- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-242-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05555-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-242-280/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6751-828/2013 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui G. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. P. šalių nepilnamečiui vaikui E. P. 800 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-08-06) iki vaiko pilnametystės, 22 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį, nustatyti nepilnamečio E. P. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė paaiškino, kad 2010-04-17 šalims gimė sūnus E. P.. Gimus vaikui, iki 2012 m. rugsėjo mėn., ieškovė su sūnumi gyveno pas savo motiną, o atsakovas po keletą mėnesių būdavo išvykęs dirbti į Norvegijos Karalystę, kai grįždavo į Lietuvą, gyvendavo pas savo motiną. 2012 m. rugsėjo mėn. ieškovė kartu su atsakovu išvyko dirbti į Norvegijos Karalystę, vaikas liko Lietuvoje, jį prižiūrėjo ieškovės motina G. B.. Iki 2013 m. gegužės mėn. ieškovė Norvegijoje gyveno kartu su atsakovu, tačiau bendro ūkio nevedė, finansinius reikalus tvarkė atskirai. Šiuo metu šalys dirba Norvegijos Karalystėje vienoje darbovietėje, jų santykiai blogi, šalys gauna apie 6 000 Lt – 7 000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 800 Lt. Ieškovė vaiko išlaikymui kas mėnesi siųsdavo po 800 Lt, dabar po 2 000 Lt. Atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymui yra sumokėjęs 6 800 Lt. Atsakovas pastoviai materialinio išlaikymo vaikui neteikia, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio E. P. gyvenamąją vietą su jo motina M. B. ir skyrė M. B. nepilnamečio vaiko E. P. turto tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 700 Lt dydžio išmokomis nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 16 635,70 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-08-06 iki 2013-08-05 įskaitytinai, priteisė iš A. P. M. B. 944 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 919 bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad vaikas nuo gimimo ir šiuo metu gyvena pas ieškovės motiną - tretįjį asmenį G. B., adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė yra laikinai išvykusi į Norvegijos Karalystę. Teismas vertino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiks vaiko interesus, su tuo sutinkant ir abiems bylos šalims, teismas E. P. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove M. B..
Spręsdamas E. P. išlaikymo dydžio klausimą, teismas vertino tai, kad E. P. yra 3 m. amžiaus, dėl sveikatos problemų šiuo metu negali lankyti lopšelio-darželio, turi specialių poreikių, susijusių su sveikata – serga bronchine astma, plokščiapėdyste, jam dažnos peršalimo ligos, reikalingas ir sanatorinis gydymas; šiuo metu vaikui būtina gydyti ir dantis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl minėtų specialių poreikių būtinos didesnės lėšos vaiko išlaikymui, o ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba Norvegijos Karalystėje įmonėje „Din Bemannings Partner AS“, gauna darbo užmokestį per mėnesį apie 6000 Lt – 7000 Lt, nekilnojamojo turto neturi, o atsakovas dirba Norvegijos Karalystėje įmonėje „Din Bemannings Partner AS“, gauna darbo užmokestį per mėnesį apie 6000 Lt – 7000 Lt, turi automobilį Audi A4 Avant, todėl vertino, kad abiejų šalių turtinė padėtis vaiko išlaikymo aspektu šiuo metu yra iš esmės vienoda. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad vaikas gyvena su ieškove (jos motina), jos būste, dėl ko ieškovei tenka daugiau pareigų (tame tarpe ir išlaikymo) vaiko atžvilgiu, ir sprendė, kad nepilnamečio E. P. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 1 300 Lt per mėnesį, bei nustatė, kad atsakovo dalis šioje išlaikymo prievolėje turi būti 700 Lt. Teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nevedė, todėl atsakovas privalėjo įrodyti, kad teikė tinkamą išlaikymą vaikui ir jo susidarymo laikotarpį nuo 2010-08-06 iki 2013-08-05 įskaitytinai, tačiau šios aplinkybės atsakovas neįrodė. Minėtu laikotarpiu vaiko poreikiai iš esmės nesikeitė, atsakovo turtinė padėtis buvo tokia pati, o ieškovės turtinė padėtis iki 2012-09-20 buvo žymiai prastesnė, todėl iki nurodytos datos (2012-09-20) būtent atsakovas privalėjo žymiai didesne dalimi prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo nei ieškovė. Teismas atsižvelgė, kad atsakovas nuo 2010-08-06 iki 2013-08-05 yra sumokėjęs vaiko išlaikymo (ar teikęs išlaikymą kitu būdu) už 5 764,30 Lt bei konstatavo, kad atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2010-08-06 iki 2013-08-05 įskaitytinai yra 16 635,70 Lt (36 mėn. x 700 Lt - 5 764,30 Lt – 2 800 Lt), kurį ir priteisė. Teismas iš atsakovo taip pat priteisė žyminio mokesčio išlaidas, ir įvertinęs, kad ieškinys iš esmės tenkinamas, teismas darė išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti visas ieškovės ir valstybės bylinėjimosi išlaidas, o jo bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos.
