Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei UAB „Icoplast“, atsakovei UAB „Autopus“

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Icoplast“ ieškinį atsakovei UAB „Autopus“ dėl baudos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Sutarties 2.2 punktą atsakovė už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po sąskaitos faktūros ir priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos, t.y. iki 2015-09-06. Atsakovė įsipareigojimo nesilaikė, į ieškovės raginimus telefonu atsiskaityti už atliktus darbus nereagavo, todėl ieškovė siuntė atsakovei registruotu paštu, registruotu įmonės adresu ir elektroniniu paštu tris raginimus 2015-10-30, 2015-11-09 ir 2015-11-13 susimokėti už atliktus darbus ir susidariusią baudą už 91 kalendorinę dieną – 5460 Eur. Atsakovė į raštus neatsakė ir pagal sutartį neatsiskaitė. 2015-12-07 atsakovė buvo skolinga už atliktus darbus 4127,35 Eur be PVM ir 5460 Eur baudos. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išieškoti iš atsakovės skolą ir baudą išdavimo. Atsakovė, gavusi teismo įsakymą, 2015-12-11 padengė skolą už atliktus darbus pagal sutartį, uždelsusi apmokėti už atliktus darbus 96 kalendorines dienas, tačiau baudos pagal Sutarties 5.4 punktą nesumokėjo.

Kadangi atsakovė visiškai atsiskaitė už atliktus darbus tik 2015-12-11, vadovaudamasi Sutarties 2.2, 5.4 p., CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, atsakovė turi mokėti baudą už pavėluotas atsiskaityti 96 kalendorines dienas - 5760 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė už dalį darbų atsiskaitė laiku – 2015-09-06 sumokėjo 13 000 Eur iš 31 127,35 Eur ir, prasidėjus teisminiam procesui, galutinai atsiskaitė už atliktus darbus bei siekdama, kad netesybos atliktų kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją, geranoriškai sumažino susidariusią baudą 50 procentų, iki 2880 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovės taikant civilinę atsakomybę netesybų forma ir nereikalauja nuostolių atlyginimo pagal Sutarties 5.1 punktą.

Dėl netinkamo atsakovės sutarties vykdymo, ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė pradėjo statybų veiklą tik 2015 m. kovo mėnesį. Atsakovei nemokant pinigų už atliktus darbus, ieškovė patyrė finansinių sunkumų, nes neturėjo sukaupusi apyvartinių lėšų, dėl ko galėjo bankrutuoti. Atlikusi darbus ieškovė turėjo atsiskaityti tiekėjams už statybos objekte naudotas medžiagas, įsigytus įrankius ir įrangą reikalingą darbams atlikti, sumokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir įvykdyti kitus patirtus finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovei neatsiskaitant už atliktus darbus, ieškovė įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų negalėjo, todėl, siekdama išvengti didesnių nuostolių atsiradimo, buvo priversta imti paskolas tiek iš ieškovės direktoriaus, tiek iš UAB „The Glue“. Laikotarpiu, kai atsakovė netinkamai vykdė atsiskaitymus, t.y. nuo 2015-09-06 iki 2015-12-11 ieškovė pasiskolino 10 861 Eur. Be to, ieškovė, neturėdama teisininko, dėl iškilusio ginčo pirko teisines paslaugas iš UAB „The Glue“, dėl ko patyrė 2 014,65 Eur nuostolių, sumokėjo 187,99 Eur antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą, 30 Eur kelionės į Panevėžio m. išlaidas, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų atsiskaičiusi laiku.

Baudos numatymas sutartyje buvo ne specialiai šiam atvejui numatytas šalių susitarimas, tačiau pagal kitos sutarties pavyzdį pasilikusi sąlyga, kuriai nė viena iš šalių neskyrė dėmesio. Atsakovė įvykdė ieškovei piniginę prievolę pilnai ir dėl to ginčo tarp šalių nėra

