Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Galiasas“ dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skunde dėsto nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.

Mano, kad kalėjimo administracija draudė prekiauti tabako gaminiais. Negalėdamas nusipirkti tabako gaminių patyrė abstinenciją, pareigūnai iš jo situacijos tik tyčiojosi, jam nepatogu buvo kreiptis į psichologus dėl patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, diskomforto, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, nervingumo, depresiškumo, kuriuos įtakojo netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. negalėjimas įstaigos parduotuvėje įsigyti tabako gaminių.

Dėl minėto pažeidimo, jis patyrė didelius nepatogumus, fizines, dvasines bei emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, dėl kurių atsirado pagrįstas pagrindas neturtinei žalai atsirasti ir ją įvertina 700 Eur.

Aptaria teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų teisę bausmės atlikimo vietoje turėti ir įsigyti asmeninių daiktų.

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių 1-ajame kalėjime apiprekinimo paslaugą teikė UAB „Galiasas“, vadovaujantis 2024-10-08 Nuteistųjų/suimtųjų apiprekinimo paslaugos teikimo viešojo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ST-394. Vadovaujantis minėta sutartimi, UAB „Galiasas“ sudaro galimybę nuteistiesiems apsipirkti, laikantis teisės aktų ir sutartyje numatytų reikalavimų. Sutarties 1 priedo Techninės specifikacijos 3 skyrius „Produktų, kurie turi būti kiekvieną dieną parduotuvės asortimente sąrašas“ nustato, kad tabako gaminiais paslaugos teikėjas turi prekiauti privalomai.

Paaiškina, kad siekiant tinkamai kontroliuoti apiprekinimo paslaugos teikimą Pravieniškių 1-ajame kalėjime, vadovaujantis LKT direktoriaus 2024-02-22 įsakymu Nr. T-9 „Dėl bausmės atlikimo vietoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų ir kainoraščių tikrinimo komisijos sudarymo“, sudaryta Pravieniškių 1-o kalėjimo ir Pravieniškių 2-o kalėjimo komisija, kuri bausmės atlikimo vietoje veikiančioje parduotuvėse atlieka parduodamų prekių kainų ir kainoraščių, prekių kokybės ir kontrolės tikslais atlieka patikrinimus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo parduotuvėje. Nagrinėjamu atveju, 2025-04-15 bausmės atlikimo vietoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų ir kainoraščių patikrinimo akte Nr. LV-28244 ir 2025-04-15 bausmės atlikimo vietoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų cigarečių/tabako patikrinimo akte Nr. LV-28306 nustatė, jog prekyboje nerasta tabako gaminių ir apie tai informavo UAB „Galiasas“. Minėti duomenis patvirtina, kad atsakovė ėmėsi turimų priemonių tam, kad užtikrinti tinkamą apiprekinimo paslaugos teikimą, todėl šiuo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko. Tuo tarpu, Pareiškėjo teiginiai, jog kalėjimo administracija neva draudė prekiauti tabako gaminiais yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Pažymi, kad pagal 2025-06-10 medicininio pažymėjimo Nr. 74217 išvadą, asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl nikotino trūkumo organizme atsiradusios abstinencijos ginčo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai, jog jis pagalbos kovojant su stipria nikotino trūkumo organizme sukelta abstinencija nesulaukė, vertina kaip neatitinkančius tikrovės.

Pagal LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025-06-06 pažymą Nr. RV-22-3415 „Dėl nuteistojo A. P.“, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių kančių, diskomforto, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, patyčių iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų, pykčio ir emocijų valdymo problemų, nervingumo, depresiškumo, kuriuos galimai galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. negalėjimas nusipirkti įstaigos parduotuvėje tabako gaminių, nesikreipė ir konsultuotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Mano, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikia duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas LKT galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje.

LKT teigia, kad pareiškėjas neįrodė atsiradusios neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis, t. y. Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2025-04-10 iki 2025-04-17 nebuvo galima įsigyti tabako gaminių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl ginčo laikotarpiu neužtikrintos galimybės kalėjimo parduotuvėje įsigyti tabako gaminių.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 38 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, šių daiktų įgijimo būdai ir naudojimosi tais daiktais reikalavimai.

Suimtųjų ir nuteistųjų teisė įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, jų kiekis ir bendra masė reglamentuota Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-22 įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) VII skyriuje. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 43 punktą paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, ir nuteistuosius, vadovaujantis BVK 37 straipsnio 3 dalimi, perkeltus iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupės arba grąžintus į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Vidaus tvarkos taisyklių 42.1.1-42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2, 42.3, 42.4.1, 42.4.3, 42.4.4, 42.4.6, 42.4.7, 42.4.11 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Tabako gaminiai ir reikmenys numatyti Vidaus tvarkos taisyklių 42.5.7 papunktyje.