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą: ieškovės M. B. ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti nepilnamečio E. P. gyvenamąją vietą su jo motina M. B., skirti M. B. nepilnamečio vaiko E. P. turto tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atmesti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. P. už laikotarpį nuo 2010-08-06 iki 2003-08-05 įskaitytinai, padalinti bylinėjimosi išlaidas šalims po lygiai. Apeliantas nurodė sutinkantis su sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė E. P. gyvenamąją vietą ir ieškovę paskyrė sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau nesutiko su sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pažymėjo, jog teismas, spręsdamas išlaikymo klausimą, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. A. P. nurodė, kad jo manymu, sūnaus išlaikymui pakanka 800 Lt: po 400 Lt iš kiekvieno iš vaiko tėvų. Trejų metų vaikui tai yra pakankama suma, net ir esant ypatingiems poreikiams. Apeliantas pažymėjo, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti atmestas, nes šalys gyveno kaip šeima ir išlaikė sūnų, siųsdavo pinigus ieškovės motinai tik todėl, kad tuo metu pas ją buvo sūnus. Teismas nemotyvavo, kodėl sūnui reikalinga 1 300 Lt išlaikymo suma, ir nepateikė sumos skaičiavimo. Ieškovė patvirtino, jog atsakovas nuo 2010 m. iki 2013-08-05 sumokėjo 6 800 Lt, taigi po 188 Lt kiekvieną mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs. Apeliantas pažymėjo, jog ieškovei nepateikus įrodymų apie vaiko poreikius, teismas turėjo būti aktyvus ir šiuos įrodymus pats surinkti, o kadangi to nebuvo padaryta, tai yra esminis proceso pažeidimas. Kadangi ieškovai bylose dėl išlaikymo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, žyminis mokestis turėjo būti ne priteistas iš atsakovo, bet grąžintas ieškovei, o ieškovės ir atsakovo turėtos išlaidos padalintos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Ieškovė M. B. atsiliepimu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino visas teisingam sprendimui priimti būtinas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo pat bylos iškėlimo teisme buvo nesąžiningas ir nenurodė, jog gavo socialinę išmoką už nepilnametį vaiką, tačiau ją naudojo savo poreikiams, o ne vaiko reikmėms. Teismas įvertino sūnaus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, kadangi atsakovas faktiškai uždirba daugiau nei ieškovė bei turi turto – automobilį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovė suteikia šalių sūnui gyvenamąjį plotą, jai tenka atsakomybė už sūnų ir jo kasdieninių poreikių tenkinimą, ir pagrįstai iš atsakovo priteisė E. P. išlaikymui 700 Lt kas mėnesį. Apeliantas, nebendraudamas su sūnumi, nežinodamas jo poreikių, sveikatos būklės, vystymosi, nepagrįstai teigia, kad sūnaus išlaikymui yra pakankama 800 Lt suma, po 400 Lt iš kiekvieno tėvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog būtų reguliariai vaikui teikęs materialinį išlaikymą, be to, ieškovės turtinė padėtis iki 2012-09-20 buvo prastesnė, o apeliantas 2010-05-01 dar gavo vaiko pašalpą. Nors atsakovas teisingai nurodo, kad sūnaus išlaikymui nuo 2010 m. skyrė 6 800 Lt, tačiau negalima teigti, jog tai reiškia, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Tretysis asmuo G. B. atsiliepimu prašo apelianto A. P. apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Tretysis asmuo nurodė, kad jos dukrai M. B. ir A. P. išvykus į Norvegiją, tretysis asmuo buvo paskirta anūko Emilio globėja. G. B. pažymėjo, jog priteista 700 Lt suma nėra per didelė ir atitinka augančio vaiko poreikius. Atsakovas niekada nesirūpino sūnumi, neteikė jam pastovaus išlaikymo, nežino, kiek kainavo kūdikio kraitelis, kokia sūnaus sveikatos būklė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Ieškovė M. B. kreipėsi dėl nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo A. P.. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį, nustatė E. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo A. P. nepilnamečiui sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 700 Lt dydžio išmokomis bei 16 635,70 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-08-06 iki 2013-08-05 įskaitytinai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas A. P. neginčija sprendimo dalies, kuria E. P. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove M. B., tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas 700 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimas bei ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo ribose.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dalies dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir nurodo, kad sūnaus E. P. išlaikymui pakankama suma būtų 800 Lt iš abiejų tėvų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas visiškai nepagrindė tokio išlaikymo dydžio ir nenurodė, kodėl skundžiamu sprendimu nustatyta 1 300 Lt dydžio suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, yra per didelė. Apeliantas taip pat neteigė, kad neturi materialinių galimybių teikti sūnui priteisto dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šalių sūnus šiuo metu yra 4 metų amžiaus, dažnai serga kvėpavimo ligomis (ūminiu faringitu, ūminiu bronchitu, bronchine astma) (b. l. 22), berniuką prižiūrinti močiutė nurodė, kad vaikas turi plokščiapadystę (b. l. 147), vartoja papildus, reikalingas geresnės kokybės maistas (b. l. 118), dantukų gydymas (b. l. 114), be to, nuo sausio mėnesio planuojama, kad E. P. pradės lankyti darželį. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog be būtinųjų poreikių (maistas, apranga, higiena, sveikatos priežiūra, būstas, transportas) vaikas turi specialių poreikių tinkamai avalynei, papildams, dantų priežiūrai, be to, augančiam vaikui turi būti sudarytos sąlygos gabumams lavinti, saviraiškai, bendravimo poreikiams tenkinti, vaikas lankys darželį. Sprendžiant vaiko išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus, jog vaiko išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą (CK 1.8 str. 1 d., 6.461 str. 2 d.) ir pažymima, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki, darbingo amžiaus, abu uždirba po 6 000-7 000 Lt kas mėnesį (b. l. 72-79, 82-84), todėl pripažinti, jog šalių turtinė padėtis yra itin sunki, nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, vaikas turi specialių poreikių, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog E. P. išlaikymui reikalinga didesnė nei 1 MMA ir, įvertinęs specialiųjų poreikių pobūdį bei tėvų finansinę padėtį, vertino, kad pakankama suma yra 1 300 Lt per mėnesį. Apeliantas nurodo, kad ieškovei nepateikus įrodymų apie vaiko poreikius, teismas pats turėjo šiuos įrodymus surinkti. Atsakovui paaiškintina, kad teismas vertino ne tik ieškovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes ir pateiktus skaičiavimus, tačiau taip pat atsižvelgė ir į byloje esančius dokumentus, patvirtinančius vaiko sveikatos būklę, vadovaudamasis vaiko interesais, savo nuožiūra įvertino kainų lygį ir būtiniems bei specialiesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų kiekį ir, remdamasis įrodymų visuma, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Apeliantas nepateikė jokių kitokių E. P. išlaikymo dydžio skaičiavimų ir dydžio pagrindimo, o vien niekuo nepagrįsto deklaratyvaus teiginio, kad vaikui pakanka 800 Lt per mėnesį, neužtenka apelianto pozicijai įrodyti. Iš esmės jis neneigė ieškovės ir trečiojo asmens nurodytų patiriamų išlaidų vaiko priežiūrai ir auklėjimui. Svarbi aplinkybė ir tai, kad ieškovės motina nuolat prižiūri vaiką, todėl ji nutraukė darbo sutartį. Šalys turi atlyginti ir jai už kasdienę vaiko priežiūrą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo 2010 m. atsakovas sumokėjo 6 800 Lt vaikui išlaikyti, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Iš A. P. pateiktų jo banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad nuo 2010-08-06 iki 2013-08-05 A. P. vaiko išlaikymui pervedė 5 500 Lt (b. l. 38-55). Pažymėtina, kad 2010-03-15 pervedimas buvo atliktas dar iki vaiko gimimo 2010-04-17 (b. l. 52). A. P. taip pat išleido 264,30 Lt vaiko poreikiams tenkinti (b. l. 54-55), taigi iš viso prie sūnaus E. P. išlaikymo laikotarpiu nuo 2010-08-06 iki 2013-08-05 prisidėjo 5 764,3 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši suma neįrodo, jog A. P. tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Įrodymų, jog E. P. poreikiai būtų buvę kitokie nei nustatyti šiuo metu, į bylą nepateikta, Atsakovui A. P. Norvegijoje nuo 2010-05-01 paskirta vaiko pašalpa, tačiau duomenų, jog šią pašalpą atsakovas būtų panaudojęs vaiko interesais, nėra. Iki 2012-09-20 atsakovo turtinė padėtis buvo žymiai geresnė nei ieškovės, todėl jis prie sūnaus išlaikymo turėjo prisidėti didesne dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuo 2010-08-06 iki 2013-08-05 A. P. nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 25 200 Lt (36 x 700 Lt). Atsakovas teigia, kad teismas turėjo sumažinti iš jo priteistą išlaikymo įsiskolinimą suma, kurią jis faktiškai sumokėjo E. P. išlaikymui, tačiau reikia atkreipti atsakovo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas būtent tai ir padarė: priteisė iš atsakovo 16 635,70 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
A. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė žyminį mokestį bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui paaiškintina, kad CPK 83 str. 1 d. 2 p. numatyta lengvata, jog ieškovui nereikia mokėti žyminio mokesčio bylose dėl išlaikymo priteisimo, nereiškia, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamas ir atsakovas. CPK 96 str. 1 d. įtvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės visi ieškovės reikalavimai tenkinti. CPK 93 str. 4 p. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1-3 d. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastinės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, kadangi teisminis ginčas kilo būtent dėl apelianto nesutikimo gera valia vykdyti savo įstatyminės pareigos ir teikti išlaikymo nepilnamečiui sūnui, todėl žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.