Ieškovė susiklosčiusias aplinkybes pateikia tendencingai suformuluodama jas savo naudai, iškraipydama tiek realią ginčo situaciją, tiek šalių elgesį sutarties vykdymo metu. Ieškovės nurodyti atliktų darbų aktai tarp šalių buvo pasirašyti ne 2015-08-06, o 2015-09-03. Šią aplinkybę patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas. Atsakovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu reiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, neįvykdžius sutarties nustatytais terminais, t. y. iki 2015-07-24, jos prašymu atidėjo sutarties vykdymo terminą, tačiau vėliau, dėl užsakovų neatsiskaitymo su atsakove, atsakovei patiriant finansinius sunkumus, buvo susitarta, jog mokėjimai bus vykdomi dalimis, galutinai atsiskaitant 2015 m. gruodžio mėnesį. Atsakovė neatsakinėjo į ieškovės pretenzijas, kadangi jos tarpusavio susitarimu buvo įvardintos kaip formalumai, jeigu iki metų pabaigos atsakovė su ieškove neatsiskaitytų. Atsakovė laikėsi savo duoto žodžio ir periodiškai mokėjo ieškovei. Paskutinį mokėjimą atsakovė atliko 2015-12-11, t.y. praėjus 21 dienai nuo paskutinio mokėjimo, tokiu būdu savo prievolę įvykdė galutinai.

Dėl baudos dydžio atsakovė nurodo, kad atliktų darbų priėmimo aktai buvo pasirašyti 2015-09-03, todėl skaičiuojant baudą, pastaroji galėtų būti skaičiuojama tik nuo 2015-09-03, t. y. už 69, o ne už 96 dienas. Bauda sutartyje buvo numatyta tik formaliai ir realiai šalys neturėjo tikslo numatyti tokių baudinių netesybų, atsakovė atsiskaitė su ieškove ir ji nepatyrė jokių nuostolių. Baudos dydis sudaro net 59,78% nuo laiku nesumokėtos sumos, tokia ieškovės reikalaujama priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įvykdė prievolę, vėlavimo terminas nebuvo ilgas, šalis buvo informuota ir buvo paprašyta leisti užlaikyti mokėjimą, pačiai ieškovei sutarties vykdymo metu buvo daromos nuolaidos, šalis siejo neformalus bendravimas ir visą sutarties vykdymo laiką abi šalys tokį pateisino, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl pavėluotai įvykdyto mokėjimo ir nepateikė jokių tokius nuostolius pagrindžiančių dokumentų, atsakovė prašo ieškinį atmesti ar sumažinti prašomą priteisti sumą iki minimalios ribos, lygios procesinių palūkanų dydžiui už priteistą sumą - 46,81 Eur. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra, tame tarpe skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės.

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jos procesines palūkanas. Tiek bauda, tiek procesinės palūkanos atlieka vieną ir tą pačią - pareiškėjo patirtų nuostolių kompensavimo funkciją. Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nepagrįstai tapatina patirtus nuostolius su sutartinėmis netesybomis (bauda), negana to, pastaruosius imasi įrodinėti tik po to, kai atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį byloje, jame buvo iškelti argumentai dėl realius nuostolius patvirtinančių dokumentų nepateikimo. Byloje pateikti tariamus nuostolius patvirtinantys rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į tai, jog jie besąlygiškai susiję su ieškovę atstovaujančiųjų asmenų teisiniu statusu bei suinteresuotumu, tokių asmenų tarpusavio ryšiais, yra vertintini kaip nepatikimi.

Ieškovė nesąžiningai neigia akivaizdžius, rašytiniais įrodymais patvirtintus faktus, jog darbų priėmimo-perdavimo aktai 2015-08-06 nebuvo pasirašyti. Aktai nebuvo pasirašyti savalaikiai dėl išryškėjusių darbų trūkumų, kurių subrangovei (ieškovei) neištaisius, atsakovė objektyviai turėjo galimybę atsisakyti mokėti už paslaugas/darbus. Darbų trūkumus patvirtina aplinkybės, jog atsakovės klientas (užsakovas) atsakovei reiškė pretenzijas ir taip pat atsisakė mokėti pagal sutartį. Paskutinė atsakovės kliento pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo buvo atsiųsta atsakovei 2015-11-17. Pažymėtina, jog ieškovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir klientui turint pretenzijų dėl darbų kokybės, su atsakove nebuvo atsiskaitoma ir tokių ieškovės veiksmų pasėkoje atsakovė patyrė nuostolius ir neigiamas finansine pasekmes, jos veiksmuose nesant kaltės dėl atliktų darbų trūkumų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai reikalavo ieškovės atidėti mokėjimus iki 2015 m. gruodžio mėnesio, kadangi praktiškai tokie atsiskaitymai dėl ieškovės kaltės nebuvo vykdomi ir su atsakove (rangove). Pažymėtina, jog savarankiškai atsakovė jokių statybos darbų užsakovei priklausančiame objekte neatlikinėjo, todėl visa atsakomybė dėl netinkamo tokių darbų atlikimo teko pačiai ieškovei, kuri atitinkamai turėjo sąžiningai prisiimti tokio savo netinkamo veikimo pasekmes.

CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Ieškovė nuo pat sutarties pasirašymo momento buvo nesąžininga sutarties šalis, jos kaip subrangovės kooperavimosi ir bendradarbiavimo faktas tebuvo formalus, vieninteliu sutarties tikslu buvo siekis bet kokia kaina gauti atlygį ir pasipelnyti iš papildomai sutartimi nustatytų mokėjimų. Ieškovė apie visus darbo trūkumus buvo informuota, jai taip pat buvo žinomos aplinkybės dėl užsakovo reiškiamų darbo kokybės pretenzijų, tačiau kaip matyti iš tolimesnių veiksmų, jokie aktyvūs veiksmai iš ieškovės pusės nebuvo atliekami, o darbų trūkumų faktas apskritai buvo ignoruojamas. Esant tokiai situacijai, ieškovė, netinkamai atlikusi savo darbą, jau ir taip nepelnytai gavo tinkamą darbų kokybę atitinkantį atlygį, tačiau esant aptartų aplinkybių visumai, prarado bet kokią teisę tokiu atveju į dėl savo pačios veiksmų atsiradusių nuostolių atlyginimą.

Pažymėtina, jog atsakovė stengėsi išlaikyti sutartinius santykius, nenutraukinėti sutarties tam, kad būtų gautas visas sutarties šalis tenkinantis galutinis jos vykdymo rezultatas, nors esant susiklosčiusių aplinkybių visumai turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį. Paisydama sutartinius santykius apibrėžiančių principų, atsakovė ieškojo šalims prieinamų galimybių ir priimtinų sutarties vykdymo sąlygų pakeitimų (pratęsiant sutarties vykdymo terminą ir atidedant mokėjimus), todėl ieškovės kreipimasis į teismą atsakovei tikintis, jog visgi darbų trūkumai bus pašalinti, atsakovei buvo visiškai siurprizinis. Ieškovei netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus ir darbus atlikus su trūkumais, kurie atsakovės prašymu jokiais terminais nebuvo ištaisyti ir kuriuos, tokiu atveju atsakovė privalės ištaisyti savo lėšomis, šios aplinkybės taip pat lemia sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo teisinių pasekmių taikymą ieškovės atžvilgiu. Tų pačių aplinkybių pasekmėje dėl savo pačios netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovė prarado teisę reikalauti bet kokių nuostolių, kaip sutartyje numatytos baudos, atlyginimo.

Ieškovė nepagrįstai prašydama priteisti baudą, formuoja savo galutinius reikalavimus kaip prašymą priteisti nuostolius. Subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas baudos sumokėjimas, o ne nuostolių atlyginimas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovės nurodomi patirti nuostoliai yra susiję su ginčo šalių teisiniais santykiais ir nėra pagrindo sieti juos su sutartyje numatytos baudos mokėjimu. Susiedama sutartyje numatytos baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo faktą, ieškovė nepagrįstai į vieną faktą susieja nuostolius, atsirandančius ar galinčius atsirasti dėl sutarties nevykdymo, ir nuostolius, atsirandančius ne iš sutarties vykdymo ar nevykdymo, tačiau iš priverstinio jos vykdymo proceso: kreipimosi į antstolius, teisinės pagalbos, dokumentų rengimo teismui.

