Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-614-357/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
2A-614-357/2011
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-03254-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Rita Petručionytė, Diana Oseckienė
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-614-357/2011

Teisėjas V. Butvilas Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03254-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.2.;78.2.1.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovei V. B., atstovei advokatei Dianai Oseckienei,atsakovui R. B., atstovei advokatei Ritai Petručionytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-132/2011 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo priteisimo ir nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo; byloje išvadą teikianti institucija –Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. B. ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-09-01 iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti ieškovei, bei priteisti iš atsakovo ieškovės ir valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-3 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad duktė L. B. nėra atsakovo R. B. duktė, tačiau jis tėvystę pripažino. Po 1999-12-21 ištuokos įregistravimo, atsakovas vaikais nesirūpino, su vaikais negyveno, o prieš paduodant ieškinį į teismą įkalbėjo savo netikrą dukrą, kad ji gyventų su juo.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko (1 t., 31-33 b. l.).

Atsakovas nurodė, kad santuoka tarp šalių nutraukta (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, po jos nutraukimo nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove, tačiau prieš metus laiko dėl nesutarimų su savo motina V. B., dukra L. B. atvyko gyventi pas atsakovą į (duomenys neskelbtini), dėl jos nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Teigė, kad su dukra atsakovą sieja glaudus ryšys, visada domėjosi jos gyvenimu, dalyvavo auklėjime, todėl siekia, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Dėl sūnaus L. B. gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nėra. Nesutiko su reikalavimais priteisti po 400 Lt kiekvienam vaikui išlaikyti ir priteisti analogiško dydžio išlaikymą už praėjusius trejus metus, nes vaikus visą laiką rėmė, pirko baldus, buitinę techniką, garso ir vaizdo aparatūrą, kompiuterį, pakeitė name, kuriame gyveno ieškovė su vaikais langus, kurie kainavo apie 5000 litų. Akcentavo, kad visus 10 metų su vaikais bendravo, kartu švęsdavo šventes, duodavo jiems grynų pinigų. Be to, kadangi yra kitame teisme pareiškęs ieškinį dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, laikė, kad išlaikymo klausimu turi būti įskaityti priešpriešiniai reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2010- 08-30 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – L. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu R. B. (t. 1, b. l. 15, 16), Kauno apygardos teismo 2010-11-16 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – L. B. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu R. B. palikta nepakeista (t. 1, b. l. 54, 55 ). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010- 10-06 nutartimi atsakovo R. B. pareiškimas dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui atmestas (prijungta byla b. l. 7), o Šiaulių apygardos teismas 2010-12- 27 nutartimi apeliacinį procesą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-10-06 nutarties nutraukė, ieškinį dalyje dėl dukters L. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo paliko nenagrinėtu (prijungta byla, b. l. 21, 22, 23).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Nustatė nepilnamečio L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 325 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2010-09-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė V. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 4500 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. B. įsiskolinimą.

Priteisė iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 882,44 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 131,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisė iš ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1225 Lt Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisė iš ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,42 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (2 t., 35-42 b. l.).

Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina prieštaravimų nepareiškė, ieškovė sūnų augina nuo gimimo, tinkamai juo rūpinasi, L. B. išreiškė norą gyventi su mama, todėl teismas L. B. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina V. B..

Teismas pažymėjo, kad ieškovė konkrečios reikalingos nepilnamečiui vaikui išlaikymo per mėnesį sumos, nenurodė, tik apytiksliai nurodė minimalią 400 Lt ir maksimalią 900 Lt per mėnesį skiriamą vaiko išlaikymui lėšų ribą. Nesant byloje rašytinių įrodymų apie realiai vaiko poreikiams tenkinti skiriamas ar išleistas lėšas, teismas sprendė, kad vidutiniškai nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 650 Lt (400 Lt + 900 Lt / 2) suma. Teismas, iš byloje esančių metinių turto ir pajamų deklaracijų, pažymų apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas, pašalpas ir kitų dokumentų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti duomenys apie pajamas, neatitinka realiai jų gaunamų piniginių lėšų, todėl rėmėsi rašytiniais įrodymais – byloje esančiais oficialių įstaigų išduotais dokumentais.

Teismas atsižvelgė į blogesnę atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas augina du mažamečius vaikus, kuriems atsakovas turi teikti išlaikymą bei teisme neįrodytus nepilnamečio vaiko L. B. realius poreikius, t.y., laikydamasis proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, prašomą priteisti 400 Lt išlaikymo sumą sumažino priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui po 325 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui 2010-09-01 dienos iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė.