Iš byloje pateiktos 2025-06-10 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. RV- 22-3491 „Apie nuteistojo A. P. laikymo sąlygas“ matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko pusiau atviro tipo vietoje paprastosios grupės sąlygomis, taigi turėjo teisę įsigyti tabako gaminius.

Byloje nustatyta, kad vadovaujantis 2024-10-08 Nuteistųjų/suimtųjų apiprekinimo paslaugos teikimo viešojo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ST-394, ginčo laikotarpiu Pravieniškių 1-ajame kalėjime apiprekinimo paslaugą teikė UAB „Galiasas“. Vadovaujantis minėta sutartimi, UAB „Galiasas“ sudaro galimybę nuteistiesiems apsipirkti, laikantis teisės aktų ir sutartyje numatytų reikalavimų. Sutarties 1 priedo Techninės specifikacijos 3 skyrius „Produktų, kurie turi būti kiekvieną dieną parduotuvės asortimente sąrašas“ nustato, kad tabako gaminiais paslaugos teikėjas turi prekiauti privalomai.

Byloje taip pat nustatyta, kad siekiant tinkamai kontroliuoti apiprekinimo paslaugos teikimą Pravieniškių 1-ajame kalėjime, vadovaujantis LKT direktoriaus 2024-02-22 įsakymu Nr. T-9 „Dėl bausmės atlikimo vietoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų ir kainoraščių tikrinimo komisijos sudarymo“, sudaryta Pravieniškių 1-o kalėjimo ir Pravieniškių 2-o kalėjimo komisija, kuri bausmės atlikimo vietoje veikiančiose parduotuvėse atlieka parduodamų prekių kainų ir kainoraščių, prekių kokybės ir kontrolės tikslais atlieka patikrinimus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo parduotuvėje.

Iš į bylą pateiktų 2025-04-15 bausmės atlikimo vietoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų ir kainoraščių patikrinimo akto Nr. LV-28244 ir 2025-04-15 bausmės atlikimo vietoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų cigarečių/tabako patikrinimo akto Nr. LV-28306 duomenų matyti, kad atliekant Pravieniškių 1-o kalėjimo parduotuvės patikrinimą buvo nustatyta, jog prekyboje nerasta tabako gaminių. Apie tai buvo informuota UAB „Galiasas“.

Teismas konstatuoja, kad iš aptartos bylos medžiagos, nustatyta, kad Pravieniškių 1-o kalėjimo atsakingi darbuotojai ginčo laikotarpiu pagal teisės aktus kontroliavo ir prižiūrėjo, kad apiprekinimo paslaugos nuteistiesiems atitiktų jų kiekio ir kokybės reikalavimus. Todėl teismas, remdamasis surinktais byloje įrodymais, neturi pagrindo daryti išvados, kad Pravieniškių 1-o kalėjimo pareigūnai (darbuotojai) būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, galėjusius turėti įtakos pareiškėjui įsigyjant tabako gaminius. Priešingai Pravieniškių 1-o kalėjimo pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, ėmėsi turimų priemonių tam, kad užtikrintų tinkamą tabako gaminių paslaugos teikimą. Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad kalėjimo administracija draudė prekiauti tabako gaminiais, kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

Pareiškėjas grįsdamas savo skundą teigia, kad dėl skunde minimų aplinkybių, patyrė sveikatos sutrikimų, pažeista jo moralinė ir emocinė būklė, patyrė pareigūnų patyčias.

Į byla pateiktame 2025-06-10 medicininio pažymėjime Nr. 74217 nurodyta, jog asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl nikotino trūkumo organizme atsiradusios abstinencijos ginčo laikotarpiu. Konstatuotina, kad medicinos dokumentų išrašai, nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių būtų kreipęsis į medikus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai, kad jis pagalbos kovojant su stipria nikotino trūkumo organizme sukelta abstinencija nesulaukė, vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.

Į bylą pateiktame LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025-06-06 pažymoje Nr. RV-22-3415 „Dėl nuteistojo A. P.“, nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių kančių, diskomforto, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, patyčių iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų, pykčio ir emocijų valdymo problemų, nervingumo, depresiškumo, kuriuos galimai galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. negalėjimas nusipirkti įstaigos parduotuvėje tabako gaminių, nesikreipė ir konsultuotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų (neužtikrintas tabako gaminių įsigijimas) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.

Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę dėl tabako gaminių ginčo laikotarpiu įsigijimo faktą ir, pareiškėjo nuomone, dėl negalėjimo įsigyti tabako gaminių jam padarytą žalą, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovės atstovė pažeidė teisės normas, reglamentuojančias nuteistųjų apiprekinimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (LKT Pravieniškių 1-o kalėjimo) ar jo darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.