Atsakovei kyla pagrįstų abejonių, jog ieškovės ir UAB „The glue“ sudarytos paskolos sutartys yra kaip nors susijusios su šalių ginču, subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu ar nevykdymu. Deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl įmonės turtinės padėties ir tokių piniginių lėšų skolinimosi būtinybės išimtinai dėl atsakovės veiksmų, neįtikinami. Ieškovė yra verslo subjektas, todėl turi protingai apsvarstyti iš jų kylančią riziką, pasverti savo galimybes prisiimti iš sutarties kylančias neigiamas teisines pasekmes. Ieškovė, skolindamasi iš tam pačiam asmeniui priklausančių (susijusių) įmonių pinigines lėšas ir neskaičiuodama palūkanų už šias paskolas, realių nuostolių, atsakovei nesumokėjus už atliktus darbus, nepatyrė. Nuostolius pagrindžiančiais rašytiniais duomenimis taip pat negali būti laikomos ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros, kurias išrašė įmonės UAB „The glue“ teisininkė R. A.. Sprendžiant iš pavardžių tapatumo, ieškovės direktorių A. A. ir įmonės UAB „The glue“, kurios generaliniu direktoriumi yra tas pats anksčiau paminėtas asmuo, teisininkę neabejotinai sieja artimi ryšiai, todėl siekiant pagrįsti tariamus nuostolius tikėtinas pastarųjų asmenų susitarimas. Be to, pateiktos sąskaitos neturi teisinės galios ir negali būti laikomos įmonės nuostolius pagrindžiančiais dokumentais, nes jos išrašytos ne vien už teisinių paslaugų teikimą, bet ir už verslo konsultacijas, patalpų subnuomą; sąskaitose nėra detalizuota kokiais atvejais, kokioje byloje teisinės paslaugos buvo suteiktos; įmonės teisininkė nėra atsakingas už įmonės sąskaitų išrašymą asmuo ir tokių, finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi teisės pasirašyti. Ieškovės nurodyti nuostoliai dėl kreipimosi į antstolį ir vykdymo veiksmų atlikimo yra nepagrįsti. Pastarųjų išlaidų ieškovė galėjo išvengti. Atsakovė jokių nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko, su ieškove atsiskaitė, o ieškovės nurodomi tariami nuostoliai realiai nebuvo patirti bei įrodyti, todėl negali būti priteisiami.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys 2015-06-17 Subrangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė rangovė UAB „Autopus“ ir ieškovė subrangovė UAB „Icoplast“ susitarė, kad ieškovė atliks gerbūvio darbus –835 kv.m. trinkelių dangos montavimą paruošiant pagrindus objekte Administracinis pastatas (duomenys neskelbtini) pagal sąmatą. Sutarties kaina – 33 755,79 Eur su PVM (b.l. 73-77, 78), o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti per 30 dienų po sąskaitos faktūros ir priėmimo perdavimo akto pasirašymo su sąlyga jei įvykdyti visi ieškovės įsipareigojimai pagal sutartį (2.2p.). Sutarties 5.4 p. šalys susitarė, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 60 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą apmokėjimo už darbus kalendorinę dieną. Baudų sumokėjimas pagal šios sutarties sankcijas neatleidžia šalių nuo įsipareigojimų vykdymo arba pažeidimų pašalinimo (5.5p.).

Sutartis šalių pasirašyta, sutarties pakeitimai nebuvo daromi, šalys vykdė sutartį ir ja vadovavosi, todėl galioja visos jos sąlygos, o atsakovės argumentai, kad sutarties 5.4 p. sąlyga nėra šios sutarties sudėtinė dalis, kad ji likusi rengiant sutarties projektą kaip kitos sutarties dalis, kuriai šalys neskyrė dėmesio, atmestini kaip nepagrįsti.

Iš 2015-08-06 Atliktų darbų akto Nr. 1 duomenų nustatyta, kad atsakovė priėmė akte nurodytus darbus 37 325,29 Eur sumai bei 2015-08-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai (b.l. 79, 80). Iš 2015-08-06 Atliktų darbų akto Nr. 2 duomenų nustatyta, kad atsakovė priėmė akte nurodytus darbus 338,80 Eur sumai bei 2015-08-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai (b.l. 81, 82). Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad atliktų darbų aktai Nr. 1, Nr. 2 buvo pasirašyti 2015 m. rugsėjo mėnesį. Iš šalių susirašinėjimo duomenų (b.l. 96) matyti, kad 2015-08-06 atliktų darbų perdavimo aktai tarp šalių buvo galimai derinami ir atsakovei pateikti 2015-08-11. Tačiau minėta aplinkybė nepatvirtina atsakovės teiginio, kad aktai buvo pasirašyti 2015 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovė, pasirašydama aktus, sutiko su juose nurodyta data, jokios kitos faktinės aktų pasirašymo datos nenurodė, priimdama PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui taip pat nenurodė jokios kitos sąskaitų gavimo datos, todėl teisinės pasekmės – pareiga atsiskaityti - atsakovei kyla per 30 dienų nuo Atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 bei PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos datos - 2015-08-06. Aktais perduoti ieškovės darbai priimti be išlygų, darbų trūkumai aktuose nenurodyti, todėl pripažintina, kad dokumentų pasirašymo metu buvo įvykdyti visi ieškovės įsipareigojimai pagal sutartį (2.2p.). Šios aplinkybės nepaneigia atsakovės pateikti UAB „Laurex“ 2015-09-21, 2015-11-17 2016-05-16 raštai (b.l. 150-155), skirti atsakovei dėl galimų atsakovės vykdytų darbų defektų, kurie parengti po to, kai 2015-06-17 Subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei.

