y. asmuo suvokia, kad apgaulės būdu siekia turto, šis nusikaltimas negali būti kvalifikuojamas kaip neatsargus nusikaltimas.

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas teismui suteikia teisę, esant BK 62 str. 1, 2 dalyse nurodytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Taikyti apeliantui BK 62 straipsnyje esančias bausmių skyrimo taisykles, leidžiančias parinkti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes, nėra reikiamų sąlygų. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, apeliantas D. D. , padaręs inkriminuotą nusikaltimą, pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie jį, neprisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai nesigaili bei nepadėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, neatlygino padarytos žalos nukentėjusiajai. Taip pat nenustytos D. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei BK 62 str. 2 d. 1–6 p. numatytos sąlygos. Todėl nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentas jam pritaikyti BK 62 str. nuostatas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad D. D. , būdamas jauno amžiaus, anksčiau net 5 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei bei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl akivaizdu, kad jokių išvadų dėl savo elgesio jis nedaro, o bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę neperžengiant sankcijos ribų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas D. D. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 182 str. 1 d. nustatytas sankcijos vidurkis.

Nuteistasis D. D. mano, kad į bausmės laiką turi būti įskaičiuotas suėmimo laikas nuo 2008-02-26 iki 2008-10-27.

D. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-12-23 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l, 4 dalimis, 5 dalies l punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę D. D. pagal šį nuosprendį atlieka nuo 2008-02-08.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. pridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Į paskirtos bausmės dalį įskaitė suėmimo laiką nuo 2008-10-27.

Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, nuteistojo D. D. apeliacinio skundo prašymas įskaityti į bausmės laiką suėmimo laiką nuo 2008-02-26 iki 2008-10-27 atmestinas, kadangi akivaizdu, jog šiuo metu D. D. atlieka bausmę, paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-12-23 nuosprendžiu.

Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, teisingai kvalifikuota nuteistojo D. D. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais kolegijai nėra pagrindo. Nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios isntancijos teismo padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Stasys ValužisEduardas Maškevičius