- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-99-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00633-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- G. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-726-783/2011 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą bei prašė iškeldinti atsakovą E. L. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. L. ieškovės naudai priteisti 500 Lt, sumokėtus mokesčius už šaltą vandenį laikotarpiu 2009 m. rugpjūčio – 2011 birželio mėnesiais, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, nurodė, kad atsakovas nereagavo į jos žodinius prašymus išsikelti iš buto, todėl 2011 m .liepos 13 d. Kupiškio rajono notarų biuras išsiuntė E. L. ieškovės reikalavimą per vieną mėnesį išsikelti iš jai priklausančio buto, tačiau atsakovas į šį reikalavimą taip pat nereagavo. Ieškovė teigė, jog atsakovas savo neprognozuojamu elgesiu, nuolatiniu girtavimu, fiziniu ir psichologiniu smurtu, turto nesaugojimu sudaro neįmanomas sąlygas jai gyventi ir naudotis savo turtu. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovo priteisti pusę jos sumokėtų mokesčių už butui teiktą šaltą vandenį. Už 2009 m. rugpjūčio – 2011 m. birželio mėnesių laikotarpį už šaltą vandenį ieškovė sumokėjo 1 000,48 Lt, todėl prašė iš atsakovo priteisti 500 Lt jos sumokėtų mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė iškeldinti E. L. iš G. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš E. L. ieškovės G. L. naudai 500 Lt skolos bei 439 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė, būdama atsakovo motina, leido atsakovui apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, be to nagrinėjamoje byloje nenustatyta buvus panaudos santykių, todėl panaudos sutartį reglamentuojančios normos negali būti taikomos. Teismas pažymėjo, kad turi būti ginamos ieškovės, kaip buto savininkės teisės. Atsakovas savo elgesiu pažeidžia savininkės teises į saugią aplinką, racionalų teikiamų paslaugų vartojimą, sudaro nepalankias ir nesaugias sąlygas gyventi jai pačiai, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Ieškovė perspėjo ir paprašė atsakovą išsikelti per vieną mėnesį, teismas laikė, kad tai tinkamas būdas atsakovui pranešti apie savininko teisių pažeidinėjimą ir suteiktas pakankamas terminas teisių pažeidimui pašalinti. Teismas nustatė, jog atsakovas neracionaliai savo poreikiams naudojo šaltą vandenį, dėl ko ieškovė, apmokėdama sąskaitas už šalto vandens sunaudojimą, patyrė nuostolių, kurių ji nenumatė leisdama apsigyventi ir negalėjo numatyti. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl neatlygintino naudojimosi komunalinėmis paslaugomis ar atsakovo savanoriško prisidėjimo prie apmokėjimo už komunalines paslaugas, tačiau šalys nenumatė atsakomybės dėl neracionalaus naudojimosi paslaugomis. Teismas darė išvadą, jog atsakovas E. L., naudodamas šaltą vandenį neprotingai dideliais kiekiais ieškovės bute ir už jį nemokėdamas ieškovei elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, peržengė neatlygintino naudojimosi paslaugomis susitarimo ribas, ir, ieškovei apmokėjus už realiai suvartotą vandenį bendrijai, atsakovas nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita. Esant visiems atsakovo nepagrįsto praturtėjimo požymiams, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 500 Lt sumą už sunaudotą vandenį nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2011 m. liepos mėnesio bei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliantas E. L. apeliaciniu skundu prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-726-783/2011 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas savo elgesiu sudaro nepalankias ir nesaugias sąlygas ieškovei gyventi. Šiam teiginiui pagrįsti nėra jokių rašytinių įrodymų, o liudytojos I. V. ir R. A. apie atsakovo netinkamą elgesį girdėjo tik iš ieškovės, todėl jų parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Atsakovas teigia niekada ieškovės neįžeidinėjęs ir jai negrasinęs. Ieškovė, atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos, leido