- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- I-7750-208/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės “Medeka”
- Atsakovas
- Centrinei hipotekos įstaigai
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Medeka” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medeka“ skundą atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai dėl įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Medeka" kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašoma įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą išregistruoti antstolio Z.Zenkevičiaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą vykdomojoje byloje 0017/02/01413 „Dėl turtinių teisių - reikalavimo teisių arešto" iš Turto arešto aktų registro.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino, kad pareiškėja, siekdama apginti savo interesus, gali paduoti skundą bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas konstatavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis 1 dalis numato, jog bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Taigi, teismo nuomone, turto areštas yra civilinės teisės institutas.
Teismas akcentavo, jog iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad Centrinė hipotekos įstaiga 2007 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. BS-4369(07) atsisakė panaikinti turto arešto aktą, o pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, siekia, kad būtų išregistruotas antstolio Z.Zenkevičiaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas vykdomojoje byloje 0017/02/01413. Teismo manymu, matyti, jog pareiškėjo keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, jis kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame, teisme.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas 2007 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. BS-43699070 atsisakė panaikinti turto arešto aktą, o pareiškėjas, nesutikdama su šiuo sprendimu siekia, kad būtų išregistruotas antstolio Z.Zenkevičiaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas vykdomojoje byloje 0017/02/01413. Šis teismo nutarties motyvas, anot pareiškėjo, yra nepagrįstas, nes pareiškėja į Centrinę hipotekos įstaigą dėl turto arešto akto panaikinimo niekada nesikreipė, o kreipėsi prašydama išregistruoti antstolio Z.Zenkevičiaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą iš Turto arešto aktų registro. Kaip teigia pareiškėjas, nors teismas šį turto arešto aktą jau panaikino, aktas liko įregistruotas, taigi akivaizdu, kad viešojo administravimo funkcijas vykdanti Centrinė hipotekos įstaiga veikia neteisėtai.
2. Pasak pareiškėjo, Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas yra civilinis teisinis, nes Centrinė hipotekos įstaiga byloje nėra šalimi, ji tik netinkamai vykdo savarankišką įstatymu jai priskirtą pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis 1 dalis numato, jog bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl Centrinės hipotekos įstaigos veiksmų (neveikimo), t. y. prašo įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą išregistruoti antstolio Z.Zenkevičiaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą vykdomojoje byloje 0017/02/01413 „Dėl turtinių teisių - reikalavimo teisių arešto" iš Turto arešto aktų registro. Įvertinusi pareiškėjo reikalavimų ir keliamo ginčo pobūdį bei kitas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, jis kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.
Visų pirma, pažymėtina, jog turto arešto aktų registro steigimo ir turto arešto aktų įregistravimo tvarką, šiame registre registruojamus duomenis, jų teisinį statusą, žalos, padarytos tvarkant turto arešto aktų registrą, atlyginimo tvarką nustato Turto arešto aktų registro įstatymas (1999 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. VIII-1375 redakcija). Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Turto arešto aktų registro įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių apribojimu, t. y, civilinius teisinius santykius (Civilinio kodekso 4.37 – 4.39 straipsniai). Be to, kaip matyti iš Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos XV skyriaus „Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas“ nuostatų, turto arešto registravimo (išregistravimo) viešame registre tvarką, šio juridinio fakto registravimo teisinius pagrindus bei kitus su turto arešto registravimu (išregistravimu) viešame registre susijusius santykius tiesiogiai reguliuoja ir Civilinis kodeksas (4.253 – 4.262 straipsniai), t. y. privatinės teisės šaltinis. Todėl darytina išvada, jog turto areštas bei jo registravimo (išregistravimo) tvarka yra civilinės teisės institutas, tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, ginčus kylančius iš privatinių (civilinių) teisinių santykių yra pavesta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Antra, pareiškėjo keliamas ginčas dėl antstolio Z.Zenkevičiaus 2006 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo vykdomojoje byloje 0017/02/01413 „Dėl turtinių teisių - reikalavimo teisių arešto" išregistravimo iš Turto arešto aktų registro yra glaudžiai susijęs ir su paties antstolio veiksmų, susijusių su atitinkamo turto arešto taikymu, teisiniu įvertinimu. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų.
Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Medeka” atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.