- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 2-352-356/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00088-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- BUAB „RDI Grupė“, (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- R. S.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo BUAB „RDI Grupė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „INOVESTUS“, atstovui G. T., o atsakovui R. S. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „RDI Grupė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „INOVESTUS“, ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „INOVESTUS“, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo viso 57.228,18 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovas, prašydamas ieškinį tenkinti, paaiškino, kad atsakovas, būdamas įmonės, kurią įsigijo jau nemokią, vieninteliu akcininku ir vadovu, savalaikiai nesikreipė dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, tuo padarė 54.788,18 Lt žalą, dėl to yra kaltas, be to, neperdavė turto už 2.440,00 Lt, todėl iš atsakovo priteistina viso 57.228,18 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovo pasiūlytos taikos sutarties sąlygos netenkino kreditorių, todėl taikos sutartis su atsakovu nebuvo pasirašyta.
Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2014-05-30 teismui adresuotame rašte (perduotas elektroniniu paštu) (71 b.l.) atsakovas nurodė, kad jis sąžiningai ir maksimaliai stengėsi, jog įmonė išgyventų krizinį laikotarpį, nesiėmė teisinių gudrybių ar manipuliacijų, ne kartą savo asmeninėmis lėšomis dengė įmonės įsiskolinimus, kad įmonė galėtų vykdyti ūkinę veiklą, jis, suprasdamas riziką, prisiėmė papildomų finansinių įsipareigojimų, kuriuos įvykdys jis, kaip fizinis asmuo. Prašė bankrutavusio juridinio asmens įsipareigojimų neperkelti jam, nes tokia sunki finansinė našta būtų nepakeliama ir galutinai sužlugdanti, be to, nepagrįsta. Mano, kad įmonės įsiskolinimai gali būti dengiami, pavyzdžiui, Vilniaus centrinis knygynas siūlo išrašyti sąskaitas apmokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas prašė iš atsakovo ( buvusio (duomenys neskelbtini) vadovo ir akcininko) priteisti viso 57.228,18 Lt žalai atlyginti, todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų pagrindimo pareiga teko ieškovui (CPK 178 str.).
Šioje byloje nebuvo ginčijama, todėl ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2007-04-23 (25 b.l.), nuo 2008-12-23 vienintelis akcininkas, o nuo 2009-01-05 ir įmonės direktorius buvo atsakovas, įmonės įstatinis kapitalas – 10.000,00 Lt (50 b.l.). Taip pat, įsiteisėjusiomis Panevėžio apygardos teismo 2013-04-03, 2013-06-18 nutartimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (8-12 b.l.) buvo nustatyta, o todėl šioje byloje iš naujo nebeįrodinėjama (CPK 182 str. 2p.), kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV Utenos skyriaus ieškinį buvo iškelta bankroto byla, nustatytas 15 dienų laikotarpis nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonės valdymo organams perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus įmonės administratoriui, administratoriumi paskirta UAB „INOVESTUS“, patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis: B. Z. – 6.135,61 Lt, VSDFV Utenos skyrius – 10.772,31 Lt, VMI prie LR FM – 9.541,98 Lt, antstolės A. Mikulėnienės kontora – 299,61 Lt, UAB „Mestilla“ – 8.369,47 Lt, VĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 30,17 Lt, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras – 1.438,48 Lt, UAB „Mokesčių srautas“ – 20.389,87 Lt, UAB „Omnitel“ – 1.309,45 Lt, UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ – 2.105,40 Lt, UAB „Panevėžio spaustuvė“ – 4.179,10 Lt, UAB „Bijusta“ – 216,73 Lt.
Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Taigi administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1d. nuostatas, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Nuo 2008 metų galioja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo redakcija, kurioje yra speciali norma (8 str. 4 d.), kuri numato įmonės vadovui atsakomybę už žalą, kuri atsiranda dėl to, kad jis nevykdo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ir pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui deliktinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė, jei įrodomi neteisėti veiksmai, preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.
Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – 2009 m. sudaryto įmonės balanso ir pelno nuostolių ataskaitos už 2008 metus – (13-16 b.l.), jau 2008 metų pabaigoje mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 10.000 Lt, o turto 2008 m. įmonė neturėjo, tokia faktinė padėtis reiškė ieškovo įmonės nemokumo būseną ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto prasme (kuomet įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turimo turto).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad įmonė 2008 m. jau buvo nemoki, po to įmonės skolos tik didėjo, 2013 m. buvo nustatyta, kad bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 64.788,18 Lt. Pažymėtina, kad nuo 2009 metų įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitos Juridinių asmenų registrui teikiamos nebuvo. Atsakovas paaiškinime (22 b.l.) nurodė, kad įmonė veiklos nevykdė nuo 2010 m. balandžio, o buhalterinė apskaita buvo vedama tik iki 2009 metų.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ir atsakovas turėjo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus. Nors atsakovas nurodė (71-73 b.l.), kad jis sąžiningai ir maksimaliai stengėsi, jog įmonė išgyventų krizinį laikotarpį, nesiėmė teisinių gudrybių ar manipuliacijų, ne kartą savo asmeninėmis lėšomis dengė įmonės įsiskolinimus, kad įmonė galėtų vykdyti ūkinę veiklą, tačiau net ir paaiškinus jam pareigą nurodyti įrodymus ir juos teikti, pasirūpinti atstovavimu (74 b.l.), atsakovas jokių įrodymų nenurodė ir nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, tinkamu atstovavimu nepasirūpino. Taigi atsakovas nevykdė CPK 42 str. 5d. numatytų procesinių pareigų.