Teismas su atsakovo ir jo atstovės argumentais nesutiko ir manė, kad ieškovės nesikreipimas dėl išlaikymo priteisimo, atsakovui pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nepanaikina, todėl ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo už trejus metus laikė pagrįstu dalyje dėl laikotarpio. Nors atsakovas ir nurodė, kad nuo 2007 metų per trejus metus abiejiems vaikams, tame tarpe ir sūnui L. B., išleido 15000 litų pirkdamas dovanas, įvairius daiktus, gerindamas jų buitį, duodamas grynaisiais pinigais, tačiau teismas nurodė, kad jokių pagrįstų rašytinių įrodymų nepateikė. Esant šalių prieštaravimams tarp šalių dėl langų įdėjimo ir nesant pakankamai įrodymų šiems faktams pagrįsti, atsakovo argumentus dėl prisidėjimo prie vaikų išlaikymo teismas atmetė kaip neįrodytus, o asmeninių dovanų įvairiomis progomis vaikams pirkimą nelaikė kaip nuolat teikiamą tinkamą išlaikymo formą.

Teismas nesutiko su ieškovės prašoma priteisti suma, skaičiuojant ją už tris metus po 400 Lt į mėnesį, ir laikė ją nepagrįsta. Teismas įvertinęs įrodymų visumą prašomą priteisti 400 Lt išlaikymo sumą mažino, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-09-01 iki 2010-09-01. Byloje nustačius, kad nepilnamečiai vaikai atostogas praleisdavo pas atsakovą, kurio metu ieškovė išlaikymo jiems neteikė ir įvertinus prieštaringus paaiškinimus dėl vaikų atostogų pas atsakovą trukmės, kuri svyruoja nuo 2 savaičių iki 1,5 mėnesio, teismas laikė, kad L. B. pas atsakovą vidutiniškai praleisdavo 1 mėnesį. Todėl teismas iš priteistinos už 2007-09-01 iki 2010-09-01 laikotarpį po 200 Lt kas mėnesį, viso 7200 Lt sumos išskaičiavo: vieną mėnesį į metus, kai vaikas praleisdavo atostogas pas atsakovą, kurių metu ieškovė išlaidų susijusių su sūnaus išlaikymu neturėjo ir atėmė išlaikymo dalį, tenkančią ieškovei sūnaus atostogų pas atsakovą laiku bei atsakovo mokėjimo pavedimais teiktą išlaikymą. Tokiu būdu iš atsakovo už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2010-09-01 teismas priteisė 4500 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimą.

Iš dalies tenkinus ieškinį teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui L. B. nuo 2010-09-01 iki vaiko pilnametystės bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui L. B. už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2010-09-01 konkrečia pinigų suma – 13 650,00 Lt, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., 45-51 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo R. B., nes šiai teismo išvadai prieštarauja byloje surinkti rašytinai įrodymai.

2. Teismas nevertino tai, kad ieškovė viena aprūpina nepilnametį vaiką gyvenamuoju būstu, kad viena įrengė vaikui kambarį, kad viena rūpinasi sūnaus kasdieninių poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinimu, jo auklėjimu, priežiūra ir t.t. Apeliantė teigia, kad teismas nesiaiškino nepilnamečio vaiko L. B. poreikių, neanalizavo konkrečiai nepilnamečio sūnaus poreikių turinio ir apimties, nors vaiko poreikiai ir vaiko interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Apeliantė nesutinka su teismo nuoroda, kad ieškovės teigimu sūnaus išlaikymo suma svyruoja nuo 400 iki 900 Lt. teigia, kad sūnaus nurodytų poreikių patenkinimas susidaro 900 Lt. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų sūnaus L. poreikiam patenkinti išleidžiamų sumų. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad nepilnamečio sūnaus L. B. poreikiams tenkinti užtektų 650 Lt sumos per mėnesį.

Šalies argumentai

3. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė konkrečių vaikų poreikių, neteisingai įvertino tėvų turtines galimybes, neatsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

4. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai tyrė ir vertino įrodymus byloje. Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų kodėl neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, nenurodė kodėl neatsižvelgė į vaiko norus. Teismas nesigilino į liudytojų duotus teismui paaiškinimus, jų nevertino. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą kad ieškovė nepagrindė vaiko poreikių patenkinimui patiriamų išlaidų.

5. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai suskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo konkrečia pinigų suma dydį ir neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tik remdamasis turtinio pobūdžio reikalavimais. Laiko, kad ieškovės visi ieškinio reikalavimai realiai patenkinti, t.y. teismas nustatė sūnaus L. gyvenamąją vietą su jo motina, priteisė sūnui išlaikymą, priteisė išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pateikimo dienos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (2 t., 61-63 b. l.).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Laiko, kad didžiąją apeliacinio skundo dalį užima abstraktūs samprotavimai. Ieškovė nesurinko ir nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius pastaraisiais metais, todėl teismas pagrįstai vadovavosi vidurkiu - 650 Lt per mėnesį. Nepagrįstai teigiama, kad turi būti vertinamas tėvo vengimas išlaikyti sūnų. Sutinka su teismo išvada, jog ieškovė įrodymais nepagrindė vaiko poreikių, todėl teismas turėjo ribotą galimybę analizuoti vaiko poreikių turinį ir apimtį. Atsakovas nurodo, kad turi keturis vaikus, tris išlaiko pats, o L. gyvena pas motiną, prie kurio išlaikymo prisidėjau ir prisidėsiu ateityje. Laiko, kad teismas išsamiai išanalizavo šalių turtinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra svyruojanti. Nuodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog buvo skirta lėšų sūnaus išlaikymui, todėl teismas pagrįstai nustatė priteistiną išlaikymo sumą už praeitą laikotarpį. Teismas teisingai apskaičiavimo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, tame tarpe ir procentais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. LR Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2, 3 d.).

Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą. Paprastai pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažįstama teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju nėra būtina orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, o byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu spręsti, kokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas.

Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog ieškovė V. B. yra ūkininkė (t. 1, b. l. 9, 93 - 112), jos vardu įregistruotas kilnojamas turtas – automobilis (t. 1, b. l. 90). Atsakovas R. B. dirba pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 117 – 120, 126 – 132), 2003-05-22 sudarė kitą santuoką (t. 1, b. l. 140), kurioje auga du nepilnamečiai vaikai (t. 1, b. l. 141, 142). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu yra įgytas ir įregistruotas nekilnojamas turtas (t. 1, b. l. 150 – 172). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įgytas ir įregistruotas kilnojamas turtas – automobilis (t. 1, b. l. 173 – 174). Ieškovė V. B. nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 400 - 900 Lt, ir iš atsakovo prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė yra ūkininkė, pajamos už laikotarpį nuo 2010 – 03 – 01 iki 2011 – 02 – 28, 51476 Lt per metus, t. y. 4289,66 Lt į mėnesį; teismo posėdžio metu nurodė, kad realios pajamos yra 1000 Lt – 2000 Lt per mėnesį. Atsakovas įsigijęs verslo liudijimą, pajamos – netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2010 – 03 – 01 iki 2011- 03 – 31, 383,29 Lt – 410,76 Lt; teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos 2011 metais sudaro vidutiniškai 1700 Lt į mėnesį. Ieškovė įgyto ir savo vardu registruoto nekilnojamo turto neturi, atsakovas - turi, iš kurio dalis įkeista finansiniams įsipareigojimams užtikrinti (t.1, b. l. 161), dalis areštuota (t. 1, b. l. 167). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo yra teisėta ir pagrįsta.

Ieškovė V. B. teismo posėdžio metu teigė, kad bendra vaiko išlaikymo suma svyruoja nuo 400 Lt iki 900 Lt į mėnesį (16 b. l., t. 2). Ieškovė konkrečios reikalingos nepilnamečiui vaikui išlaikymo per mėnesį sumos, nenurodė ir jos dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, tik apytiksliai abibrėžė minimalią ir maksimalią per mėnesį skiriamą vaiko išlaikymui lėšų ribą. Tokiu būdu, nesant byloje rašytinių įrodymų apie realiai vaiko poreikiams tenkinti skiriamas ar išleistas lėšas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vidutiniškai nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 650 lt (400 Lt + 900 Lt / 2) suma.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas augina du mažamečius vaikus, kuriems atsakovas turi teikti išlaikymą bei teisme neįrodytus nepilnamečio vaiko L. B. realius poreikius, t.y., laikydamasis proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo principų ir tuo pagrindu sumažindamas išlaikymo sumą nuo ieškovės prašomų 400 Lt iki 325 Lt per mėnesį nepilnamečio L. B. išlaikymui teisės normų nepažeidė ir nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo konkrečia pinigų suma dydį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, rendamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatė, kad atsakovo pajamos 2007-2008 metų laikotarpiu buvo didesnės už ieškovės, o 2009 – 2010 metais žymiai sumažėjo, kai tuo tarpu ieškovės pajamos padidėjo ir ji galėjo skirti didesnę sumą sūnaus išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, į jo pareigą išlaikyti kitus du mažamečius vaikus, į ieškovės gautas 2007-2009 metų laikotarpiu mažas pajamas, iš kurių ji negalėjo skirti tapačios išlaikymo dydžio sumos nepilnamečiui sūnui, į tai, kad pagal liudytojų parodymus nepilnametis vaikas atostogas praleisdavo pas atsakovą, kurių metu ieškovė išlaikymo jam neteikė, laikydamasis proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, teisėtai ir pagrįstai prašomą priteisti 400 Lt išlaikymo sumą sumažino iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui nuo 2007-09-01 iki 2010-09-01. Tokiu būdu iš atsakovo už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2010-09-01 iš viso priteisė 4500 Lt.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 325 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, ir išlaikymo įsiskolinimą konkrečia 4500 Lt suma, laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.). Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš ieškovės priteistinos 9,35 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. B. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 9,35 Lt (devynis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėEgidijus Mockevičius