jam gyventi jos bute, nors dėl mokesčio už nuomą nesitarė, tačiau atsakovas kiekvieną mėnesį iš gaunamos socialinės pašalpos ieškovei duodavo 100-200 Lt, todėl atsakovas mano, kad buvo susiklostę patalpų nuomos santykiai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta, jog ieškovė būtų perdavusi atsakovui naudotis gyvenamąsias patalpas, tačiau atsakovas pažymi, kad atsakovo gyvenimas ieškovei sutinkant jos gyvenamosiose patalpose įrodo, kad patalpos buvo perduotos valdyti ir naudotis. Atsakovas nurodo, kad pagal CK 6.614 str., nuomotojas apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą turi įspėti nuomininką ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius, tuo tarpu ieškovė apie sutarties nutraukimą pranešė likus mėnesiui prieš kreipiantis į teismą dėl iškeldinimo. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jo pajamas sudaro tik socialinė pašalpa, todėl nusprendus jį iškeldinti, jis neturi jokių galimybių išsinuomoti ar įsigyti kito būsto. Atsakovas teigia tiek šiltą, tiek šaltą vandenį naudojęs labai taupiai, rūbų ir patalynės turintis nedaug, todėl jiems plauti daug vandens neišnaudodavęs. Bute (duomenys neskelbtini) , nėra atskiro šalto vandens skaitiklio, fiksuojančio būtent atsakovo išnaudojamo vandens kiekį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl atsakovo veiksmų išaugo sunaudojamo vandens kiekis. Liudytojų I. V. ir R. A. parodymai, vertinant atsakovo suvartojamą vandens kiekį, yra nereikšmingi, kadangi liudytojos bute (duomenys neskelbtini) , negyvena ir atsakovo sunaudojamo vandens kiekio nežino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso G. L. (b. l. 6). 2011-07-20 G. L. per Kupiškio rajono notarų biurą įteikė 2011-07-13 pareiškimą E. L., kuriuo prašė E. L. per vieną mėnesį išsikelti iš G. L. nuosavybės teise priklausančio buto (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad E. L. 2009-03-10 grįžo iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno pas savo motiną, ieškovę G. L., ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute.
Atsakovas E. L. atsiliepime į ieškinį, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmąja instancija, teismui nurodė, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo susiklostę panaudos santykiai ir nesutiko, kad šie santykiai būtų kvalifikuojami kaip nuomos santykiai, nurodė, kad ieškovė su atsakovu nebuvo sutarę dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis ar dėl mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad tarp jo ir ieškovės buvo susiklostę gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, todėl apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė turėjo pranešti ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius. Atsakovo teiginiai ir nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Taigi pagrindinis nuomos santykių požymis yra atlygintinumas – nuomininkas privalo už perduotą valdyti ir naudotis gyvenamąją patalpą mokėti nuomos mokestį. Atsakovas pats apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos posėdyje pripažino, kad nuomos mokesčio nemokėjo, tik kartais duodavo ieškovei 50-100 Lt, tačiau paskutiniuosius metus ir šios sumos ieškovei nebemokėjo, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovė nesilaikė 6 mėnesių termino pranešti apie gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nuomos santykių tarp šalių nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nebuvo nustatyta, jog ieškovė būtų perdavusi daiktą atsakovui valdyti ir naudotis, todėl negalima pripažinti tarp šalių buvus panaudos santykius. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė G. L. jam būtų perdavusi patalpas panaudos pagrindu. Pažymėtina, kad Pagal CK 6.636 str. panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. L. nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, neprisidėjo prie buto išlaikymo, tai darydavo pati buto savininkė G. L., todėl negalima teigti, kad butas ar jo dalis buvo perduota valdyti ir naudotis atsakovui E. L..
Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad G. L., būdama atsakovo motina, leido jam apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada, kadangi ji yra pagrįsta šalių bei apklaustų liudytojų paaiškinimais, todėl konstatuotina, kad tarp šalių susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip nuomos ar panaudos teisiniai santykiai. Dėl minėtos priežasties šiuo atveju nėra taikomos konkrečios nuomos ar panaudos teisinių santykių pabaigą reglamentuojančios normos, kaip pvz., dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad asmens teisė į nuosavybę yra ginama įstatymų, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, net jei jie ir nėra susiję su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Teismas visus byloje pateiktus įrodymus, tarp jų ir apklaustų liudytojų paaiškinimus, įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. V. ir R. A. įrodė, kad atsakovas konfliktuoja su motina, prieš ją naudoja fizinį smurtą. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų paaiškinimais, apeliantas nepateikė jokių argumentų, leidžiančių abejoti apklaustų liudytojų patikimumu. Priešingai pats apeliantas patvirtino, kad ieškovė yra iškvietusi jam policiją. Vien tik rašytinių įrodymų apie fizinį ar psichologinį smurtą nebuvimas nepaneigia atsakovo smurto ir konfliktų su motina egzistavimo fakto, kurį pagrindžia liudytojų parodymai Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas aplinkybes ir tai, kad atsakovo gyvenimas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute pažeidžia ieškovės, kaip buto savininkės teises, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą atsakovą iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) , iškeldinti.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovės atsakovui duotas vieno mėnesio terminas išsikelti iš buto, laikytinas pakankamu. Be to, nuo notarės atsakovui 2011-07-20 įteikto prašymo išsikelti iš ieškovei priklausančio buto jau praėjo daugiau nei septyni mėnesiai, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko susirasti naują gyvenamąją vietą. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog teismas neatsižvelgė, kad jo pajamas sudaro tik gaunama socialinė pašalpa, todėl atsakovas neturi galimybių susirasti kito būsto, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus gali susirasti darbą, o ir turėdamas nedideles pajamas, gali kreiptis į vietos savivaldybę dėl socialinio būsto jam skyrimo. Tai, kad atsakovo pajamas sudaro tik gaunama pašalpa, nesukelia ieškovei pareigos suteikti atsakovui nemokamą gyvenamąją vietą ar apmokėti už atsakovo naudojamas komunalines paslaugas.
Apeliantas taip pat nesutinka su jam priteista 500 Lt suma už šalto vandens vartojimą laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. liepos mėn., teigia vandenį naudojęs taupiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė pateikė bendrijos „Ažuolas“ pažymas, kuriose matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) , 2008 m. sausio – gruodžio mėnesiais vidutinis mėnesio šalto vandens sunaudojimas buvo 1 m³ (b. l. 38), o 2009 m. rugpjūčio – 2011 m. birželio mėn. vidutinis mėnesio šalto vandens sunaudojimas išaugo iki 6 m³. Kaip jau buvo nustatyta, E. L. ieškovės bute apsigyveno 2009-03-10. Su šiuo faktu bei su tuo, kad naudojo butui, adresu (duomenys neskelbtini) , tiekiamą šaltą vandenį sutinka ir pats atsakovas. Iš pateiktų pažymų matyti, kad apsigyvenus atsakovui šalto vandens sunaudojimas padidėjo, tačiau kadangi nei viena iš šalių nepateikė tikslių duomenų, paremtų CPK 177 str. reikalavimus atitinkančiais įrodymais, kiek atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. liepos mėn. šalto vandens sunaudojo, teismas laiko, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šalto vandens sunaudojo po lygiai. Pažymėtina, kad teisės ir pareigos gali atsirasti ne tik pagal įstatymą ar sutartį, bet ir asmenų konkliudentinių veiksmų, kurie patvirtina, kad asmuo tokią pareigą prisiima (CK 1.71 str.). Atsakovas pripažįsta, kad naudojo šaltą vandenį, todėl atitinkamai už jį ir turi sumokėti. Kadangi ieškovė už šalto vandens tiekimą laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. liepos mėn. sumokėjo 1 000,48 Lt, iš atsakovo priteistina pusė šios sumos, t. y. ieškovės prašoma 500 Lt suma.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išvardintas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto prašymas netenkinamas.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.