Nesant buhalterinės apskaitos duomenų ir/ar kitokių įrodymų, negalima nustatyti ne tik tai, ar atsakovas ėmėsi jo nurodytų priemonių, bet ir tai, ar nuo 2009 metų iki 2010 m. balandžio (22 b.l.) įmonė aplamai vykdė kokią nors veiklą.
Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytus motyvus, kad yra lėšų, kuriomis dar galima dengti kreditorinius įsiskolinimus, pateikė UAB "Vagos prekyba" informacinį pranešimą, kad konsignacijos pagrindais knygynuose „VAGA“ esančios UAB „RDI Grupė“ knygos ir kiti leidiniai jau seniai yra išimti iš prekybos, nes nebeatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų, neturi paklausos, dėl to yra nelikvidūs ir prekybai nebetinkami, prašo knygas ir leidinius išsivežti (88 b.l.).
Kaip patvirtina ieškovo pateikti duomenys (89 b.l.) apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareikštus kreditorinius reikalavimus, darbo sutartys su darbuotojais nebuvo nutrauktos, nors įmonė, atsakovo teigimu, veiklos nebevykdė nuo 2010 m. balandžio, dėl to didėjo įmonės skola 2010-2011 metų laikotarpiu.
Jau minėta, kad atsakovas, būdamas vienintelis įmonės akcininkas ir jos vadovas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, pats neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nors jam tokią pareigą numato įstatymas. Šie nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesidomėjo įmonės finansine padėtimi, savalaikiai nesiekė atkurti įmonės - (duomenys neskelbtini) mokumo ir toliau tęsti ūkinę - komercinę veiklą, atsakovas dar 2011-02-28 įregistravo kitą įmonę - individualią įmonę (duomenys neskelbtini) (37, 40 b.l.).
Veiksmai laikomi neteisėtais, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, kadangi jis pažeidė CK 2.87 str. 1 d. įtvirtintą pareigą – juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai bei nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tuo pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1d.).
Atsakovas taip pat neįvykdė 2013-04-03 Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodyto įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės visą turtą pagal balansą ir dokumentus. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal 2009 metų sudarytą balansą už 2.440,00 Lt (2 transporto priemonės, kurių vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis: Audi 80 - 1.900 Lt, VW Passat – 540 Lt) (11-12, 13-14, 19-20, 23-24 b.l.), dėl to bankroto administratorius negali valdyti, naudoti ir disponuoti BUAB „RDI Grupė“ minėtu priklausančiu turtu, dėl šios priežasties įmonė neturi piniginių lėšų, kuriomis galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu būdu ieškovas patyrė 2.440,00 Lt žalą.
Ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – balanso, Panevėžio apygardos teismo 2013-06-18 nutarties ( 11-15 b. l.) - pagrindu šioje byloje laikytina nustatyta, jog atsakovas įsigijo nemokią įmonę; kad atsakovui dar 2009 m. pradžioje, kai buvo sudarytas įmonės balansas už praėjusius 2008 metus, o jis jį patvirtino savo parašu, buvo akivaizdu, kad įmonė yra nemoki; kad nėra įrodymų, jog atsakovas nuo 2009 metų aplamai vykdė veiklą, o jeigu vykdė, tai nėra įrodymų, kad atsakovas siekė atkurti įmonės mokumą, ėmėsi visų įmanomų priemonių; kad ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dalis, susidariusi nuo 2009 metų, yra 54.788,18 Lt (64.788,18 Lt – 10.000,00 Lt), kuri iš esmės susidarė dėl nesumokėtų mokesčių Valstybei, VSDFV, darbuotojams, kitoms įmonėms. Taigi yra pagrindas nustatyti, kad ieškovui viso padaryta 57.228,18 Lt žala, o tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas.
Minėta, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), galinčių paneigianti jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl yra pagrindas vertinti, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Nustačius visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), nuostoliai (CK 6.249 str.), atsakovo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ir ieškovui, ginant jo pažeistas teises (CK 1.138 str. 6p.), iš atsakovo priteistina viso 57.228,18 Lt žalai atlyginti.
Nors atsakovas prašė nepriteisti iš jo 57.228,18 Lt žalai atlyginti, t.y. asmeniškai jam neperkelti įmonės neįvykdytų piniginių prievolių motyvuodamas tuo, kad tokio dydžio piniginė prievolė jį galutinai sužlugdytų, nes būtų nepakeliama našta jam, kaip fiziniam asmeniui, tačiau nustatyta tvarka nesuformulavo reikalavimo ir nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų buvę pagrindas teismui svarstyti klausimą dėl priteistinos žalos dydžio mažinimo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant deliktinei civilinei atsakomybei gali būti mokamos kompensuojamosios palūkanos. Šioje byloje dėl delikto atsiradusi žala bus atlyginama pinigais, todėl atsakovui atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), jos užtikrina nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.) nuo 57.228,18 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2014-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Valstybei iš atsakovo priteistina 1.717 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1d. 8p., 93 str., 96 str.). Byloje susidarė 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas privalo atlyginti atsakovas, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „INOVESTUS“, 57.228,18 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 57.228,18 Lt sumos už laikotarpį nuo 2014-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1.717,00 Lt žyminio mokesčio, 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.