Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, jo atstovui advokatei V. B., nukentėjusiajai L. Š., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam AB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2015-10-14, apie 13.10 val., Utenos raj., Sudeikių mstl., Aukštaičių g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį MAN7.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėdamas parduotuvės kieme, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepasirinko saugaus atstumo iki gretimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo tvoros, iškilus kliūčiai laiku nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu apgadintas svetimas turtas – namo kiemo tvora. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešęs policijos pareigūnams ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 128, punktų reikalavimus.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis iš tiesų protokole nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvės stovėjimo aikštelėje manevravo su automobiliu. Tai, kad važiuojant atbuline eiga į ką nors atsitrenkė nepajuto ir todėl nuvažiavo toliau. Tai, kad jo vairuojamas automobilis galėjo apgadinti nukentėjusiajai priklausančią tvorą, neneigia. Padarytą žalą atlygino.

Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad 2015-10-19 ryte, jos sutuoktinis atvykęs į (duomenys neskelbtini) mietelyje, esantį namą pastebėjo, kad apgadinta tvora. Tada ji parašė pareiškimą policijai. Šalia tvoros rado automobilio detalę. Padarytą 120 eurų turtinę žalą jai atlygino. Jos nuomone, vairuotojas galėjo ir nepajusti, kad atsitrenkė į tvorą. Parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė yra nedidelė ir dažnai vairuotojai apgadina jos tvorą.

Liudytoja V. G. parodė, kad ji dienos tiksliai nepamena, tik žino, kad į parduotuvę buvo atvežtos prekės ir ji jas priminėjo. Ji išeidinėjo iš sandėlio, kai išgirdo kaip S. E. šūktelėjo: „atsargiai, tvora“. Tačiau automobilis nuvažiavo toliau, ji matė, kad tvora po to buvo įlenkta. Pagal buhalterinius dokumentus nustatė, kad prekes tuo metu vežė automobilis Man.

Liudytojas S. E. parodė, kad 2015-10-14, apie pietus jis buvo parduotuvės kieme ir matė kaip asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, norėdama apsisukti važiavo atbuline eiga ir atsirėkė į tvorą. Tvora nudažyta žalia spalva, gali būti, kad vairuotojas jos nematė, nors buvo netoliese, tačiau automobilio kontakto su tvora metu, garso nebuvo. Jis mano, kad automobilio galinė dalis atsirėmė į tvoros tinklą ir tada tinklas veikiamas automobilio jėgos tinklas nulenkė tvoros stulpelius.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-10-19, apie 1 val. apžiūrėjus gyvenamojo namo, esančio, esančio (duomenys neskelbtini), yra apgadinta tvora b.l. 6).

Iš PVM sąskaitos faktūros ir UAB (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad V. T. automobiliu Man., v/n (duomenys neskelbtini) vežė prekes į UAB „Utenos prekyba“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) b.l. 14,16).

Tokiu būdu, ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad buvo apgadinta nukentėjusiajai priklausanti tvora ir tai padarė V. T., manevruodamas automobiliu. Tuo jis pažeidė KET 9,128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų. Jo administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda bei būdamas pirmiau padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracinę nuobaudą taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: teistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), iki paskutinio administracinio teisės pažeidimo administracine tvarka devynis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į padaryto pažeidimo pobūdį: transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali sukelti itin skaudžių padarinių, t.y. dėl to gali kilti grėsmė kitiems eismo dalyviams. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažeidimo pobūdį, ir atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų pažeidimų, jam pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nedidesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

V. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-10-14, apie 13.10 val., Utenos raj., Sudeikių mstl., Aukštaičių g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį MAN7.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo tvorą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešęs policijos pareigūnams ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykyje dalyvavusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013).

Kaip matyti, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. T. vairuojamo automobilio bei tvoros kontaktas buvo minimalus, padaryti nežymūs sužalojimai. Byloje objektyvių duomenų, kad kontakto pobūdis būtų buvęs toks, kad vairuotojas negalėtų jo nepajusti, nėra. Ką pat virtino ir liudytojas S. E.. Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant V. T. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Kompiuterinė laikmena – CD su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje (ATPK 256 str., 286 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 33 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. T. pagal ATPK 127 str. 2 d. – paskirti trisdešimties (30) eurų baudą.

Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo baudą per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią AB „Citadele“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba AB Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba UAB Medicinos bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 15053446363.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

V. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti kaip nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties

Kompiuterinė laikmena – CD su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.