Taigi, terminas apmokėti už atliktus darbus suėjo 2015-09-06. Iš ieškovės siųstų raginimų 2015-10-30, 2015-11-09 2015-11-13 (b.l. 83,84,86) nustatyta, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti už darbus. Atsakovei nesumokėjus skolos ir baudos, 2015-12-08 Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą Nr. eL2-10755-812/2015 dėl 4127,35 Eur skolos ir 5460 Eur baudos išieškojimo iš atsakovės (b.l. 7). Aplinkybę, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti už atliktus darbus patvirtina ir ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenys, iš kurių nustatyta, kad po to, kai suėjo terminas atsiskaityti, atsakovė mokėjo skolą ieškovei dalimis: 2015-10-01 - 5000 Eur, 2015-10-06 – 5000 Eur, 2015-10-23 – 1000 Eur, 2015-11-20 – 3000 Eur, o 2015-12-11, prasidėjus teismo procesui - sumokėjo 4127,35 Eur (b.l. 87). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kuriasi remiantis būtų galima daryti išvadą apie sunkią atsakovės finansinę būklę, sutrukdžiusią jai laiku atsiskaityti su ieškove, įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė dėl atsiskaitymo už darbus sumų išdėstymo, mokėjimo terminų pakeitimo. Iš antstolio A. B. turto aprašo duomenų (b.l. 110-111) nustatyta, kad atsakovė turėjo turto, kurį galėjo realizuoti, įkeisti ar kita, siekdama tinkamai atsiskaityti su ieškove.

Nustačius atsiskaitymo už atliktus darbus vėlavimo faktą, bei nesant duomenų, šalinančių atsakovės civilinę atsakomybę, numatytą Sutarties 2.2, 5.4 p., yra pagrindas priteisti iš atsakovės sutartyje numatytas netesybas - baudą (CK 6.71 str., 6.72 str.). Atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove 95 dienas, taigi prievolę įvykdė netinkamai, todėl baudos dydis yra 5700 Eur. Teismas, nustatydamas priteistiną iš atsakovės baudos dydį, pripažįsta iš dalies pagrįstais tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus, sudarančius pagrindą mažinti atsakovės civilinę atsakomybę ieškovei: atsakovė mokėjo ieškovei skolą dalimis, iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo sumokėta didžioji dalis skolos (87 proc.), likusi nesumokėta suma sudarė 13 procentų sutarties kainos, prievolė atsiskaityti pagal sutartį už atliktus darbus yra įvykdyta, vėlavimo terminas nėra ilgas (CK 6.73 str. 2d.). Šalių sutartyje numatytas fiksuoto dydžio baudos skaičiavimas, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, negali būti taikomas formaliai, toks netesybų dydis šiuo konkrečiu atveju pripažintinas aiškiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros, todėl iš atsakovės priteistinos baudos dydis mažintinas proporcingai likusiai neapmokėtai skolos sumai, buvusiai kreipimosi į teismą metu – iki 741 Eur (13 proc.). Tokio dydžio netesybos pripažintinos kompensuojančiomis ieškovės nuostolius, susidariusius dėl nesavalaikio atsakovės prievolės įvykdymo. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo (Sutarties 5.1p.), savo valią nereikalauti nuostolių atlyginimo išreiškė ir savo procesiniame dokumente – ieškinyje, todėl nėra pagrindo vertinti ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su jos galimai patirtais nuostoliais.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu, palūkanų priteisimas nėra sudėtinė sutartinių netesybų dalis, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 2,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1), 65 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis. Reikalavimo priteisti proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų šalys neteikė. Ieškovė, nors teikė duomenis apie galimai patirtas teisinių paslaugų teikimo išlaidas byloje, tačiau jas įvardino kaip patirtus nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo ir neprašė jų priteisti iš atsakovės. Ieškinys tenkinamas iš dalies (26 %), todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai - 16,25 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Icoplast“, į.k. 302762130, iš atsakovės UAB „Autopus“, į.k. 302787226, 741 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 16,25 Eur (šešiolika eurų 25 centus) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.